Rajono Ekstremalių situacijų operacijų centras, tikimasi, kol kas susirinko paskutinį kartą. Posėdžio metu aptarti kovos su koronavirusu kaštai, kovos priešakinėse linijose dirbusios institucijos atsiskaitė už atliktus darbus. Tačiau aptardamas sėkmingai suvaldytą pandemiją Operacijų centro vadovas Tomas Raulinavičius džiaugėsi atsargiai – vis primindamas, kad būtina pasirengti galimai pakartotinei koronaviruso bangai. Atsakingų institucijų atstovai patikino – jei vėl užkluptų pandemija, priemonėmis apsirūpinta maždaug mėnesiui.
Izoliuotųjų nebėra
Ataskaitas Ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) vadovui pristatė už dezinfekciją, socialines bei sveikatos priežiūros paslaugas karantino metu atsakingi asmenys, policija. Per pandemijos laikotarpį ESOC iš viso rinkosi trylika kartų. Nors džiaugiamasi sėkmingai suvaldytu koronavirusu – Tauragėje iš viso užfiksuoti tik 8 atvejai, neatmetama, kad rudeniop gali smogti antroji pandemijos banga. Juolab, kad net pasibaigus karantinui šalyje vis užfiksuojamas vienas kitas naujas užsikrėtimo atvejis. Nemaža dalis jų – įvežtiniai.
– Atsidaro sienos ir yra paskelbta, kad iš ES valstybių į Lietuvą draudžiama atvykti dviejų šalių piliečiams – Švedijos ir Portugalijos. Atvykusiems iš šių valstybių ir mūsų piliečiams yra privaloma saviizoliacija, taip pat yra privaloma izoliacija atvykus iš dar 50 valstybių trečiųjų šalių, kurias yra patvirtinęs šalies ESOC vadovas, – teigė ekstremalių situacijų koordinatorius, civilinės saugos specialistas Mindaugas Mikutavičius.
Pandemijos metu saugią saviizoliaciją užtikrino Tauragės rajono savivaldybė. Daugiausia asmenų buvo izoliuoti sporto centre „Bastilija“, kuris nuo pat pandemijos pradžios buvo paskirtas šiam tikslui. Užsipildžius „Bastilijos“ kambariams grįžę iš užsienio tauragiškiai buvo izoliuojami ir viešbutyje „Banga“. Iš viso per pandemiją šia paslauga pasinaudojo 135 asmenys. Anot mero patarėjos Šarūnės Stasytienės, nuo birželio 26 dienų izoliuotų asmenų Tauragėje nebeliko.
– Jeigu vėl prireiktų, į „Bastiliją“ kreiptumėmės visų pirma, nes daugiausia buvo izoliuota būtent ten. Turbūt daugiausia buvo atvykusių iš Anglijos, aišku, buvo ir iš Norvegijos, Švedijos. Taip pat vairuotojai, kurie migravo Europoje, transportininkų sugrįžtančių buvo gausiai. Tik tiek, kad jie bent jau pas mus izoliavosi po vieną kartą, reiškia, vairuotojai elgėsi atsakingai, nebuvo, kad vyktų į du reisus, – teigė Š. Stasytienė.
Šiuo metu, anot M. Mikutavičiaus, skambučių dėl poreikio saviizoliacijai savivaldybė sulaukia vis mažiau.
– Buvo vienas skambutis iš Švedijos, teiravosi dėl izoliacijos, nukreipėm į 1808 liniją ir į Visuomenės sveikatos centrą. Skambučių yra, bet jau žymiai mažiau. Ir dažniausiai skambina įsitikinti, kad jau nebereikia. Ir tikrai žinom, kad dabar saviizoliacijos niekas nebesilaiko, nebeina to suvaldyti. Kitaip jau žmonės žiūri, nors atsargiai, bet yra likęs tik formalumas. Nes ji ir sušvelninta yra, galima išeiti kilometrą iš namų, – pasakojo civilinės saugos specialistas.
