Praėjusį penktadienį komunikacijos guru Mykolas Katkus gausiai prie nuotolinio seminaro prisijungusiems žiniasklaidos atstovams – jų dalyvavo per 60 – išdėstė pasaulio ir šalies politines ir komunikacijos tendencijas. Seminarą rengė NATO Politinės analizės instituto vadovas Tomas Kaziulėnas. Artėjant 2020 metų Seimo rinkimams tiek politikams, tiek žiniasklaidai teks susidurti su pandemijos akivaizdoje besikeičiančio pasaulio iššūkiais. Apie ką bus kalbama šiemet politinėje arenoje? Kokie bus rinkėjų lūkesčiai? Ar dabartinė valdančioji dauguma turi šansų pakartoti sėkmės scenarijų? Tai tik keletas klausimų diskusijoms.
Pagrindinė rinkimų tema – krizė
Anot M. Katkaus, pasaulyje dabartinė situacija yra apibūdinama kaip sinchronizuota krizė. Ką tai reiškia? Įprastai krizė prasideda viename regione ir apima vieną arba kelias ekonomines sistemas, kiti taip smarkiai nenukenčia. Šiuo atveju krizė vyksta vienu metu visur ir šalys įtakoja viena kitą. Pavyzdžiui, Belgijoje nedarbas padidėjo 22 proc. Tai reiškia, kad nebebus perkami „Ikea“ baldai, tai reiškia, Lietuvoje
„Tokios sinchronizuotos ekonomikos krizės pasaulyje dar nėra buvę. Turim situaciją, kuri yra originali ir ją prognozuoti yra sudėtinga,“ – teigė komunikacijos specialistas.
Pasak jo, kol žmonija neturi nei vaisto, nei vakcinos nuo koronaviruso, tikėtina, kad vienokius ar kitokius suvaržymus jausime dar ilgai – greičiausiai net kelerius metus. Šį fenomeną jis įvardijo kaip „šliaužiantį karantiną“. Ši neįprasta situacija lemia, jog santykis tarp valdžios ir visuomenės nuolatos keičiasi, jau esame įpratę gyventi suvaržymuose, kurie vertinami nevienareikšmiškai. Bet kuriuo atveju, tai yra istorinis įvykis.
„Labai dramatiški laikai. Valstybės daro veiksmus, kurių niekas nesupranta, kurių pasekmių nuspėti negalime. Neaišku, ar stiprės demokratija, ar sustiprės autoritarinės linijos,“ – pabrėžia M. Katkus.
Iš štai šiame kontekste neišvengiamai artėja rinkimai.
„Paprastai rinkimuose būna tam tikras klausimas, tai rinkimų temų klausimas – apie ką bus kalbama rinkimų metu, kas žmonėms rūpi. Kas bus pagrindinis dalykas, už ką žmonės balsuos. Kiti klausimai jau po to – kiek ateis balsuoti, kiek galbūt neateis, kas balsuos,“ – kalbėjo jis. „Labai daug kalbam apie žmones, kurie išeina į gatves ir skleidžia riziką, bet nekalbam apie tuos, kurie ar iš baimės, ar dėl patogumo iš namų neišeina. Tai yra vyresni žmonės, kol virusas bus kažkur aplinkui. Ir tai turės įtakos ne tik vartojimui, bet ir politikai. Ilgalaikė izoliacija turi psichologinių pasekmių, įvairius dalykus žmonės pradeda vertinti visiškai kitaip.“
Anot M. Katkaus, pagrindinę rinkimų temą mes jau turime – tai yra ekonominis aspektas, nes nuo liepos jau matysime ekonominį vaizdą, žmonių skausmas dėl darbo praradimo, taigi ir nepasitenkinimas didės. Žmonėms susirasti darbo ir pabėgti iš šalies kaip 2009 metais nebus taip lengva.
„Amerikoje šie procesai vyksta jau dabar, ir labai sparčiai – stebime riaušes ir neramumus. Labai daug jaunų vyrų, kurie neturi darbo, išėjo į gatves. Ši krizė išpjovė pirmiausia visus paslaugų sektoriaus darbus, kurie yra mažai apmokami, ir tie žmonės neturi santaupų, yra pikti. Be abejo, šis kontekstas pasieks ir mus, nes karantino metu įtampos kaupiasi, o išsiverš per rinkimus. Faktas yra tas, kad įtampos yra užkrečiamos. O įtampų pasaulyje bus labai daug,“ – politinį pasaulio kontekstą apibrėžė M. Katkus.
