Pasaulio šalims atsigaunant po pirmosios COVID-19 bangos ir nekantriai laukiant žinios apie vakcinos nuo šio viruso sukūrimą, pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai griežti – kai kuriais atvejais padaryta žala sunkiai išmatuojama. Vienas tokių – netiesioginės pandemijos pasekmės vaikų sveikatai.
Nors duomenys rodo, kad vaikai COVID-19 infekcija serga gana retai, medikai teigia, kad neigiamas susiklosčiusios situacijos pasekmes pajus net ir tie mažieji pacientai, kurie nebuvo užsikrėtę koronavirusu.
Rečiau serga vaikai ir nėščiosios
Lietuva nepatenka tarp Europos valstybių, kuriose išsipildė juodžiausias COVID-19 pandemijos scenarijus. Šalyje fiksuota daugiau kaip 1,7 tūkst. susirgimų šiuo virusu, iš jų mažiau nei 50 vaikų susirgimo atvejų, tenkančių įvairioms amžiaus grupėms.
„Lietuvoje užfiksuoti vaikų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai yra lengvi arba vidutinio sunkumo. Mūsų šalyje kol kas nėra žinoma atvejų, kuriuos mokslinėje literatūroje aprašė kitų šalių medikai, kaip kad Jungtinėje Karalystėje (JK) užfiksuoti į Kawasaki ligą panašūs pakitimai vaikams sergant COVID-19 infekcija“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis.
Anot jo, kol kas mokslas negali paaiškinti, kodėl vaikai COVID-19 infekcija serga rečiau ir lengvesne jos forma, bet panašu, kad atsakymas slypi jų imuninės sistemos apsauginiame mechanizme, kurio neturi suaugusieji. „Pastebima, kad visų amžiaus grupių vaikai, ypatingai ikimokyklinukai, yra mažiau imlūs šiai infekcijai. Tas pats pasakytina ir apie nėščias moteris. Tikėtina, kad jų organizme vykstantys pokyčiai padeda apsisaugoti nuo šio susirgimo“, – sako medikas.
A. Valiulis pabrėžia, kad dažnai girdimas teiginys, jog vaikai yra šios infekcijos nešiotojai, nėra įrodytas moksliniais tyrimais. „Jie serga lengvesne forma, todėl teoriškai gali būti, kad ši liga jiems nebus diagnozuota. Esama pavienių atvejų, kai vaikai tampa užkrato šaltiniu, tačiau Prancūzijos Nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros mokslininkai aprašė, o profesorius Andrew Bush savo paskaitoje Vilniuje pristatė atvejį, kai COVID-19 infekcija sergantis vaikas artimai kontaktavo su beveik šimtu žmonių ir nieko neužkrėtė“, – sako profesorius.
Pasekmės – ir nesirgusiems
Profesorius atkreipia dėmesį, kad nors COVID-19 infekcija Lietuvoje sirgo santykinai nedaug vaikų, ši pandemija turėjo neigiamų pasekmių kur kas didesniam skaičiui jaunųjų pacientų.
Pandemijos situacija pakenkė lėtinėmis ligomis sergančių vaikų ilgalaikiam stebėjimui ir gydymui. Pavasaris sutapo su alerginio rinito, astmos ar atopinio dermatito paūmėjimais. „Tiek paūmėjimo metu, tiek planine tvarka šie pacientai negalėjo gauti tinkamos pagalbos ir turėjo kliautis nuotolinėmis konsultacijomis, kurios nėra tokios efektyvios kaip tiesioginis kontaktas su gydytoju“, – sako A. Valiulis ir priduria, kad pandemijos bei karantino kontekste būtina kalbėti ir apie socialines problemas – užsidarius vaikų dienos centrams, kuriuose vaikai ne tik leido laisvalaikį, bet būdavo ir pamaitinami, prižiūrimi, atsirado naujų iššūkių. „Nors šeimos karantino metu kaip niekad daug laiko praleido kartu, vis atviriau kalbama apie tai, kad padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų, psichologinių problemų dėl saviizoliacijos, kontaktų ribojimo ir kt.“, – teigia profesorius.