Tauragės autobusų parko vadovas Rimantas Martinavičius pasidžiaugė, jog keleivių srautai grįžta į prieškarantininį lygį. Be kita ko, Autobusų parkas vykdė izoliuotų asmenų pervežimus.
– Per karantino pravažiuoti 36 tūkst. kilometrų kovo, balandžio, gegužės mėnesiais. Dar 7 tūkst. birželį. Iš viso 44 tūkst. rida. Čia mobilusis punktas, oro uostas ir mėginių vežimas. Dirbom dviem, vienu tarpu net trimis automobiliais. O šiuo metu mums palengvino situaciją, neleidžiam už vairuotojo vienos eilės sėdynių dar sėstis, visa kita jau yra. Pakankamai gerai dirbam, po truputį atsistatom srautus. Realiai, tarpmiestiniuose maršrutuose susigrąžinom apie 80 proc. buvusio keleivių srauto, kas mus labai džiugina. Mieste, kadangi važiuojam daugiau, į vieną autobusą įlipimų skaičius yra mažesnis nei buvo, – kalbėjo R. Martinavičius.
Atsargas saugo savivaldybė
Pasak ESOC vadovo T. Raulinavičiaus, svarbus kovos su koronavirusu momentas buvo miesto viešųjų erdvių, laiptinių, patalpų dezinfekavimas. Apie dezinfekcijos darbus papasakojo Rima Marozienė, Tauragės rajono savivaldybė Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.
– Dezinfekavimo darbus pradėjom iš karto kovo 17 dieną, reikėjo dezinfekuoti „Bastilijos“ koridorių, saviizoliacijos pervežimams naudotą autobusiuką. Buvo pasamdyta įmonė iš Klaipėdos, kuri atliko tuos darbus, o toliau labai sėkmingai dezinfekavimą atliko mūsų pavaldžios įstaigos, Tauragės butų ūkis ir „Dunokai“. Buvo ir laiptinės dezinfekuojamos, ir viešosios erdvės, tam išleidom truputį daugiau kaip 76 tūkst. eurų. Dar buvo papildomai dezinfekuojamos patalpos, kuriose gyveno izoliuoti asmenys. Šiuos darbus atliko Tauragės butų ūkis, tai kainavo 3 340 eurų papildomai, – informavo R. Marozienė.
Ji patikino, kad Tauragės rajono savivaldybė turi sukaupusi dezinfekcinio skysčio atsargų, kurias sandėliuoja savo patalpose, nemažų atsargų turi ir komunalininkai. UAB „Dunokai“ direktorės Gintarės Rakauskienės teigimu, bendrovė yra pasirengusi nedelsiant vėl pradėti dezinfekavimo darbus, jei tik prireiktų.
– Turime bendrojo dezinfekcinio skysčio, kuriuo galima patalpas ir viešąsias erdves dezinfekuoti, gal apie 100 l. Tai pradžiai tikrai užtektų, jeigu greitai viskas prasidėtų. Kitas dalykas, turim pasirūpinę ir susisandėliavę priemonių ir rankų higienai, ir paviršių dezinfekavimui. Kostiumų taip pat dar turime, pasilikome ir susisandėliavome, esam kaip ir pasirengę, – teigė vadovė G. Rakauskienė.
Anot savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo Igno Kymanto, ne tik dezinfekcinio skysčio, bet ir apsaugos priemonių Tauragėje yra pakankamai, kad būtų galima išgyventi dar bent mėnesį karantino.
