Užimtumo tarnybos duomenimis, paskutinę rugpjūčio savaitę Lietuvoje darbo ieškojo 1580 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų; buvo registruota 281 laisva darbo vieta. Ministras kelia idėją iš praeities, kad mokytojai galėtų dirbti savivaldybėje visose švietimo įstaigose. Tikimasi, kad dotacijos pedagoginėms studijoms padės užauginti naują mokytojų kartą.
Tauragės apskrityje didesnis pasiūlos ir paklausos balansas – 40 darbo ieškančių pedagogų ir 19 laisvų darbo vietų. Trūksta fizikos ir astronomijos mokytojų, neblogos įsidarbinimo galimybės anglų kalbos, matematikos ir muzikos mokytojams – beveik tiek pat jų ieško darbo ir registruota darbo vietų. Užimtumo tarnybos Tauragės skyriuje, kuris aptarnauja Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybes, mokyklose rugsėjo 1-ąją registruotos keturios laisvos darbo vietos (socialinis pedagogas, psichologas, pradinio ugdymo mokytojas bei muzikos ir atlikėjų meno mokytojas).
Darbo ieškojo 19 asmenų, kurie pageidauja įsidarbinti vienos ar kitos krypties mokytojais. Daugiausia pageidaujančių įsidarbinti pradinio ugdymo mokytojais – 5, kūno kultūros – 3, dailės – 2, lietuvių kalbos – 2 ir po vieną anglų kalbos, istorijos, matematikos ir technologijos.
Tauragės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas „Tauragės žinioms“ teigė, kad regione labiausiai trūksta pagalbos mokiniui specialistų, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Tikimasi, kad dotacijos pedagoginėms studijoms padės užauginti naują mokytojų kartą.
– Mokyklos jau sprendžia jaunų mokytojų pritraukimą, įdarbindami mokytojo darbui studentus, kurie mokosi Tauragės kolegijoje. Jaunų žmonių, kurie ieškotų mokytojo darbo, nėra, galbūt nuo šių metų remiamos pedadoginės studijos užaugins naują mokytojų kartą, kuri ateis į mokyklas. Nuo šių mokslo metų mokytojams, vykstantiems į tolimesnes mokyklas, turėtų būti kompensuojamos kelionės išlaidos, – teigė E. Šteimantas.
Trūksta ikimokyklinio ugdymo pedagogų
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo rinkoje šiais metais didžiausias ikimokyklinio ugdymo pedagogų poreikis – jiems buvo pateikti 464 darbo pasiūlymai, o darbo ieškojo 302 šios profesijos atstovai. Mokytojų pasiūlos ir paklausos nesutapimus darbo rinkoje lemia keletas priežasčių.
– Pirmoji – teritorija. Tai yra miestas, rajonas, mokomasis dalykas, siūlomos laisvos darbo vietos sąlygos: etato dalis, darbo grafikas, mokamas darbo užmokestis, darbdavio reputacija – „prestižinė“ ar „eilinė“ mokykla, susisiekimo ir mobilumo galimybės nuvykti į siūlomą darbo vietą. Nemažai įtakos turi ir profesijos įvaizdis bei visuomenės požiūris į mokytojo profesiją, – teigė Užimtumo tarnybos Tauragės skyriaus vedėjas Juozas Bendikas.
Mokytojų rezervas
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pasitarime kelios dienos prieš Rugsėjo 1-osios šventę teigė, kad mokytojai galėtų būti įdarbinti savivaldybėse ir dirbtų tos savivaldybės švietimo įstaigose pagal poreikį. Pasak švietimo įstaigų vadovų, tokia idėja nėra naujiena, taip nepriklausomybės pradžioje dirbo visos šalies pedagogai. Savivaldybės atstovai svarsto, kad mokytojų rezervas būtų vienas iš problemos sprendimo būdų.
– Turėti mokytojų rezervą, kuris galėtų pakeisti išvykusius, sergančius, būtų labai gerai, tokias sistemas turi kai kurios ES šalys, pvz., Danija. Regiono lygiu sukuriama programa, kurioje mokyklos vadovas, žinodamas mokytojų trūkumą, pažymi, kad tokiomis dienomis jo mokyklai bus reikalingas mokytojas. Pats mokytojas priima sprendimą dirbti, pažymi programoje ir vyksta dirbti, – svarstė E. Šteimantas.
Pasiūla viršija paklausą
Užimtumo tarnybos duomenimis, visoje šalyje šiuo metu daugiausiai darbo neturi muzikos, kūno kultūros, dailės, anglų ir lietuvių kalbos, matematikos mokytojų. Pradinio ugdymo mokytojų registruota pusantro karto daugiau nei laisvų darbo vietų – atitinkamai 290 ir 198. Šiais metais gerokai sunkesnė situacija pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams – jų pasiūla 2,1 karto didesnė nei paklausa: darbo ieškojo 1379 mokytojai ir registruotos 657 laisvos darbo vietos.
Daugiausia (75,8 proc.) išaugo pradinio ugdymo mokytojų pasiūla (ieškančiųjų pradinio ugdymo mokymo darbo), palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Ieškančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo šiemet buvo 40,7 proc. daugiau nei pernai. Mokytojai daugiausia ieškojo kūno kultūros, anglų kalbos, muzikos, dailės ir lietuvių kalbos mokytojo darbo.
Didžiausias pasiūlos (mokytojo darbo ieškančiųjų) perviršis fiksuotas šiose profesijų grupėse: ieškančių kūno kultūros mokytojo darbo – 10,2 karto daugiau nei registruota laisvų darbo vietų; dailės – 5,2 karto daugiau, tikybos – 3 kartus daugiau, darbų – 2,7 karto daugiau, vokiečių kalbos – 2,5 karto daugiau, muzikos – 2,4 karto daugiau.