Išeitis – individualūs skiepijimo planai
Dar viena neigiama COVID-19 pandemijos pasekmė šalies vaikų sveikatai – sutrikdytas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Lietuvoje paskelbus karantiną dalis tėvų dėl vienokių ar kitokių priežasčių praleido savo atžalų planinius skiepus, o dabar nebežino, kokių priemonių turėtų imtis, kad situacija būtų ištaisyta, bei nerimauja, ar tokia skiepų pertrauka neturės rimtų pasekmių jų atžalų sveikatai ateityje.
Pasak profesoriaus, COVID-19 pandemijos poveikis nacionaliniam skiepų kalendoriui akivaizdus. „Nors vaikų skiepijimas karantino metu gydymo įstaigose nebuvo sustabdytas, dalyje poliklinikų dėl darbo apribojimų ar tėvų baimės lankytis gydymo įstaigoje skiepų kalendorius paprasčiausiai „sugriuvo“. Vaikams, kurie praleido nacionaliniame imunoprofilaktikos kalendoriuje numatytus skiepus, turėtų būti sudaromi individualūs skiepijimo planai ir jie paskiepijami truputį vėliau. Didelių problemų neturėtų kilti, mat pradelsimas nėra ilgas, tačiau kiekvienu atveju situaciją reikia vertinti individualiai“, – perspėja A. Valiulis.
Laukiama vakcinos
Nors nerimą visame pasaulyje sukėlusi liga pamažu traukiasi, vis dar baiminamasi antrosios jos bangos ir laukiama žinių apie veiksmingą vakciną. „Tikėtina, kad netrukus skiepai nuo šios ligos bus sukurti, jau pranešama apie pradėtus vakcinų bandymus su žmonėmis. Daug lėšų šių skiepų kūrimui skyrė Europos Sąjunga, tad belieka tikėtis, kad visuomenė galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos įvertins palankiai“, – sako A. Valiulis.
Anot jo, kol kas nėra aišku, ar tokie skiepai būtų įtraukti į nacionalinį skiepų kalendorių, kokia būtų jų kompensavimo tvarka bei kurios visuomenės grupės būtų skiepijamos pirmiausiai.
„Nėra aišku, kiek pats COVID-19 virusas bus linkęs keistis, o nuo to labai priklausys, kiek ir kurįlaiką vakcina bus efektyvi. COVID-19 infekcija yra globali problema, tad ir skiepų klausimu visos ES šalys, pasirinkdamos tarp visuotinio ir rizikos grupių skiepijimo, galimai laikysis vieningos taktikos“, – pažymėjo profesorius ir pridūrė, kad galimybė pasiskiepyti bus racionalus žingsnis, padėsiantis geriau apsaugoti žmonių sveikatą, nes šiandien, deja, esame priversti žaisti savotiškoje loterijoje – pavyks ar nepavyks išvengti viruso.
Svarbu nepamiršti ir kitų pavojingų ligų
Specialistų teigimu, labai svarbu skiepytis ir nuo gripo, sukuriant apsaugą nuo šios pavojingos virusinės ligos, kuri kasmet nusineša nemažai gyvybių pasaulyje ir Lietuvoje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad skiepijimas nuo pavojingų, tačiau sėkmingai vakcinomis valdomų ligų neturi būti nutraukiamas net ir per pandemijas ar kitas ekstremalias situacijas.
„Didelį nerimą kelia tai, kad dėl COVID-19 pandemijos dalis vaikų liko nepaskiepyti Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatytomis vakcinomis. Lyginant šių metų pirmuosius keturis mėnesius su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, nuo kokliušo, difterijos, stabligės paskiepytų vaikų sumažėjo beveik 15 proc., o nuo tymų, kiaulytės (epideminio parotito) ir raudonukės – net 50 proc. Praleistus skiepus būtina „pasivyti“ ir tai galima padaryti kiekvienam vaikui sudarant individualų skiepų kalendorių“, – sako ji ir priduria, kad slūgstant pirmajai COVID-19 infekcijos bangai reikia suskubti pradėti ruoštis rudenį laukiantiems iššūkiams.
„Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse visas dėmesys tenka COVID-19 viruso pandemijai, bet juk gripo virusas toliau cirkuliuoja, rudenį laukiama naujo jo sezono. Visame pasaulyje jaučiamas itin didelis vakcinos nuo gripo poreikis. Ne išimtis ir Lietuva, šiemet užsakiusi didesnį šios vakcinos kiekį“, – apie situaciją kalba ekspertė.
Ar antroji banga nesutaps su gripo protrūkiu?
Anot D. Razmuvienės, labai svarbu, kad gripo vakcina Lietuvą pasiektų laiku ir kuo daugiau žmonių būtų paskiepyta. „Tikimės, kad naujoji vakcina Lietuvą pasieks jau rugsėjo-spalio mėnesiais. Jei gripo sezono metu būtų fiksuojama labai daug susirgimų, sveikatos apsaugos sistema susidurtų su dvigubu iššūkiu – jai tektų dorotis ne tik su galima antrąja COVID-19 viruso banga, bet ir su gripo protrūkiu“, – perspėja epidemiologė.
Būsimą viruso plitimą bandantys nuspėti mokslininkai spėja, kad kitas infekcijos protrūkis gali pasidėti rudenį atšalus orams ir tęstis iki kitų metų sausio.
Profesorius Vytautas Kasiulevičius neseniai surengtoje Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos pediatrų draugijos nuotolinėje mokslinėje konferencijoje „COVID-19 pandemijos pamokos vaikų sveikatos priežiūrai: kada grįšime į įprastą gyvenimo ritmą?“ pažymėjo, kad mokslininkai modeliuoja galimą viruso elgseną pagal gripo pandemijų istoriją, o tai, kaip stipriai smogs antroji viruso banga, priklausys ir nuo taikomų prevencijos priemonių.
Profesorius neatmeta tikimybės, kad gali išsipildyti ir itin niūri prognozė, jog antroji COVID–19 viruso banga sutaps su sezoninio gripo protrūkiu. Pasak V. Kasiulevičiaus, lietuviai dažnai savo sveikata suskumba rūpintis tik tuomet, kai situacija tampa rimta ir nuo gripo skiepijasi žiemos mėnesiais, šiam jau įsisiautėjus. Tačiau šiemet toks delsimas gali kainuoti itin brangiai, todėl būtina aktyviai skatinti žmones skiepytis nuo gripo. Tai reikia daryti kuo anksčiau, tada ir skiepų efektas bus pats geriausias. Svarbu, kad Lietuvai pavyktų pasirūpinti reikiamu vakcinų nuo gripo kiekiu ir jų užtektų visiems norintiems pasiskiepyti.
Nors COVID-19 viruso protrūkį pavyko suvaldyti, mokslininkai vieningai sutaria, kad jo pasekmės bus jaučiamos dar ilgai. VU ir Lietuvos pediatrų mokslinėje konferencijoje „COVID-19 pandemijos pamokos vaikų sveikatos priežiūrai: kada grįšime į įprastą gyvenimo ritmą?“ apie pandemijos poveikį vaikų sveikatai diskutavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės Daiva Razmuvienė ir Ginreta Valinčiūtė-Magelinskienė, Vilniaus universiteto profesoriai Arūnas Valiulis, Vytautas Kasiulevičius, Vaidotas Urbonas, savo patirtimi ir įžvalgomis apie pandemijos poveikį specializuotai vaikų sveikatos priežiūrai dalijosi Jungtinės Karalystės ekspertai profesorius Andrew Bush iš Londono Imperial College universiteto ir profesorė Ingrid Wolfe iš Londono King‘s College universiteto.
