Raimondas Matemaitis Valstybinės miškų urėdijos Tauragės padalinio vadovu tapo laimėjęs konkursą. Yra jis urėdijoje dirbęs ir anksčiau, net du kartus – trejus ir ketverius metus. Taigi patirties šioje srityje jam tikrai netrūksta, juo labiau, kad ir išsilavinimas atitinkamas – miškų ūkio inžinierius. O ir su kolektyvu sutarė puikiai. Vis dėlto vos po pusantrų metų iš pareigų jam teko trauktis. Priežastis – nuolatiniai skundai ir tikrinimai.
Medelynas buvo apleistas
Kai atėjo į šias pareigas, R. Matemaitis sako iš tikrųjų turėjęs nemažai planų. Nelabai juos pavyko įgyvendinti, nes, viena, per mažai laiko buvo, o antra – yra bendra įmonės politika, strategija formuojama pačioje įmonėje, ir padaliniai turi ją atitikti. Taigi, pasak R. Matemaičio, kažko ypatingo ir neprisiplanuosi. Be to, buvo krizė: prieš jam ateinant kubinis metras medienos kainavo 56 eurai, dabar kainuoja apie 36 eurai. Toks kainų nukritimas irgi sąlygoja finansines galimybes, taigi teko taupyti.
Jis sako, kad kol urėdijos buvo atskiros, turėjo nemažai pajamų. Tauragės urėdija buvo pelninga, kainos buvo daug geresnės. Tačiau tada urėdija neinvestavo į medelyną. Kitose urėdijose buvo pastatytos rūšiavimo patalpos, kad nereiktų su sodinukais dirbti – rūšiuoti, trumpinti šaknų, mirkyti – po atviru dangum.
– Pas mus visa tai daroma ant plyno lauko. Sąlygos baisios. Pavasaris, žmonės maknoja per purvyną, ant galvos lyja. Gaila tų žmonių. Ir kitas dalykas, kad sodinimo laikas yra gana trumpas, dvi trys savaitės, kol išeina įšalas ir žemė pradeda džiūti. Kai kuriose kitose urėdijoje buvo įrengti šaldytuvai, kur sodmenis gali laikyti gana ilgai. Pas mus to irgi nepadaryta, taigi viską reikėdavo atlikti momentaliai. Be to, nebuvo žmonėms net elementarių buitinių sąlygų – kad būtų dušas, nusiprausti, atlikti gamtinius reikalus. Kitur įrengtos normalios požeminės laistymo sistemos, suprogramavai kada, kiek, ir laisto. Pas mus nieko tokio nebuvo padaryta. Sakau, medelynas tikrai apleistas. Įsirengti patalpas rūšiavimui, šaldymui galbūt ne vienas milijonas tam reikalingas, bet jau pernai paruošėm investicinius projektus, kad bent kiek būtų ir darbo sąlygos pagerintos, kad būtų ir persirengimo, higienos patalpos, – pasakoja buvęs vadovas.
Sunkų pavasarį dar labiau apsunkino skundai
Kaip sekėsi per tuos pusantrų metų, kokius darbus spėta nudirbti?
– Pasakyčiau taip – yra kasmetiniai, rutininiai darbai: kerti mišką, kuris yra pribrendęs kirtimui, ugdai mišką, kuris yra augantis, sodini mišką, kuris yra iškirstas, arba įveisi ten, kur miškas neaugo. Tie kiekiai, kuriuos apželdiname, kasmet tokie pat – netoli 300 hektarų. Tai nėra kažkas ypatingo, tiesiog rutina, – teigia buvęs vadovas.
Pasak R. Matemaičio, šis pavasaris buvo ypač sunkus, ir ne vien dėl Covid-19. Teko organizuoti darbą daugiau nei šimtui žmonių, be to, Vilnius laiku neparuošė pirkimo sąlygų.
