Nežinioje dėl šalyje susiklosčiusios situacijos gyvena ir šalies švietimo bendruomenė. Nacionalinis egzaminų centras paskelbė, jog nukeliami kai kurie brandos egzaminai. Kol kas mokinių atostogos paskelbtos iki kovo 30 d., tačiau, atsižvelgiant į besitęsiančią situaciją, tikėtina, jog į mokyklos suolus vaikai negalės grįžti ir joms pasibaigus. Tokios galimybės neatmetantis Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas teigia, jog pasiruošimas nuotoliniam ugdymo procesui vyksta visu pajėgumu. Tai patvirtino mokyklų vadovai, mokytojai savo ruožtu jau išbando nuotolinio mokymosi įrankius – elektronines vaizdo konferencijų priemones. Labiausiai nerimauja abiturientai, besirengiantys brandos egzaminams.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas informavo, jog galimybė, kad po kovo 30-osios ugdymo procesas vyks nuotoliniu būdu – reali ir tam intensyviai ruošiamasi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi nuotolinio ugdymo proceso organizavimo rekomendacijas. Anot E. Šteimanto, interneto erdvėje pateikiami įvairūs mokymai mokytojams, siūlomi nuotolinio mokymo būdai, mokytojai dalinasi patirtimi apie veiksmingiausius nuotolinio mokymo būdus, mokymo programas. Sprendimą, kokias nuotolinio mokymo priemones taikys, mokyklos priima pačios.
– Šiomis dienomis mokyklose vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai. ŠMSM ir jos pavaldžios įstaigos siūlo labai daug virtualių mokymų, kaip vykdyti nuotolinį ugdymą, mokyklos gali įsivertinti savo galimybes ir pasirinkti joms priimtiniausius būdus. Tauragės rajono mokytojai yra kvalifikuoti specialistai, turi nuotolinio bendravimo ir komunikavimo su ugdytiniais patirties, todėl neabejojame, kad kartu su savo ugdytiniais įveiks ir nuotolinio ugdymo iššūkį. Ši ekstremali situacija paspartins nuotolinio ugdymo įdiegimo procesus, kurių, natūraliomis sąlygomis, būtų tekę palaukti, – teigė E. Šteimantas.
Anot jo, ugdymo turinys nesikeis, keisis tik turinio perteikimo ir atsiskaitymo laikas, būdai bei formos.
Pakalbinta Tauragės „Versmės“ gimnazijos direktorė Dalia Pukelienė atskleidė, jog nors mokyklos bendruomenė išgyvena sumaištį, visapusiškai rengiamasi nuotolinio mokymo iššūkiui, mokytojai padeda vieni kitiems, o moksleiviai drąsinami kreiptis pagalbos iškilus bet kokiems sunkumams. Direktorė neslėpė, jog mokinių tėvai susiduria ne tik su technologiniais iššūkiais – yra tokių, kurie namuose neturi kompiuterio ar interneto. Mokykla pasirengusi visapusiškai padėti tokiems moksleiviams – paskolins kompiuterius, finansiškai prisidės prie interneto ryšio įsivedimo, kad kiekvienuose namuose būtų bent po vieną kompiuterį.
– Visi, kurie ar prasčiau, ar geriau naudojo skaitmenines technologijas, dabar jau tikrai viską išmėgina, patys darėm ir vaizdo konferencijas, ir mokytojai tarpusavyje bendrauja. Žinoma, tai nėra paprasta, sudėtinga taip staiga pereiti prie visiškai kitokio darbo organizavimo. Gyvenimas privertė paspartinti naudojimąsi elektroniniais ištekliais „Moodle“ sistemoje, yra mokytojų, kurie dirba su „Eduka“. Vaikams tai irgi nėra naujiena. Pagal vyriausybės nutarimą rengiam nuotolinio ugdymo proceso tvarką, tam turim dar visą kitą savaitę. Bet jau šiuo metu labai intensyviai dirbam, mokytojai planuoja būsimas ugdomąsias veiklas, pamokas. Aišku, ir nuotoliniuose kursuose mokytojai yra prisiregistravę, internetas dabar pilnai tai siūlo, žodžiu, turime ką veikti, visi dirbam, mąstom, ir patys mokomės, ieškom būdų komunikuoti, bet nuotaikos neprarandam, – apie pasirengimą nuotoliniams mokymuisi pasakojo D. Pukelienė.
Anot direktorės, dauguma įstaigų naudoja vieningą elektroninę sistemą „Tamo“ dienyną, kuriame keičiamasi informacija, galima nurodyti užduotis ir jų atlikimo terminus. Su juo dirba ir tėvai, ir vaikai, ir mokytojai. Kalbant apie abiturientus, anot D. Pukelienės, guodžia tai, jog karantinas įvestas antroje mokslo metų pusėje, kai programos jau išeitos, liko kartojimas, kas yra gerokai paprasčiau nei mokytis naujų dalykų. Abiturientai jau yra atlikę bandomuosius egzaminus, o ruošdamiesi konsultuojasi su mokytojais nuotoliniu būdu.
– Kalbant apie nukeltus egzaminus – kalbų įskaitas, technologijų egzaminus, kol kas panikos nėra, aišku, abiturientai mieliau jiems ruoštųsi mokykloje. Bet kalbant apie matematiką, fiziką, lietuvių kalbą, vaikai yra įpratę mokytis akis į akį su mokytoju, čia ir dabar, o dabar jau tikrai yra nerimas, jie norėtų dirbti. Sumaištis yra, bet panikos negali būti. Tikimės, kad iki egzaminų viskas bus gerai, – teigė D. Pukelienė.
Martyno Mažvydo progimnazijos vadovas Remigijus Masteika taip pat teigė, jog mokyklos bendruomenė optimizmo nepraranda. Pasak jo, mokytojų pasirengimas naudotis elektroninėmis mokymosi priemonėmis yra pakankamas, tačiau reikės ir tėvelių sąmoningumo bei pagalbos, ypač kalbant apie pradinių klasių mokinukus. Mokykloje, anot jo, paskirti IT specialistai, konsultuojantys mokytojus, mokinius ir tėvelius. Direktorius užtikrino, jog neturintiems elektroninių ryšių priemonių, jas paskolins mokykla. Tarp mokytojų, anot jo, pasimetimo nėra, atvirkščiai, visi susitelkę ir ruošiasi.
– Iššūkių daug, bet manau, kad susidorosim. Vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai, pagrindinė mokymo platforma išlieka „Tamo“ dienynas, pagal sukurtus pamokų tvarkaraščius mokiniai ten gaus užduotis. Moksleiviai namuose galės naudotis ir tradicinėmis, popierinėmis priemonėmis, turimais vadovėliais, pratybų sąsiuviniais, bet greta to bus ir skaitmeninės, interaktyvios mokymo priemonės, kur mokytojai galės gauti grįžtamąjį ryšį ir patikrinti, kaip vaikams sekėsi. Yra įvairios programėlės, kaip, pavyzdžiui, „Kahoot“, kur, mokytojui prijungus visus vaikus, jie naudosis išmaniaisiais įrenginiais. Dabar dar deriname skaičius, apklausiame, kiek yra vaikų, kuriems reikės pagelbėti, paskolinti mokyklos planšetinius kompiuterius. Kam reikia, tikrai ateisim į talką. Bet didžiausias iššūkis, kad būtume sveiki, – kalbėjo R. Masteika.