– Sveikatos priežiūros įstaigos asmens apsaugo priemonių visos dar turi, savivaldybės administracijoje, jeigu pinigine išraiška, yra likusių apsaugos priemonių už maždaug 150 tūkst. eurų. Už 200 tūkst. eurų buvom įsigiję per visą karantino laikotarpį, už maždaug už 50 tūkst. išdalinta biudžetinėms ir kitoms įstaigoms. Likutis yra apie 28 tūkst. vienkartinių pirštinių, per 7 tūkst. respiratorių, 50 tūkst. vienkartinių kaukių, 300 veido skydų, 2000 kombinezonų su gobtuvu. Paviršių dezinfekavimo priemonių daugiau nei 1 000 litrų yra likę, dezinfekavimo priemonių – apie 700 l, daugkartinių apsauginių kostiumų – apie 160. Tikrai mėnesiui yra apsirūpinta, jeigu vėl sugrįžtų karantinas. Priemonių yra pasilikusios ir seniūnijos, ir UAB‘ai, o didžioji dalis jų yra savivaldybės sandėlyje, – informavo specialistas.
Ar dar ilgai veiks mobilusis punktas?
Apie koronaviruso tyrimus kalbėjęs Tauragės ligoninės direktorius Liutauras Indriuška pripažino esantis nežinioje – nors, pasak jo, tyrimų kasdien atliekama iki 50-ties, laboratorijos nemokamai daryti jų nebenori.
– Situacija įdomi, gavom iš Šiaulių laboratorijos įspėjimą, kad nemokamai atsisako daryti ir siūlo sudaryti sutartį. Motyvas jų toks, kad valstybė jiems neužmoka už darbą. Iki šiol nė cento nemokėjo. Dabar laboratorija siūlo beveik 17 eurų mokėti už vieną tyrimą. Tai jeigu mes per dieną vidutiniškai padarom apie 50 tyrimų, tai galima paskaičiuot, kiek tai gultų ant ligoninės pečių finansiškai. Dar galiu pridurti, kad Ligonių kasos atsiskaičiusios už tą punktą yra tiktai už kovo mėnesį. Žinau, kad visos kitos įstaigos nėra gavusios ir atsisako nemokamai dirbti. Tai gali būti, kad ligoninei teks atsisakyti irgi šio punkto, – praėjusią savaitę teigė L. Indriuška.
Trečiadienį kalbintas ligoninės vadovas sakė, jog situacija nepasikeitė – jokio aiškumo. Anot L. Indriuškos, per dieną iki šiol tiriama po 50 asmenų, tačiau šis skaičius mažėja. Tai apima ir darbuotojus, ir ligoninės pacientus, ir užsiregistravusius per 1808 karštąją liniją.
Policija dėkojo šauliams
Apie karantino viešųjų erdvių apsaugą, vykdytą policijos pareigūnų, papasakojo Margarita Kudijanova. Anot jos, karantino laikotarpiu buvo nustatyta 77 pažeidimai, numatyti administracinių nusižengimų kodekse.
– Tai asmenys, neturėję kaukių, taip pat buvimas grupėse, kuomet buvo draudžiama, buvo organizuojama įmonės veikla, kuri tuo metu buvo draudžiama, arba asmenys nesilaikė privalomos saviizoliacijos. Iš 77 pažeidimų galima išskirti, kad dažniausiai fiksuoti viešoje vietoje besibūriuojantys asmenys. Tokių pažeidimų turėjom 38, asmenų be kaukių – 20, asmenų be kaukių grupėje buvo 7, nustatyti 4 asmenys, neturėję kaukių parduotuvėje, saviizoliacijos nesilaikė 4 asmenys. Gavome skambučių, kad įmonės vykdo veiklą, kuri yra negalima, pasitvirtino du atvejai, vadovams pritaikyta atsakomybė. Balandžio 10–14 dienomis buvo pastatyti postai, blokuojantys patekimą į miestą, patikrinta apie 4000 transporto priemonių, neįleista 60. Visą šį laikotarpį mums labai padėjo šauliai, prisijungė prie mūsų priemonių, jiems pirmiausia turėtume padėkoti, ir ačiū visiems už bendradarbiavimą šiuo laikotarpiu, – reziumavo pareigūnė.