– Reikia dirbt, rangovų nėra, tai ką – surinkom žmones, iš Užimtumo tarnybos atėjo su trumpalaikėm sutartim. Ir tuoj pasipylė skundai, kad darbuotojams neužtikrinamos darbo sąlygos. Ir kitokių skundų buvo. Gerai dar, kad mes išnuomojom mobilius tualetus, padarėm kur rankas nusiplauti, dezinfekuoti, – pasakoja jis. – Šiemet buvo ypač sunki padėtis dar ir dėl to, kad gavom vėjovartų. 17 tūkst. kub. m išvertė. Tai per 10 proc. metinių kirtimų. Ir tuo pačiu reikia organizuoti ir želdinimą, sodinimą, apsodinti apie 250 ha užsodinti, ir medelyno darbą. Ir girininkai turi skubiai sumatuoti tuos išvirtusius medžius, gauti leidimus, nes jei neiškirsi, vabzdžiai pradės naikinti mišką. Dirbom ne tik kiekvieną dieną, bet ir savaitgaliais. Aš pats per Velykas budėjau ir net atlyginimo už tai negavau.
Pasak jo, medelyne nesusirgo nė vienas žmogus. Buvo padaryta viskas, ką reikėjo. Iškasta sėjinukų ne tik Tauragei, bet ir dar septyniems padaliniams. Ir apželdinta, ir vėjovartos iškirstos, nors buvo labai sunku.
– Dirbom kaip galėjom. Bet skundai nesiliovė, – atsidūsta jis.
„Sunku apsisaugoti nuo namų vagies“
Paprašytas išsamiau papasakoti apie aplinkybes, privertusias trauktis iš pareigų, R. Matemaitis sako:
– Pirmiausia turiu pasakyti, kad iš darbo išėjau šalių susitarimu, esu pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, taigi atskleisti jokios informacijos negaliu. Nei kokia kompensacija man išmokėta, nei apie įmonės finansinę būklę ir pan. Galiu kalbėti tik apie tai, kas yra viešai prieinama.
R. Matemaitis sako galįs pasakyti tik tiek, kad buvo skundžiamas kai kurių asmenų. Pavyzdžiui, dėl to, kiek laiko jis kaip savivaldybės tarybos narys realiai buvo posėdžiuose ir kiek deklaravo, nes už tą laiką nemokama. Tai viena pagrindinių priežasčių. Svarbiausia, pasak jo, skundė žmonės, kurie žinojo, kiek laiko jis būna tarybos posėdžiuose, kurie susiję ir su įmone, ir su taryba.
– Manau, visiems aišku. Sunku apsisaugoti nuo namų vagies, kuris žino, kas kur padėta. Nesakau, kad skundė iš savų, bet tai yra žmonės, kurie turėjo visą informaciją, kurie kažkokiu būdu ją gaudavo, kurie nuolat nedavė ramybės, – įsitikinęs jis. – Tauragės padalinys didžiulis, 138 nuolatiniai darbuotojai, apie 30 sezoninių, platus darbų spektras. Su kolektyvų sutariau, jokių konfliktų nebuvo. Tie skundai būdavo daugiau apie visokius trūkumus – didesnius, mažesnius. Iš tiesų – apie smulkmenas, ir suprantu, kad kitu atveju nelabai kas būtų kreipęs dėmesio. Juk kas nedirba, tas neklysta. Visada smulkmenų buvo ir bus bet kokiame darbe. Galima ateiti į bet kokią darbo vietą ir jei išsamiai ją patikrinsi, smulkmenų visada rasi, šimtu procentų. Turėjau tokių „draugų“, kurie pusantrų metų nedavė ramybės, pastoviai skundė įvairiausiais lygmenimis – iki aplinkos ministro ir net prezidentūros. Buvo tokių rimtų žmonių. Iš esmės galbūt vadovybei ir atsibodo.
Po skundų visada būdavo tikrinimai, ir Darbo inspekcijos, ir kitų institucijų.
