Tauragės priešgaisrinėje tarnyboje neseniai atliktas savivaldybės Centralizuotos vidaus audito tarnybos auditas. Jo išvados pristatytos į komitetą susirinkusiems tarybos nariams, o Priešgaisrinės tarnybos vadovas įpareigotas stiprinti savanoriją. R. Masolas į tokius nurodymus žiūri skeptiškai: esą praktiškai už dyką dirbančiais savanoriais kliautis nereikėtų. Pripažįstama, jog tarnybai trūksta finansavimo, o postuose ne visada budi bent po du ugniagesius.
Kudirkos gatvėje įsikūrusi Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinė tarnyba yra atsakinga už visas rajone esančias ugniagesių komandas.
Tarnyboje atlikto audito metu nustatyta, jog nors vyriausybė savo nutarimu nurodo, kad savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandose prie automobilinės cisternos priskiriami ne mažiau kaip 2 darbuotojai (2 ugniagesiai), pagal ugniagesių komandų budėjimo grafikus matyti, kad tai neužtikrinama. Tam esą turi įtakos darbuotojų atostogos, ligos, nemokamos atostogos ir kt. Nustatytas atvejis, kai per 31 dienos laikotarpį 2 ugniagesiai budėjo tik 5 paras. Tačiau būna laikas, kai budi 2 ugniagesiai gelbėtojai ir dirba skyrininkas, t. y. 3 darbuotojai vienu metu. Tarnybos vadovui Robertui Masolui auditoriai rekomenduoja užtikrinti, kad komandose visada būtų budinčių ugniagesių, bei parengti darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą darbo (pamainų) grafikų derinamo tvarką, laikytis Darbo kodekso nuostatų, kad per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojai nedirbtų daugiau nei šešias dienas bei per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui būtų suteiktas bent 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas.
– Mes su ta auditore sėdome ir skaičiavome kartu. Jai buvo pateikti tabeliai. Aš jai rodžiau, jog 26 kartus jie dirbo dviese, o po vieną dirbo tik 5 kartus. Tai joks rodiklis. Tai tas pats, tarsi sakytum, jog per 31 dienos laikotarpį 5 švietė saulė, o 26 dienas lijo. Kas iš to? Čia tik fakto konstatavimas. Jei darbuotojai atlieka savo darbą, savo valandas, tai čia nėra pažeista. Jai tik skambiai atrodė. Ji parašė neteisybę, – sakė R. Masolas. – Jei ugniagesys dirbtų visas dienas jam išeitų net viršvalandžių. Mūsų ataskaitinis laikotarpis yra trys mėnesiai, per tą laikotarpį ugniagesiui išeina dvi su puse paros viršvalandžių. Tai jeigu dirba skyrininkas vietoj vieno, paskui vietoj kito, o jų yra aštuoni, tai tas skyrininkas dirba tik ugniagesių darbą. O kur atostogos, ligos? Tai norint pasiekti, kad vienu metu visuomet dirbtų du žmonės, tada komandoje turėtų būti ne aštuoni, kaip dabar, o – dešimt asmenų.
Kaip bendrame Tarybos komitetų posėdyje sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Mindaugas Mikutavičius, šios tarnybos ugniagesiams trūksta finansavimo, senas tarnybos autoūkis bei silpnai veikia savanorija. Tarybos nariai iškėlė klausimą, kaip savanoriją būtų galima aktyvinti. Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas R. Masolas atsakė, jog jos aktyvinti nereikia, o savanorių pakanka, tarnybos žinioje – apie 50 savanorių.
Po keleto dienų vykusio Tarybos posėdžio metu Priešgaisrinės tarnybos vadovui savanorystės aktyvinimas vis dėl to įtrauktas į tarnybos vadovo 2020 metų užduotis.
Paprašėme R. Masolo pakomentuoti plačiau. Kuo ypatingas savanorių darbo organizavimas padedant ugniagesiams gesinti gaisrus?
– Jie padeda jau gesinantiems ugniagesiams. Pavyzdžiui, kai dega laukas, miškas. Kitais atvejais, pavyzdžiui, į degantį namą mes savanorių siųsti net negalime. Pavyzdžiui, degant namui važiuoja 2–3 gaisrinės. Važiuoja mūsų tarnybos ugniagesiai, važiuoja statutiniai, tie, kur yra mieste (Respublikos gatvėje įsikūrusios Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos ugniagesiai, – aut. past.), jie vadovauja visam gaisrui, kas kur eis, kas ką pumpuos. Jei jie mato, kad būtina ugniagesių savanorių pagalba, jie susisiekia su Bendruoju pagalbos centru (BPC), praneša, kad reikia pajėgų. Savanoriai į iškvietimus vyksta tik BPC nurodymu. Jei medis užvirto ant kelio ar rado sprogmenį, savanorius siųsti nėra tikslinga, jų niekas ir nesiunčia. Dabar aš esu įpareigotas pasirūpinti, jog savanoriai dalyvautų 20-yje procentų visų atvejų. Čia ginčytinas dalykas. Jei mūsų nekvies, mes ir nepadarysim tų 20 proc., na, geriausiu atveju, apie 5 proc., – jam pavestos metinės užduoties įgyvendinimo galimybes komentavo R. Masolas.
Pasak jo, savanoriais gali būti tiek tarnyboje jau dirbantys ugniagesiai, tiek specialius apmokymus baigę asmenys. Esant poreikiui, Bendrasis pagalbos centras susisiekia su tokiu savanoriu, šis vyksta į tarnybos būstinę, persirengia specialia jam skirta ugniagesio apranga ir vyksta į gaisrą.
Anot pašnekovo, savanoriams prisidėti prie gaisrų gesinimo tenka itin retai. 2019 metais savanoriai buvo iškviesti tik 9 kartus, 5 iš jų iškvietimas buvo atšauktas jiems nepasiekus gaisravietės.
R. Masolo pasakojimu, savanorių motyvacija – silpna.
– Vieną-antrą kartą dalyvavę gaisre jie praranda entuziazmą. Sako, „kam man trenktis keliolika kilometrų praktiškai už dyką“. Už valandą jam mokami keli eurai, padengiamos kuro išlaidos. Dar su savivaldybės administracija diskutavome apie galimybę išlaikyti tik vieną ugniagesį savanorį ir jam mokėti daugiau. Bet juk jis gali prasėdėti pusę metų taip ir nesulaukęs iškvietimo. O juk jis valgyti nori, jam algos reikia. Jei jis kur kitur dirbs, kad ir sulaukęs iškvietimo nebevažiuos, sakys, „aš pavargęs“. Jam vykti į iškvietimą nėra privaloma. Savanoris laisvanoriškai važiuoja. Didelių vilčių dėti į ugniagesių savanorystę negalima, – komentavo R. Masolas.
Pašnekovo nuomone, ugniagesių savanorystė Lietuvoje nepasiteisino, o ir Europoje yra labai mažai savanoriavimo tokioje tarnyboje atvejų.
– Vokietijoje nebent pasiteisino. Tačiau ten – jau senos tradicijos. Ten savanoriams yra skirtos patalpos, jie kas kiek laiko susirenka, pasėdi, alaus išgeria, pasišneka. Jie ir savanoriauja dėl pabendravimo, – kalbėjo R. Masolas.
