Žiema, pernai gerai išvaryta, taip ir neišdrįso įžengti į kiemą. Tačiau nuolatinė pilkuma ir dargana visiems jau pabodo. Tad, jei laukiate pavasario saulės, vasario 23-ąją atvykite į Pilies aikštę siautulingai švęskite pačias tikriausias Užgavėnes: čia lauks tradiciniai Užgavėnių renginiai, triukšmingiausi personažai ir riebiausi Užgavėnių gardumynai.
Organizatoriai žada, kad čia bus galima triukšmingai pasilinksminti, prisivalgyti, savo juoku numarinti žiemą ir prižadinti pavasarį. O jei atvyksite su tradicine kauke, dar būsite ir pavaišinti – gaspadinės žada prikepti blynų.
Renginio organizatoriai skelbia, kad šiemet Užgavėnių mugė bus ypač turtinga – susirinks per pusšimtį amatininkų, tautodailininkų, tautinio ir kulinarinio paveldo gamintojų iš visos Lietuvos. Mugė prasidės 11 val., 13 val. vyks persirengėlių vaikštynės, o 13.30 val. visi, maži ir dideli, kviečiami į Užgavėnių šventę. Žadamas tikras šurmulys: ubagų, velnių, raganų ir kitų persirengėlių šėlsmas ir dūkimas, gražiausios kaukės rinkimai ir apdovanojimai, legendinė Kanapinio ir Lašininio kova, Morės deginimas.
Miestelėnus linksmins Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Dobilas“ (vadovė R. Bartkuvienė), dalyvaus Kultūros centro padaliniai ir Tauragės miesto bendruomenės.
„Šiais metais žiemos iš kiemo nevarysim: dainuosim, šoksim, dalyvausim varžytuvėse, ieškosim Lašininio, deginsim Čiūčelytę“, laukdamas šventės, savo feisbuke rašo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, Užgavėnes švęsiantis Norkaičiuose.
Tradiciškai Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų, kurios šiemet bus minimos balandžio 12 d. (sekmadienį).
Užgavėnės – triukšminga ir linksma šventė, per kurią stengiamasi greičiau išvyti žiemą ir prisikviesti pavasarį. Užgavėnės kiekvienais metais švenčiamos kitą dieną, likus 46 dienoms iki Velykų (Kristaus prisikėlimo), kurios švenčiamos pirmąjį sekmadienį, atėjusį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.
Pirma diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena, nuo jos prasideda Gavėnia, kuri tęsiasi iki Velykų. Gavėnia skirta susikaupus laukti Kristaus prisikėlimo šventės. Krikščionys per gavėnią pasninkauja, nevalgo mėsos, stengiasi valgyti kuo mažiau riebalų ir pieno produktų, tad paskutinę dieną prieš gavėnią – Užgavėnes – įprasta valgyti daug ir riebiai. Tradiciniai Užgavėnių patiekalai – blynai, spurgos, riebūs šiupiniai bei košės.
Per Užgavėnes paprastai rengiamos karnavalinės eitynes, per kurias žmonės persirengia meškomis, giltinėmis, ožiais, žydukais, ubagais, raganomis. Norėdami greičiau išvyti žiemą ir pažadinti pavasarį, karnavalo dalyviai stengiasi sukelti kuo daugiau triukšmo – dainuoja, rėkauja „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“. Pagrindiniai karnavalo personažai yra Lašininis ir Kanapinis. Šventės pabaigoje Lašininis susigrumia su Kanapiniu, kuris visada laimi, nes juk iki Velykų nebebus galima valgyti mėsos. Šventės pabaigoje deginama Morė – iš šieno padaryta didelė moters pavidalo iškamša. Tikima, kad taip greičiau bus atsikratyta žiemos dvasios.