Praėjusią savaitę savivaldybės tarybos nariai, išklausę Tauragės kultūros centro, B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos ir Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ vadovų metines ataskaitas, jas patvirtino. Politikams įvertinus visų trijų įstaigų vadovų darbą labai gerai, ginčas kilo dėl įvertinimo pinigine išraiška. Muziejaus direktoriui Romualdui Vaitkui pasiūlyta skirti didesnį kintamosios atlyginimo dalies priedą.
Biblioteka išėjo iš rėmų
Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka už poros metų švęs 90-ąsias įkūrimo metines. Bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė, tarybos komitetų posėdžiuose pristatydama savo ataskaitą, teigė, kad bibliotekos veiklos yra įvairiapusės ir reikalingos. Ataskaitoje teigiama, jog rajono bibliotekų paslaugomis naudojosi 9 366 vartotojai, bibliotekose apsilankę daugiau nei 143 tūkst. kartų. Paprašyta patikslinti, kiek visgi skaitytojų per metus apsilanko kiekvienoje bibliotekoje, M. Parnarauskienė teigė, jog būna, kad į miesto viešosios bibliotekos abonementą ateina per 170 lankytojų, o dar yra interneto skaitykla.
– Žmonių mažėja, galbūt ir skaitančiųjų žmonių mažėtų skaičius, bet mes stengiamės daryti viską, kad pritrauktume tuos žmones. Darome edukacijas, visokius renginius organizuojam, vien dėl to, kad žmonės ateitų biblioteką ir jie ateina, – kalbėjo bibliotekos vadovė.
Lietuvos kultūros tarybos finansuoti projektai leido bibliotekai išeiti iš tradicinių rėmų: mieste atsirado penkios Knygų dėžutės, vasaros skaitykla. Įgyvendindama projektą „Skaitymo virusas“, Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka 2019 m. miesto gyventojams ir svečiams siūlė praleisti vasarą su knyga netradicinėse erdvėse, didelio visuomenės dėmesio sulaukė po atviru dangumi esanti skaitykla su patogiais sėdmaišiais, krėslais.
Pasak direktorės, išlieka būtinybė remontuoti viešosios bibliotekos filialus, o Vaikų literatūros skyriui reikia naujų patalpų.
82 meno kolektyvai
Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, pristatydamas savo ataskaitą, pasakojo, kad Kultūros centro veikla orientuota į gyventojų meninių įgūdžių ugdymą ir tobulinimą, mėgėjų meno populiarinimą, veiklos reprezentavimą. Centre veikia 82 meno kolektyvai, jų dalyvių yra 691. Per metus jie 5 kartus buvo išvykę į užsienį, 199 kartus pasirodė Lietuvoje. Per 2019 m. profesionalaus meno renginiuose apsilankė 20 tūkst. žiūrovų, iš jų 19 tūkst. – Tauragėje. Iš savivaldybės Kultūros renginių rėmimo programos Kultūros centras gavo 23 170 Eur, už juos įgyvendino 53 projektus, dar 5 projektai įgyvendinti gavus finansavimą iš Kultūros tarybos, po vieną – iš Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės Jaunimo užimtumo ir verslo skatinimo programos.
Įsigyta nauja įgarsinimo ir apšvietimo įranga Skaudvilės kultūros namams, atnaujinta ir papildyta Kultūros rūmų salės ir skyrių įgarsinimo įranga, žiūrovų salėje pagal reikalavimus įrengta garso operatoriaus darbo vieta.
Kultūros rūmų ir padalinių patalpose eksponuotos 3 profesionaliosios dailės ir 21 tautodailės paroda. Įstaigoje surengta 412 mėgėjų meno renginių, 160 edukacinių renginių. Tauragės kultūros centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru ir Kelmės kultūros centru, įgyvendino projektą „Tauragės krašto bandonija“. Turi kuo pasigirti ir Kultūros centro padaliniai rajone, ir Paveldo tarnyba. Įstaigai buvo numatytos 6 užduotys, neįvykdyta liko tik viena – dėl kino sklaidos regionuose. Šis projektas buvo nutrauktas Kultūros ir Švietimo ministerijoms nesutarus dėl finansavimo. Jis atidėtas ateičiai.
Gerokai daugiau lankytojų
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus, pristatydamas savo ataskaitą, sakė, kad metai buvo ypač sunkūs, tačiau tuo pačiu ir įdomūs.
