Aktualijos

Tūkstančiai eurų švaistomi vėjais siekiant įamžinti partizanų, kovojusių dėl Lietuvos laisvės, atminimą. Pagramančio regioniniame parke prieš penkerius metus iškilusi partizanų žeminė dabar supuvusi ir sugriuvusi. Priežastis – statant naudotos autentiškos, neapdorotos medžiagos, tad dėl klimato medis tiesiog sudūlėjo. Aiškėja, kad tūkstančius eurų kainavusi žeminė statyta jau žinant, kad ji netvers penkerių metų. Ir tokių žeminių yra daugiau. „Ar tikrai tinkamai norime pagerbti tuos, kurių paaukotos gyvybės – Lietuvos valstybę – šiandien padarė Valstybe?“ – retoriškai klausia pilietiški tauragiškiai.

Gražūs žodžiai

Viešoje erdvėje kilo skandalas išaiškėjus, kad Pagramančio regioniniame parke prieš penkerius metus pastatyta partizanų žeminė neatlaikė gamtos sąlygų ir galimai chuliganų rankų. „Ar aš kažko nesuprantu, ar žuvusių partizanų atminimo pagerbimas yra tik gražūs žodžiai ir tik gražios foto spaudai? Savaitgalį pagal pakelės nuorodas ir smalsumo vedini užsukome į Pagramančio regioniniame parke, Pagramančio miškeatkurtą partizanų žeminę. Likome be žado. Ar tikrai tinkamai norime pagerbti tuos, kurių paaukotos gyvybės – LIETUVOS VALSTYBĘ – šiandien padarė VALSTYBE?“ – socialiniame tinkle stebėjosi pilietiškas tauragiškis, nepanoręs būti įvardytas.

„Tauragės žinios“ pasidomėjo situacija. Tačiau klausimų kilo daugiau nei gavome atsakymų. Žeminė pastatyta Pagramančio regioninio parko teritorijoje. Parko direkcijos atstovas, vyriausiasis ekologas Tomas Kalašinskas patikino, kad dėl žeminės priežiūros yra atsakinga VĮ Valstybinių miškų urėdija. Specialisto teigimu, žeminė statyta naudojant autentiškas medžiagas, medis nebuvo apdorotas jokiomis priemonėmis, tad neatlaikė oro sąlygų.

Nuotrauka

Žinojo statydami

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovas Raimondas Matemaitis telefonu teigė, kad jau statant žeminę žinota, kad ji neatlaikys ilgiau nei penkerius metus. Pasak vadovo, tada jis siūlė priemones, kaip būtų buvę galima prailginti žeminės gyvavimo laiką, bet niekas siūlymų nesiklausė. Kad žeminė baigia suirti, urėdijai buvo žinoma dar vasarą.

– Džiaugiuosi, kad visuomenė nėra abejinga, kelia į viešumą šias problemas. Dar vasarą apžiūrėjome, matėsi, kad medis nebeatlaikė oro sąlygų, buvome uždėję stop juostą, nebeleidžiame lankytojų, – teigė R. Matemaitis.

Vien projektavimui – tūkstančiai eurų

Pasak specialisto, derinami žeminės atstatymo darbai. Juos finansuos miškų urėdija iš savo biudžeto. Bus ieškoma papildomų lėšų, galbūt iš Šilalės rajono savivaldybės, nes vieta, kur stovi žeminė, yra šios savivaldybės teritorijoje. Pasak urėdo, preliminariai žeminės atstatymui pritarta, tačiau kada tai įvyks, kol kas nėra aišku. Vien projektavimas kainuos apie 4 tūkst. eurų. Kiek kainuos žeminės atstatymas, paaiškės suprojektavus ją. Ar šį kartą bus ieškoma būdų, kaip pastatyti žeminę, kuri tvertų ilgiau nei penkerius metus? R. Matemaitis tikina, kad taip.

– Galbūt bus parinktos kitos medžiagos, įbetonuoti pamatai. Tokių žeminių visoje Lietuvoje yra, – teigė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovas.

Nuotrauka

Į savivaldybę nesikreipė

Šilalės rajono savivaldybė tikino, kad dėl žeminės priežiūros atsakinga Pagramančio regioninio parko direkcija. Pasak savivaldybės atstovų, niekas į savivaldybę dėl žeminės atstatymo dar nesikreipė, finansavimo neprašė.

– Kaip informavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus pirmininko pavaduotojas Antanas Rašinskas, partizanų žieminės atnaujinimu ir sutvarkymu pasirūpins Pagramančio regioninis parkas, – Šilalės rajono savivaldybės atsakymą raštu perdavė savivaldybės atstovė spaudai Rūta Janavičiūtė.

Rūpinasi atminties išsaugojimu

Lietuvos šaulių sąjunga rūpinasi partizanų atminties išsaugojimu, dažnai šauliai lanko partizanų kovų, palaidojimo ir kitas vietas, jas tvarko. Lietuvos šaulių sąjungos viešųjų ryšių specialistė Dovilė Pukertaitė „Tauragės žinioms“ teigė, kad situacija nemaloni.

– Kalbant konkrečiai apie Pagramančio regioniniame parke, Pagramančio miške, atkurtą partizanų žeminę, šauliai dalyvavo partizanų bunkerio atidengimo šventėje, kai tik turi galimybę, lanko šią vietą, aptvarko, organizuodami žygius, įtraukia į maršrutą, taip siekia supažindinti jaunimą ir krašto svečius su svarbiomis regiono vietovėmis. Vertinti pačią statinio būklę Šaulių sąjunga neturi kompetencijos. Žinoma, gaila, jog nyksta toks atminimui skirtas statinys, bet visada galima rasti išeitį, suvienyti jėgas ir padaryti taip, kad ši vieta ir toliau neštų svarbią žinią, būtų lankomas objektas kaip ir iki šiol, – teigė Šaulių sąjungos atstovė.

Nuotrauka

Atkurta pagal piešinį

Žeminę, esančią Pagramančio regioniniame parke, Didkiemio seniūnijoje rasti nesunku. Riedant iš Tauragės į Šilalę prieš nusukimą į Lakštingalų slėnį, kitoje kelio pusėje, šmėžuoja medinės nuorodos. Žeminė atkurta pagal Didkiemio gyventojo pasakojimus ir piešinį. Iš eglinės medienos ją surentė Tauragės miškų urėdijos miškininkai. Ši žeminė išsiskiria tuo, jog iš galo turi vieną slaptą išėjimą. 

Tokias žemines po Antrojo pasaulinio karo partizanai įsirengdavo miško glūdumoje, arčiau upelių, pelkių. Vandenyje dingdavo miško brolių pėdsakai, kagėbistai su šunimis jų negalėdavo sučiupti. Pagramančio regioninio parke atkurtame bunkeryje slapstėsi 46 suformuotas Butigeidžio būrys, apie 16 kovotojų. 1947–1951 m. Pagramančio miške žuvo šio būrio partizanai Antanas Stonys, Jonas Turulis, Mėčius Irtmonas, Petras Kavaliauskas. Dviejų partizanų Antano Stonio (Delfino) ir Jono Tarulio (Malūno) atminimas įamžintas 2005 metais. Paminklinis akmuo stūkso Pagramančio miške, prie kelio Šilalė–Didkiemis. Ateityje planuojama pastatyti paminklą ir kitiems neįamžintiems partizanams.