Toks klausimas kilo neseniai į redakciją paskambinusiai našlei. Prieš daugiau nei tris mėnesius vyro netekusiai Mildai Užkalnienei teko patirti vienus labiausiai sukrečiančių įvykių: atsisveikinti su artimiausiu žmogumi ir planuoti jo laidotuves. Negana to, ne viskas vyko sklandžiai. Greta savo šeimos kapo vyrą troškusiai palaidoti moteriai to padaryti nepavyko. Išgirstas atsakymas, jog jos nurodytas žemės lopinėlis nėra skirtas laidojimui. Jos nuostabai, po beveik 4 mėnesių toje pačioje vietoje palaidotas kitas žmogus. Kodėl?
Kaip pasakojo į redakciją paskambinusi M. Užkalnienė, vyro gyvybė užgeso kovo 21-ąją. Kovo 23-ąją ji su pusbroliu nuvyko į Dunokų kapines.
– Išsirinkome vietą, kur greta buvo palaidoti vyro seneliai. Mane lydėjo man padėjęs pusbrolis. Jis stato paminklus, apžiūrėjo vietą, ten buvo krūmai, kelmas. Jis pasakė, kad kelmą gali išrauti, krūmus nukelti. Apie šią vietą pranešėme kapų sargei Redai Ališauskienei. Atvykusi pažiūrėti, ji paprieštaravo, pasakė, kad čia yra žalia veja, kad daug kas tos vietos norėjo ir jokiu būdu čia laidoti negalima, esą taip padarius kiltų pasipiktinimas, spauda rašytų, – pasakojo M. Užkalnienė.
Pasak pašnekovės, jai su pusbroliu apžiūrinėjant kapą pro šalį atsitiktinai ėjo miesto seniūnas Žilvinas Majus. Jo paklausta apie galimybę čia laidoti. Seniūnas esą atsakė neprieštaraujantis.
Po kurio laiko su moterimi susisiekė seniūnijos atstovas ir pranešė, jog jos išsirinktoje vietoje laidoti leidimas vis dėl to nesuteikiamas. Moteriai savo vyrą teko laidoti kitoje vietoje.
– Praėjus trim su puse mėnesio einu per kapines, žiūriu, vietoje, kurioje, pasak sargės, niekas negali atgulti amžinojo poilsio, nes yra žalia veja, yra palaidotas kažkoks 1945 m. gimimo vyras. Susisiekiau su sarge, klausiu, kodėl. Klausiu, kiek jai buvo sumokėta, kad ji leistų laidoti šioje vietoje. Ji atsakė, kad asmenys, kurie laidojo šioje vietoje, kreipėsi į seniūniją, rašė prašymą, esą ji neleido laidoti šioje vietoje, tačiau leidimas vis tiek buvo išduotas, – pasakojo M. Užkalnienė.
Pasak moters, kapinių sargė jai pasiūlė kreiptis į seniūniją ir išsiaiškinti.
„Tauragės žinios“ susisiekė su kapinių sarge R. Ališauskiene. Moteris iškart suprašo, apie kurį kapą kalbama, prisiminė ir nusakė beveik prieš keturis mėnesius įvykusius pokalbius.
– Pamenu, man paskambino vyrukas. Jis neturėjo nei leidimo laidoti, nei mirties liudijimo. Nurodė, kad jiems reikia vietos už kolumbariumo. Susitarėme susitikti, aš iškart atvažiavau pasižiūrėti. Klausiu, kodėl būtent šioje vietoje. O jis neturėjo jokio leidimo. Paraginau jį skambinti į seniūniją. Mes stengiamės atsiriboti nuo tokių neaiškių atvejų. Tegu duoda miesto seniūnas leidimą. Tegul motyvuoja, kodėl ta vieta yra duodama, ir viskas. Taip viskas ir nurimo. Tos vietos jiems nedavė, – žurnalistei kalbėjo R. Ališauskienė.
Moteris teigė žinanti, kad jų pageidaujamos vietos negavusi šeima artimąjį palaidojo 6-ajame kvartale.
Po kurio laiko R. Ališauskienė sulaukė kitos šeimos skambučio – prašyta leidimo palaidoti būtent toje pačioje vietoje, kurios savo vyrui taip troško M. Užkalnienė.
– Istorija vėl prasidėjo iš naujo. Iškart pasiūliau jiems kreiptis į seniūniją. Ir ta skambinusi moteris nuėjo į seniūniją. Kiek žinau, ji surašė prašymą miesto seniūnui. Prašyme motyvuota, kodėl norima laidoti būtent šioje vietoje. Prašyme nurodytas konkretus kvartalas, konkreti eilė, kurioje yra palaidoti jos giminaičiai. Prie pat tos vietos, kurios norėjo M. Užkalnienė. Ir seniūnas jų prašymą patenkino. Dabar jų giminaičių ir neseniai amžinojo poilsio atgulusio artimojo kapų paminklai bus nugaromis vienas į kitą, – dėstė kapinių sargė.
Prabilus apie galiojančią tvarką kapinių sargė R. Ališauskienė žurnalistei paaiškino, jog norint palaidoti artimąjį į miesto seniūniją būtina kreiptis tik turint asmens mirties liudijimą.
– Jei besikreipiantieji jau turi kapavietę, išduodamame leidime nurodoma, jog artimasis gali būti laidojamas šeimos kapavietėje. Jei tokios galimybės nėra, leidžiama laidoti naujoje kapavietėje. Šiuo metu išduodami leidimai laidoti šeštajame kvartale. Tačiau žmonės yra gudrūs, susiranda įvairių kampų. Nežinau, kaip būdavo su prieš tai dirbusiais kapinių prižiūrėtojais, gal jie ir leisdavo laidoti žmonių taip norimose vietose. Aš esu prieš, yra tvarka, pagal kurią šiuo metu asmenys yra laidojami tik šeštajame kvartale, – sakė kapinių sargė.
Miesto seniūnas Ž. Majus patvirtino kapinių sargės žodžius. Anot jo, kita besikreipusioji šeima buvo konkretesnė.
– Pirmuoju atveju jie tiesiog pamatė trokštamą vietą ir panoro ten laidoti. Antrieji atvykę įrodė, jog greta yra palaidoti su jais labai artimais giminystės ryšiais siejami asmenys. Iš žmogiškosios pusės atsižvelgta ir nutarta jų prašymą patenkinti. Apgailestaujame, kad net ir praėjus tiek laiko neapleidžia nerimas ir kyla klausimų, apgailestaujame dėl netekties, – sakė miesto seniūnas.
