Šalyje ir Tauragėje vis dar opi problema – socialinių būsto laukiančiųjų eilės. Rajono savivaldybė problemą ėmė spręsti iš esmės: per dvejus metus įsigijo tiek butų, jog imta juokauti, kad dėl sparčiai didėjančio pirkimo sandorių skaičiaus gali susidaryti kainų burbulas – pabrangti butai. Butai ne tik perkami, bet ir parduodami. Kam? Tiems patiems, kurie prieš keliolika metų kreipėsi į rajono savivaldybę prašydami suteikti būstą. Sunerimti turėtų aukštesnes pajamas gaunantys savivaldybės būstų nuomininkai. Už stogą virš galvos reikės mokėti rinkos kainą.
Per plauką nuo butų pabrangimo
Nuo 2017 metų kasmet Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos ir rajono savivaldybės lėšomis nuperkama 16–18 butų. Tauragės rajono savivaldybės duomenimis, per dvejus metus nupirkti 44 butai su patogumais Tauragės miesto daugiabučiuose. Ar savivaldybės perkami būstai gali iškreipti Tauragės nekilnojamojo turto rinką ir sąlygoti butų kainų kilimą, paklausėme kraštiečio, nekilnojamojo turto analitiko Arnoldo Antanavičiaus.
– Per metus Tauragės rajone įvyksta apie 290–300 butų sandorių. Ar tai daug, ar mažai, galima atsakyti tik pažiūrėjus į platesnį kontekstą. Pavyzdžiui, į butų sandorių ir esamo butų fondo santykį, kurį vadinu likvidumo rodikliu. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, Tauragės rajone yra apie 8600 butų, tad per metus sudaromų sandorių skaičius siekia apie 3,5 % nuo viso fondo. Lietuvos likvidumo rodiklio vidurkis yra apie 3,9 %. Esu pastebėjęs, kad jei likvidumo rodiklis siekia 4 ar daugiau proc., rinkoje pradeda formuotis kainų didėjimo tendencija, o jei mažiau nei 2–2,5 % – kainų mažėjimo tendencija. Panašu, kad Tauragės rinka yra gana arti to 4 % likvidumo rodiklio, kurį peržengus ima didėti butų kainos, bet kol kas iki jo dar trūksta bent 50 papildomų sandorių per metus. Todėl rajono savivaldybė, įsigydama po keliolika butų per metus, nelabai gali sukelti situaciją, dėl kurios pradėtų didėti butų kainos, – komentavo NT analitikas.
Perka butus
Šiuo metu rajono savivaldybės būstų fondui priklauso 500 būstų, 400 jų – socialiniai. Tomo Raulinavičiaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo, teigimu, Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis buvo užsibrėžta nupirkti apie 50 butų, 44 jau nupirkti. Šiuo metu tinklalapyje taurage.lt pranešama apie 1 vieno kambario pirmajame aukšte ir 6 dviejų kambarių butų su patogumais pirkimą Tauragės mieste.
– Tie butai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, jie negali būti bendrabučio tipo pastatuose. Yra numatytas butų, kurie turėtų būtų pritaikyti neįgaliesiems, skaičius. Jie privalo būti įrengti pirmajame aukšte. Dalis jau nupirktų butų skirti didesnėms šeimoms, tai trijų kambarių butai. Didžioji dalis butų yra dviejų kambarių, – dėstė pašnekovas.
Anot jo, butų pirkimui numatytos lėšos – ribotos, tad norint į jas „įsitekti“, svarbu ir butų kainos. Vienam butui įsigyti savivaldybė skiria iki 30 tūkst. eurų. 2017 metais rajono savivaldybė nupirko 15, 2018 m. – 16, 2019 m. – 13 butų. Socialinių būstų nuomininkai kasmet turi deklaruoti savo metines pajamas ir turtą, taip tikrinama šių asmenų finansinė padėtis.
– Tarkim, kai kurios šeimos „atsispyrė“, ėmė gyventi geriau, savivaldybė, pamačiusi, kad pajamos viršija numatytą ribą, išsikviečia būsto nuomininką pokalbiui. Tenka pranešti, jog būsto nuomos sutartį reiks nutraukti, – pasakoja T. Raulinavičius.
Sunku kontroliuoti
Pasak pašnekovo, kontroliuoti eilę gan sudėtinga. Kai kurių asmenų, ilgai laukusių socialinio būsto, atėjus eilei, finansinė padėtis jau būna pagerėjusi. Jiems belieka pranešti, jog jie neatitinka šeimoms, pretenduojančioms į socialinį būstą, keliamų kriterijų.