Rugsėjį po kelis metus trukusių darbų atidarytas modernizuotas muziejaus pagrindinis korpusas su Gamtos, Istorijos, Etnografijos ekspozicijomis, fondais, „Amžių“ bokštu. Modernizacijos projektas nepalietė archeologijos bei Fotografijos bokštų. Į kitą, daug reprezentatyvesnį pastatą perkeltas Skaudvilės krašto muziejus.
2019 m. iš viso muziejų aplankė net 20 tūkst. lankytojų, muziejininkai surengė 64 edukacinius užsiėmimus. Muziejus sulaukė gerokai didesnio lankytojų skaičiaus nei anksčiau, kadangi visu pajėgumu veikia visos muziejaus ekspozicijos, jos naujos, patrauklios visuomenei, dedama daug pastangų, kad žinia apie muziejų sklistų kuo plačiau. Lankytojų padaugėjo ketvirtadaliu. Ne tik ekspozicijos, bet ir naujos edukacinės programos bei gera reklama paskatino moksleivius ir toliau lankytis muziejuje. Daug moksleivių ir suaugusių ekskursijų atvyko iš kitų, net ir tolimų Lietuvos vietų. Populiarumo nepraranda Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai, kadangi jie vis atnaujinami naujais sprendimais.
Būta ir išskirtinių, unikalių renginių: „Slemas su ragais“, projektas „Kultūros muitinė“, audiovizualinių menų festivalis „KVADRATU“. Iš viso įgyvendinta 16 projektų, gautas 70 458 Eur finansavimas.
Už aktyvumą įgyvendinant projektus muziejaus direktorių pagyrė Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė Rima Bandzinaitė-Latožienė. Pasak jos, tai, kad muziejus pritraukia tokias sumas projektams, yra pavyzdys daugeliui kultūros įstaigų.
Daug reprezentatyvesnėse patalpose įsikūręs Skaudvilės krašto muziejus taip pat sulaukia daug daugiau pravažiuojančių turistų. Kasmet populiarėja vietinis turizmas, vis daugiau turistų iš Lietuvos, šeimų su vaikais, ypač renkančių magnetukus „Surink Lietuvą“. Vis paklausesni suvenyrai su Tauragės simbolika.
Direktorius teigė nebenorįs pratęsti panaudos sutarties su biblioteka, nes patalpų, kurioje dabar įsikūręs Vaikų literatūros skyrius, reikia jiems patiems – jose būtų galima įrengti parodų salę.
Didžiausias priedas – muziejaus vadovui
Visų kultūros įstaigos vadovų veiklos ataskaitos įvertintos labai gerai, jiems buvo siūloma skirti 20 proc. priedus prie atlyginimo kintamosios dalies (pernai Kultūros centro, Viešosios bibliotekos ir muziejaus vadovai gavo po 10 proc. priedą prie algos). Tarybos narys Kęstutis Balašaitis pateikė siūlymą, jog R. Vaitkaus darbas būtų įvertintas 5 proc. didesniu priedu. Tiesa, šis siūlymas sulaukė opozicijos priešpriešos. Esą visiems priedus reikėtų skirti vienodus.
– Taip, visi vadovai buvo įvertinti gerai arba labai gerai, taip, tą procentą pasiūlyti galėjom galbūt ir didesnį. Bet kodėl pasiūliau išskirtinai 25 proc. priedą muziejaus direktoriui? Įvertinkim tuos pačius europinius pinigus, jeigu ne jo iniciatyva, vargu ar būtų jie paimti, ar tas projektas būtų laimėtas. Pažiūrėkim, kiek darbų padaryta, Skaudvilėj filialas atidarytas. Paprasčiausiai yra žmogiška, žmogaus nuveiktus darbus reikia vertinti. Siūlau ne norėdamas muziejaus direktoriui įtikti, puikiai prisimenu, kaip atrodė tas muziejus prie Romualdą Vaitkų, kaip laikėsi remiantis nekompetencija, nesugebėjimais, – kalbėjo Tarybos narys.
Jam antrino ir meras Dovydas Kaminskas, teigdamas, jog muziejaus vadovui buvo papildomų sudėtingų užduočių. Galiausiai politikai surado sutarimą, už didesnį priedą balsavo ir opozicija.