Karantino metu gausu buvo ir socialinių iššūkių. Tauragės šeimos gerovės centro vadovė Lina Baziliauskienė teigė, jog buvęs socialinių paslaugų centras nuolat teikė socialinę paramą pažeidžiamiems asmenims, dalino maisto davinius, apsaugos priemones. Tauragės šeimos gerovės centrui ir kartu socialinių paslaugų centrui buvo skirta 20 tūkst. eurų, kiekvienai įstaigai po 10 tūkst. Lėšos buvo skirtos izoliuojamų asmenų apgyvendinimo paslaugai užtikrinti reikalingoms priemonėms įsigyti bei socialinių paslaugų teikimui pandemijos laikotarpiu. Anot L. Baziliauskienės, buvo nupirkta 200 vienetų patalynės komplektų, 20 vnt. pripučiamų čiužinių, po 2 šaldytuvus ir virykles, 200 maisto paketų, kuriuos galėjo gauti asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 275 eurų. Visi jie buvo išdalinti, pasiekė ir kaimiškąsias seniūnijas. Už beveik 80 tūkst. eurų nupirkta apsaugos priemonių, kurios buvo išdalintos seniūnijoms ir kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms – „Caritui“, Maltiečiams, kaimo bendruomenei „Karšuva“, neįgaliųjų draugijai, nupirkta priemonių Adakavo socialinių paslaugų namams už daugiau nei 3000 tūkst. eurų.
– Pagal ekstremalių situacijų komisijos nurodymą turėjom nakvynės namų patalpas atlaisvinti, perkelti gyventojus į socialinių paslaugų centrą, kad būtų laisvos patalpos, jei prireiktų asmenims, sergantiems lengvesne forma. Taip pat buvo teikiama socialinė, psichologinė pagalba telefonu, buvo priimti 58 skambučiai įvairiais socialiniais klausimais ir suteiktos 95 psichologinės konsultacijos. Mūsų įstaigai buvo pavesta dalinti maisto davinius, išdalinta 1200 maisto paketų, – socialinės pagalbos mastą atskleidė L. Baziliauskienė.
Bus budėjimo režime
ESOC vadovas T. Raulinavičius „Tauragės žinioms“ teigė, jog iš viso pandemijai suvaldyti išleista 408 tūkst. eurų. Bemaž pusė sumos skirta įsigyti apsaugos priemonėms, tačiau jei pandemija užkluptų antrą kartą, rajonas esą jau aprūpintas geriau.
– Žiūrėdami į kitas valstybes bei girdėdami ekspertų kalbas apie antrąją bangą, jaučiamės saugiau, nei kovo mėnesį. Komanda turbūt bus budėjimo režime dar kurį laiką, bet jau turim sukaupę nemažai patirties, ir analogiškoje situacijoje gebėsime dar greičiau, dar geriau reaguoti, nors iš tiesų Tauragės rezultatai yra neblogi, pakankamai gerai suvaldyta situacija. Covid privertė mus visus tinkamai pasiruošti ekstremalioms situacijoms. Reikia pripažinti, kad susidūrę su pandemija supratome, jog daugelis tarnybų neturi pakankamo kiekio apsaugos priemonių ir tai praktiškai paralyžiuoja jų darbą. Tačiau Tauragės rajono savivaldybė viena iš pirmųjų Lietuvoje tuos kiekius įsigijo. Pradėjo teikti gyventojų izoliavimo ir transportavimo paslaugos, dezinfekavo laiptines ir aprūpino tarnybas apsaugos priemonėms. Joms iš viso išleidome apie 200 tūkst. eurų. Panaudojome administracijos direktoriaus rezervą, išėmėme lėšas iš planuojamų renginių, o dabar tos sumos pateiktos Finansų ministerijai. Kaip žinia, dalis jų bus dengiama iš Europos Sąjungos solidarumo fondo, – informavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, ESOC vadovas T. Raulinavičius.