Anot T. Raulinavičiaus, norisi būstus suteikti tiems asmenims, kuriems parama reikalinga labiausiai. Tad kontrolė vykdoma nuolat: tikrinamos ne tik gyventojų pajamos, stebimi ir jų įsiskolinimai komunalinėms bendrovėms. Skolos gali atskleisti, jog butas apskritai negyvenamas, nes šeimininkas galimai išvykęs į užsienį.
– Didelė problema, kai socialinio būsto nuomos sutartis su savivaldybe sudarę žmonės išvyksta į užsienį, ir mes nustojame matyti tų pajamas. Ir tuose jų socialiniuose būstuose jau apsigyvena jų vaikai ar net kartais anūkai. Kartais mus pasiekia kaimynų informacija apie tai, kad socialiniame bute nebegyvenama. Buvo atvejis, kai moteris išvyko užsidirbti į užsienį, susisiekėme su ja, ji patikino, kad grįš. Kadangi užsienyje jos uždirbamų pajamų nematome, oficialiai ji – bedarbė,– dėstė pašnekovas.
Šių butų kontrolę atlieka UAB Tauragės butų ūkis. Kartą per ketvirtį bendrovė ir savivaldybės atstovai rengia socialinių būstų nuomininkų susirinkimus. Yra žmonių, kurių skolos už vandenį, atliekas, nuomą, rečiau – už elektrą, siekia porą tūkstančių eurų.
– Tačiau tai dar nereiškia, kad čia vien išvykusiųjų į užsienį skolos. Dalis skolininkų – girtaujantys, tačiau yra ir itin neturtingų asmenų. Kurių išlaidos, pavyzdžiui, vaistams, ligų gydymui „suryja“ visas pajamas ir pinigų mokesčiams pritrūksta. Sukvietę šiuos žmones, kartu sudarome planą, kaip tas skolas apmokėti. Bendradarbiauja ir Tauragės butų ūkis, ir „Tauragės vandenys“, – problemų sprendimo būdus dėstė T. Raulinavičius.
Ieško būdų didinti fondo lėšas
Iš pašnekovo minėtų 500 savivaldybės būsto fondui priklausančių būstų 100 turi savivaldybės būsto statusą. Juose iki 2003 metų su savivaldybe sudarę nuomos mokestį gyvena kadaise nepasiturintys buvę asmenys.
– Iki 2003-ųjų pretenduojantiems į socialinį būstą buvo taikomas kitoks įstatymas. Ir tie butai buvo vadinami ne kaip dabar, socialiniais, bet savivaldybės. Jų nuomininkams nereikėjo deklaruoti pajamų. Vargingiau gyvenantieji gaudavo būstą, ir niekas jais nesidomėjo. 2003 m. atsirado įstatymas, sakantis, kad nuomininkams reikia deklaruoti pajamas, – dėstė pašnekovas.
Tų asmenų yra apie šimtą. Jie iki paskutiniojo tarybos posėdžio mokėjo nedidelę, apie 20–30 eurų nuomą. Taryba priėmė sprendimą nuomą didinti.
– Kai kurie tų butų net buvo pernuomojami, o juose gyvenantys asmenys tikrai buvo ne iš tų, kuriems reikėtų pagalbos. Nutarę, jog tai socialiai neatsakinga, nutarėme padaryti visiems vienodas sąlygas. Taryboje nutarėme nuomos koeficientą nuo 2 kelti iki 7. Jei nuoma kainavo 30 eurų, dauginame iš trijų, vadinasi, jie dabar mokės apie šimtą ar daugiau, – dėstė pašnekovas.
Anot jo, įvertinę, jog šiuose būstuose gyventi nebeapsimoka, dalis galimai atsisakys šio būsto ir jį bus galima skirti tiems, kuriems būsto reikia labiau. Pasak T. Raulinavičiaus, savivaldybė jau sulaukė 8 asmenų pareiškimo, jog šie norėtų savivaldybės būstą, kuriame gyvena, išsipirkti.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas tikisi, jog atsiras ir daugiau norinčių, o gautas lėšas bus galima nukreipti naujų socialinių būstų įsigijimui.
Liubov Mockienės, Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistės, surinktais duomenimis, šių metų rugsėjo 30 d. laukiančiųjų apsigyventi socialiniame būste skaičius siekė 273 asmenis. Prieš mėnesį laisvi buvo tik 5 butai, 3 jų remontuojami prieš suteikiant nuomininkui.
