Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse jau pradeda veikti vadinamosios karščiavimo klinikos, kuriose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Jau nuo pirmadienio karščiavimo klinika turėtų atverti duris ir Tauragėje. Pasak ją steigiančios PSPC direktoriaus Donato Petrošiaus, problema viena – prie karščiavimo klinikos atidarymo turėtų prisidėti visos rajono gydymo įstaigos, deja, jos to daryti neskuba.
Tauragės PSPC direktorius patvirtino, kad karščiavimo klinika Tauragėje steigiama PSPC pastate, Jūros g. 5, o atidaryta ją planuojama nuo pirmadienio. Darbo laikas, numatoma, bus nuo 8 iki 17 val.
Vienu metu klinikoje dirbs vienas gydytojas, vienas slaugytojas, vienas slaugytojos padėjėjas ir vienas koordinatorius. Komandos keisis kas 4 valandas. Tokių gydytojų, kokių reikia pagal ministerijos parengtą karščiavimo aprašą, Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) turi tik 4. Todėl terminuotam laikotarpiui šiuo metu ieškomas šeimos/vidaus ligų gydytojas (-a).
„Ko gero, privačiai dirbančius medikus kol kas kausto baimė“
– Esmė ta, kad buvo kalbėta, jog steigiant karščiavimo kliniką solidariai prisijungs visos rajono medicinos įstaigos, – sakė D. Petrošius. – Deja, kol prisidėti sutinka tik viena klinika – Šeimos medicinos namai. Kitos nesutinka, pačios organizuoti irgi nenori. Mes pasirūpiname viskuo – patalpomis, kompiuteriais, rentgenu, laboratoriniais tyrimais, visomis apsaugos priemonėmis, valytojomis, koordinatorėmis. Bet niekas nepareiškė noro prisidėti, išskyrus Šeimos medicinos namus.
Pasak PSPC direktoriaus, dabar yra paruoštas trijų dienų grafikas.
– Iš pradžių buvom parengę 5 dienų grafiką, bet niekas iš privataus sektoriaus nesugebėjo net paskambinti – tik raštus rašinėja, klausdami, koks raštas juos įpareigoja tai daryti, kas kaip apmokės už darbą, – piktinosi D. Petrošius. – Jei tik raštais susirašinėtume, tokios klinikos atidarymas truktų mėnesiais.
Ko gero, privačiai dirbančius medikus kol kas kausto baimė, nors, jo nuomone, iš tiesų karščiavimo klinikoje medikai bus saugesni nei bet kur kitur dirbdami.
Pasak D. Petrošiaus, ministras teigė, kad atlyginimas bus 15 proc. didesnis, tačiau galimi ir kitokie skatinimo mechanizmai, galbūt ir iš savivaldybės.
Pacientų, kaip sakė D. Petrošius, turėtų būti nemažai – visi šeimos gydytojai stengsis ne priiminėti patys, o siųsti į karščiavimo kliniką, ko gero, nemažai bus ir tokių, kuriuos pas medikus gena įsivaizduojami negalavimai ir baimė susirgti.
Įsisteigti tokias karščiavimo klinikos privalės visos šalies savivaldybės.
Į karščiavimo klinikas bus registruojami tik šeimos gydytojo siuntimą turintys pacientai. Būtent šeimos gydytojas, susipažinęs su paciento situacija, priims sprendimą, ar jį nukreipti į karščiavimo kliniką, siuntimą užpildys elektroniniu būdu. Tuomet karščiavimo klinikos koordinatorius nedelsdamas susisieks su karščiuojančiu pacientu jo nurodytu telefonu ir praneš karščiavimo klinikos adresą, vizito laiką, išsiaiškins, ar karščiuojantis pacientas gali į karščiavimo kliniką atvykti pats savo automobiliu arba būti atvežtas kito žmogaus.
Karščiavimo klinikose pacientams bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos, kaip yra daroma mobiliuosiuose punktuose, jei reikia – paskiriamas gydymas.
Priklausomai nuo karščiuojančio paciento sveikatos būklės, jis galės būti išleidžiamas izoliuotis į izoliavimo vietą arba nukreipiamas į gydymo įstaigas, gydančias koronavirusine infekcija sergančiuosius.
Tiems žmonėms, kurie negalės į karščiavimo klinikas atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas. Dėl karščiavimo klinikų skaičiaus savivaldybėje ir dėl vienoje karščiavimo klinikoje veikiančių kabinetų skaičiaus turės apsispręsti pačios savivaldybės.