– Negaliu įvardinti konkrečių asmenų, kurie skundė, nes galiu būti patrauktas atsakomybėn, tačiau manau, kad jie to tikslingai siekė ir pagaliau pasiekė. Jie turėjo savus žmones, kurie teikė detalią informaciją, – įsitikinęs R. Matemaitis.
Nervų nekainavo
Paklaustas, ar daug nervų ir sveikatos visa tai kainavo, jis sako – visiškai nekainavo:
– Direktorius mane pakvietė, pasišnekėjom, ir tą pačią dieną išsprendėm. Spalio 1 d. buvau Vilniuje, o nuo spalio 2-osios išėjau iš darbo.
Jis sako turėjęs ir noro, ir jėgų dirbti, ir patirties, ir perspektyvą, viziją. Ką gi, sako, per prievartą mylimas nebūsi.
– Nenorėjau nervų gadintis, sykį jau esu tai praėjęs prieš 18 metų, bandžiau tada su savivaldybe bylinėtis. Buvau teisus, tačiau supratau, kad vienas žmogus prieš sistemą yra bejėgis. Ir dabar – įmonė šimtamilijoninė, teisės skyriai ir taip toliau, kam čia turėčiau kariauti. Susitarėm geruoju, dar ir kompensaciją išmokėjo. Kai pamatai, kaip įmonė nevertina, ką tu darai, kiek įdedi dūšios, o žiūri kiekvienos raidelės – supranti, kad geriau nesiterlioti. Vok už milijoną – tai nepakliūsi... Tiesiog galiu taip pasakyti: nebuvau sistemos žmogus. Sistema tokių nemėgsta, – įsitikinęs R. Matemaitis.
Pasak jo, jei būtų buvę rimtų pažeidimų, niekas nebūtų siūlęs išeiti šalių susitarimu, o ir normalios kompensacijos nebūtų išmokėję.
Dėkoja už darbą
Paklaustas apie ateities planus, R. Matemaitis sako realiai dabar jokių minčių neturįs.
– Tiesiog gyvenimas tęsiasi. Patirties turiu, galiu deklaruoti, kad esu sąžiningas.
Įmonės puslapyje skelbiama, kad Tauragės padaliniui dabar laikinai vadovauja Edvardas Bielskis.
Į klausimus apie R. Matemaičio pasitraukimo priežastis VMU Komunikacijos vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė atsakė taip: „Valstybinių miškų urėdija įkurta 2018 m., įgyvendinus valstybinių miškų ūkio pertvarką ir apjungus 42 urėdijas. Dabar įmonę sudaro 26 regioniniai padaliniai su 337 girininkijomis. Per šį laikotarpį didžiausia Lietuvoje regioninė įmonė turėjo sukurti naujas veiklos sistemas ir procesus, įgyvendino pirminius pokyčius, reikalingus įmonei pradėti veiklą. Ir įmonės komanda yra dėkinga dabar jau buvusiam Tauragės regioninio padalinio vadovui Raimondui Matemaičiui, kad buvo jos dalimi tai įgyvendinant, už jo darbą ir patirtį.
Tačiau, atsižvelgiant į susiklosčiusią gana įtemptą situaciją medienos sektoriuje šiais metais, kai turime reaguoti greičiau, efektyviau ir lanksčiau, įgyvendinti dar sudėtingesnius projektus, pasiekti išsikeltus tikslus, reaguoti į steigėjo keliamus lūkesčius įmonei, į komandą bus ieškoma žmogaus, turinčio daugiau gamybinės ir vadybinės patirties.
Dar kartą dėkojame R. Matemaičiui už jo atsakingą darbą ir indėlį kuriant Valstybinių miškų urėdijos istoriją ir buvus jos dalimi pirmųjų pokyčių laikotarpiu“.
Paklausta, kada bus skelbiamas konkursas, Komunikacijos vadovė teigė tiksliai dar atsakyti negalinti.