Politinės valios vakuumas
Kitas aspektas, kurį pabrėžia komunikacijos specialistas, jog išėjus prezidentei Daliai Grybauskaitei visuomenėje liko savotiškas politinės valios vakuumas. Gitanas Nausėda iškart pasakė, kad bus taikus prezidentas, nesiruošiantis dalyvauti politinės galios lauke, tad šiuo metu šalyje labai trūksta lyderystės.
Taigi, anot jo, pagrindinė rinkimų arenos tema bus susijusi su įtampa, piktumu, klausimais, ar valstybė padarė teisingus sprendimus pandemijai suvaldyti. O rinkėjų nuomonės išsiskirs dviem kryptimis: bus tokių, kurie norės laisvės, sakys, kuo greičiau baigiam visus suvaržymus, ir tokių, kurie sakys: saugokit mane, uždarykit sienas.
„Manau, kad vargu ar žmonės, rinkėjai bus linkę apdovanoti tuos, kurie gerai išsprendė krizę. Mūsų rinkėjų atmintis apskritai yra labai trumpa. Aš manau, kad žmonės balsuos galvodami apie ateitį. Ir nuo tos nuotaikos labai priklausys tai, ką jie rinksis. Šiuo atveju labai svarbūs taps kompetencijos klausimai – ar yra politikų, kurie yra pasirengę pasiūlyti konkrečius sprendimus, kurie iškomunikuos tiksliai, ką ir kaip darys, kurie turi vadybinių kompetencijų. Tokiais atvejais žmonės nori turėti stabilumą ir aiškumą ir jaus kompetencijos, valios ilgesį. Ieškos žmonių, kurie turėtų valios, supratimo ir galimybių kažką daryti“, – kalbėjo M. Katkus.
Tad ar gali „valstiečiai“ pakartoti praėjusių rinkimų sėkmę? Anot M. Katkaus, šių metų rinkimai iš esmės bus panašūs į 2009 metų rinkimus, kuomet šalį gniaužė ekonominė krizė.
„Rinkimai bus vieni aršiausių, kokius mes esame matę. Žmonės bus įsiutę, pavargę, pikti, bus pradėję jausti krizės pasekmes. Tokiu baimės ir rizikos atveju būna ne meilės rinkimai, ne „myliu nemyliu“, norėsis kažko, kas galėtų išgelbėti iš esamos situacijos,“ – kalbėjo jis.
Be to, pasak M. Katkaus, ateinančius trejus metus Lietuva turės vieną didžiausių pinigų „kapšų“ istorijoje.
„Tas kapšas atsirado dėl to, kad Europos Sąjunga skatina valstybes leisti pinigus, šį požiūrį aktyviai palaiko Vokietija. Preliminariais duomenimis, Europos Sąjunga kitąmet Lietuvai mes apie 4,5 mlrd. eurų krizės pasekmėms mažinti. Atėjusi valdžia gaus mandatą išleisti tuos pinigus ir galės padaryti daug darbų. Dėl to rinkimų kova bus arši,“ – pabrėžė komunikacijos agentūros „Fabula“ valdybos pirmininkas.
Kol kas reikia pastebėti, kad griežti suvaržymai išeina į naudą valdančioms partijoms, tai rodo užsienio šalių patirtis. Tačiau, anot M. Katkaus, šiuo metu politinėje arenoje ryškėja daug naujų žaidėjų, tad ir rinkėjų pasirinkimas gali būti labai fragmentuotas. Juolab, kad visuomenėje didelę reikšmę įgauna įvairios marginalios visuomenės grupės, nusistačiusios prieš 5G ryšį, skiepus, tradicinę žiniasklaidą ir palaikančios įvairias sąmokslo teorijas, kaip „žydų sąmokslas“ ir taip toliau.
