Šių metų spalį vyks rinkimai į Seimą. „Tauragės žiniose“ jau rašėme, jog 2019-ųjų rudenį parengtame rinkimų apygardų projekte buvo numatyta nuo Tauragės apygardos atskirti tris apylinkes, prijungiant jas prie naujai formuojamos Karšuvos apygardos. Be kita ko, nutarta prie Tauragės apygardos prijungti net penkias Šilalės rajono apylinkes. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą Tauragėje išrinkta Seimo narė Aušrinė Norkienė įvertino nevienareikšmiškai. Pasak jos, tikėtina, jog rinktis iš kaimyninio rajono kandidatų priversti rinkėjai gali vangiau eiti prie balsadėžių.
VRK skelbia, jog vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapis perbraižomas atsižvelgiant į mažėjantį rinkėjų skaičių – mažiausią apygardą sudarytų 31–32 tūkst. rinkėjų, didžiausią – 37–38 tūkst. rinkėjų. Prie Tauragės apygardos nuo šiol prijungtos kelios Šilalės apygardai priklausiusios ir Šilalės rajone esančios apylinkės: Didkiemio, Jucaičių, Pajūrio, Jomantų bei Tenenių, iš viso 2542 rinkėjai. Po papildomų pasiūlymų atsisakyta minties prijungti 501 rinkėją turinčią Biržų lauko apylinkę (Šilalės r.).
Tačiau trys Tauragės apygardai priklausiusios apylinkės – Baltrušaičių, Gaurės ir Eičių vienmandatėje Seimo narį rinks kartu su Jurbarko regionu – Karšuvos apygardoje, taigi nuo Tauragės šiose apylinkėse „nubirs“ 1386 rinkėjai. Iš viso naujai suformuotoje Tauragės vienmandatėje apygardoje balsavimo teisę 2020 m. Seimo rinkimuose turės 36 044 rinkėjai, tai yra 1156 daugiau nei būtų priskaičiuojama pagal senąsias apygardų ribas. Tendencijos rodo, jog prie balsadėžių jų galėtų ateiti maždaug pusė. Tauragiškiams politikams atsivers nauji vandenys – kandidatai vienmandatėje važiuos agituoti Šilalės rajono gyventojų.
Politologai kalba, jog vienmandatėse dažniausiai balsuojama ne pagal partinę liniją, o už kandidatus – asmenybes, tad tikėtina, jog tokie pokyčiai turės neigiamos įtakos rinkimų aktyvumui. Tokią prielaidą iškėlė Tauragėje 2016 m. išrinkta Seimo narė Aušrinė Norkienė.
– Man tai gaila tų rinkėjų. Nors savivaldybės teikė pasiūlymus, į juos nebuvo atsižvelgta. Komisija rėmėsi besikeičiančia demografine padėtimi, neatsižvelgė į žmogiškąjį faktorių. Žinoma, kad žmonėms aktualiau jų rajono problemos, todėl jie tiesiog gali neiti balsuoti už kito rajono kandidatus. Politikams didelių iššūkių dėl to gal ir nekils, be abejo, teks važiuoti į tas, kaip ir į savo rajono, seniūnijas, prisistatyti žmonėms, neabejoju, kad jie tai sugebės. Tačiau kaip rinkėjai vertins šiuos pakitimus, sunku prognozuoti. Tikėkimės, jog tai nesumažins aktyvumo, juolab, kad šios apylinkės būna aktyvesnės nei vidurkis, – teigė ji.
Ar kandidatuos šių metų rinkimuose, pati A. Norkienė teigė dar neapsisprendusi, tačiau patikino, jog kandidatą Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Tauragės skyrius turėtų patvirtinti dar sausį. „Tauragės žinių“ duomenimis, bruzda ir kitų partijų skyriai – kandidatų reitingavimas turėtų vykti ne vėliau kaip sausį–vasarį.
Socialdemokratas prieš „valstietę“
Paanalizavus 2016-ųjų Seimo rinkimų rezultatus nuo Tauragės atskirtose apylinkėse matyti, jog Gaurės, Baltrušaičių ir Eičių gyventojai pirmajame ture daugiausia balsavo už socialdemokratų iškeltą Darių Petrošių, tačiau pakartotiniame balsavime nuomonę pakeitė – daugumos palaikymą užsitikrino A. Norkienė.
Štai Gaurės (645) apylinkėje pirmajame ture prie balsadėžių atėjo 44,2 proc. rinkėjų. 43,17 galiojančių biuletenių buvo D. Petrošiaus naudai, 33,45 rinkosi A. Norkienę. Tačiau antrajame ture užtikrintai laimėjo pastaroji, surinkusi 62,15 proc. balsų.
Panaši situacija klostėsi ir Baltrušaičiuose (564 rinkėjų). Čia rinkimuose dalyvavo šiek tiek daugiau, 45,74 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų. 49,40 proc. jų pasirinko D. Petrošių, 23,90 proc. – A. Norkienę, likę balsai pasiskirstė tarp kitų partijų kandidatų. Antrajame ture taip pat daugiau balsų surinko socialdemokratas (51,24 proc.), tačiau A. Norkienė atsiliko nedaug (48,76 proc.)
Eičių apylinkės rinkėjai (313) buvo mažiau aktyvūs – balsavo 39,30 proc. Čia, nors ir labai nedidele persvara, į priekį vėlgi išsiveržė D. Petrošius (31,09 proc.), antrojoje vietoje palikęs A. Norkienę (30,25 proc.). Tačiau antrajame ture užtikrintai laimėjo pastaroji, surinkusi 59,50 proc. balsų.
Visi šie rinkėjai nuo šiol priklausys Karšuvos apygardai. Vis dėlto daugiamandatėje jie galės reitinguoti savo rajono kandidatus, kuriems prijaučia.
Rinkosi tarp „tvarkiečio“ ir konservatoriaus
Panagrinėjome, kaip 2016 m. balsavo mūsų apygardai nuo šiol priskirti rinkėjai, iki šiol priklausę Pietų Žemaitijos vienmandatei apygardai. Pirmajame ture užtikrintai pirmavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas R. Žemaitaitis, antrajame ture jis susigrūmė su konservatoriumi Stasiu Šedbaru, kurį daugumoje apylinkių aplenkė. Visgi S. Šedbaras į Seimą taip pat buvo išrinktas – jam sėkmė nusišypsojo daugiamandatėje apygardoje.
Didkiemio apylinkės (258 rinkėjai) rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei vidutinis – net 62,79 proc. Daugiausia balsų čia surinko R. Žemaitaitis (37,50 proc.), vos per žingsnelį nuo jo atsiliko S. Šedbaras (36,18 proc.). Pakartotiniame balsavime didkiemiškiai išliko ištikimi R. Žemaitaičiui (55,56 proc.)
Didžiausioje iš prie Tauragės apygardos prijungiamų Šilalės rajono apylinkių – Pajūrio (1119 rinkėjų, 2016 m. Seimo rinkimuose fiksuotas aktyvumas 48,44 proc.), R. Žemaitaitis pirmajame ture taip pat užsitikrino daugumos palaikymą (30,8 proc.), antroje vietoje liko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Algimantas Olendra (24,61 proc.). Konservatorius S. Šedbaras liko trečias (20,74 proc.). Antrajame ture šios apylinkės rinkėjų dauguma vėlgi balsavo už R. Žemaitaitį (58,97 proc.)
Tenenių apylinkės (432) rinkėjai 2016 m. taip pat buvo gana aktyvūs, prie balsadėžių jų atėjo 56,94 proc. Čia stipria persvara pirmajame ture į priekį išsiveržė R. Žemaitaitis (42,80 proc.), už nugaros palikdamas Algimantą Olendrą (22,88 proc.), gavusį kiek daugiau balsų už trečiojoje vietoje likusį S. Šedbarą (17,80 proc.). Antrajame ture R. Žemaitaitis susišlavė net 72,27 proc. rinkėjų palaikymą.
Jucaičių (408) rinkėjai 2016 m. balsavo 49,02 proc. aktyvumu. Čia vėlgi pirmas buvo R. Žemaitaitis, gavęs bemaž pusės (48,69 proc.) balsavusių rinkėjų palaikymą. Antra – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, surinkusi gerokai mažiau (15,71 proc.) balsų. Pakartotiniame balsavime R. Žemaitaitis Jucaičių apylinkėje buvo palaikomas daugiau nei užtikrintai – 74,84 proc. balsų.
Jomantų (617) apylinkės rinkėjų, kurių prie balsadėžių susirinko 41,65 proc., favoritu taip pat tapo ne kas kitas, o R. Žemaitaitis (44,44 proc.) toli už nugaros palikęs A. Olendrą (24,28 proc.) ir S. Šedbarą (11,11 proc.) Antrajame ture R. Žemaitaitis praktiškai sutriuškino S. Šedbarą, surinkęs 71,15 proc. balsų.
Visų šių penkių Šilalės rajono seniūnijų gyventojai šių metų Seimo rinkimuose turės rinktis iš Tauragės vienmandatėje apygardoje iškeltų kandidatų.
Likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, VRK savo interneto svetainėje turi paskelbti rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus.