Žiniasklaida – skydas nuo propagandos
Anot M. Katkaus, šiame kontekste tradicinės žiniasklaidos vaidmuo tampa kritinis. Mat žmonės perpildytame informaciniame lauke norės suprasti ne tik pseudoskandalus, bet tikrąją tiesą, kurios ieškoti yra žiniasklaidos pareiga. Pasak jo, politinės kovos laukas gali būti labai stipriai persidengiantis su dezinformacijos lauku, tiksliau, politinis laukas gali tapti dezinformacijos lauku.
„Politikai išmoko visam pasaulį kaltinti veidrodį. Žurnalistus kritikuoti dabar tapo gero tono dalykas – „ką jūs parašėte yra blogai, aš su jumis nekalbėsiu ir t.t.“ Žiniasklaida neprivalo rūpintis, kaip atrodys politikas, tai yra jo viešųjų ryšių problema. Esminis dalykas yra ieškoti tiesos, nebijoti suklysti,“ – teigia jis.
Pasak M. Katkaus, reikia atsižvelgti į tai, kad komunikacija iš pagrindų pasikeičia kas 4–5 metus. Pasikeičia ne tik priemonės, bet ir būdai.
„2000 m. buvo spaudos, radijo ir televizijos sąveikos laikai. Pagrindinės medijos pateikdavo sinchronizuotą pasaulio vaidmenį. Vėliau pradėjo rastis kanalai, kurie pradėjo žmones įtraukti į turinį. Didžiulė komunikacijos revoliucija buvo socialiniai tinklai, tai leido žmonėms dalintis informacija vieniems su kitais, feisbukas leidžia pačiam rašyti, ką tu galvoji, leidžia reaguoti į kitų pasisakymus. Taip pat atsirado identifikacija. Feisbukas sugalvojo reakcijų institutą, mano nuomone, mes ateinam į naują etapą. Tai yra daugiau reakcijų į turinį. Anksčiau buvo ratas žmonių, kurie gebėjo rašyti, filmuoti, kurti kūrinį. Dabar tie, kurie nemoka kurti turinio, jų reakcijos formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, tai apibūdina mane kaip žmogų, tai, ką aš „palaikinu“, tai, kuo dalinuosi, parodo, kas aš esu. Komunikacijos kanalų yra labai didžiulis kiekis, ir tai perėjo į politines erdves. Tai tampa vienu iš aspektų,“ – teigia specialistas.
Pasak jo, yra manančių, jog pasiekėm maksimalų informacijos kiekį, kurį galima suvartoti. Žmonės įprato skaityti tik antraštes, vis daugiau žiūri vaizdo turinio, išmoko daugiau kalbėti nebe tekstais, o reakcijomis, vaizdais. Vis besikeičiantys kanalai sukuria fragmentuotą pasaulio vaizdą, kuriame nėra kas galėtų valdyti šį srautą. Atsiranda grėsmės, propaganda, kuri ypač plinta per socialinius tinklus, nes nėra „centrinio redaktoriaus“, kuris galėtų atpažinti ir cenzūruoti „melagienas“.
„Socialiniai tinklai keičia vieni kitus, jeigu feisbuke buvom jau kažkiek suvaldę tuos procesus, atsirado faktų tikrinimo galimybės, mes dabar jau išeinam į naują, nepažintą pasaulio vietą – tai video blogai, „Tik tok‘as“, galimybė skleisti nepatikrintą informaciją yra žvėriška“, – pabrėžė M. Katkus.
Tačiau tradicinė žiniasklaida, anot jo, vis dar turi didžiulės įtakos. Nors socialiniai tinklai lenkia naujienų portalus jau dabar, dažnai portalai atkartoja tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose, taip tik dar sustiprindama diskusijų svorį.
„Žiniasklaidos vaidmuo yra kritinis, nes žmonėms gyvybiškai reikia tų, kurie ieško tiesos, kurie pateikia objektyvią situaciją. Sąžiningo informavimo – to labai trūksta. Visuomenė, politika, žmonės yra labai poliarizuoti. Žiniasklaidos tikslas yra pasakyti, kas iš tikrųjų vyksta, reikia sąžiningo raportavimo – apie įvykius, renginius, interviu. Pilnos istorijos, konteksto. Žiniasklaida seniai yra pralaimėjusi kovą su socialiniais tinklais dėl greičio, bet niekada nepralaimės dėl sąžiningumo,“ – sako M. Katkus.
