Reaguodami į prastėjančią epidemiologinę padėtį šalyje, Lietuvos gydytojai ir nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai kreipiasi į visuomenę, prašydami gyventojų padėti sustabdyti COVID-19 plitimą. Viešu medicinos darbuotojų ir sveikatos priežiūros specialistų organizacijų kreipimusi gydytojai prašo atsisakyti nebūtinų susitikimų, kelionių, draugų susibūrimų, vakarėlių ir švenčių, veiklos būreliuose, sporto treniruočių, laikytis saugaus atstumo viešose vietose, visus savo reikalus tvarkyti nuotoliniu būdu. Medikai kviečia ypatingą dėmesį skirti vyresnio amžiaus ir sunkiomis ligomis sergančių žmonių apsaugai.
„Mieli Lietuvos žmonės. Mes, Lietuvos gydytojai, epidemiologai ir visi sveikatos priežiūros specialistai, kreipiamės į Jus prašydami visų Jūsų pagalbos: kviečiame susitelkti, susivienyti bendram tikslui būti atsakingiems ir padėti sustabdyti COVID-19 plitimą.
Su šiuo virusu susiduriame kasdien teikdami pagalbą, gydydami ir tirdami gyventojus, atlikdami epidemiologinį tyrimą. Padėtis darosi vis sunkesnė. Jau dabar dirbame be poilsio dienų, esame pavargę, tačiau labai nerimaujame dėl to, kas bus toliau ir kas gali nutikti, jei padėtis nesikeis.
Virusas plinta tokiu greičiu, kokio pavasarį neregėjome. Jau dabar daugiau nei pusė COVID-19 užsikrėtusiems ligoniams gydyti numatytų lovų yra užimtos, o susirgimų skaičiai toliau nevaldomai auga. Netrukus būsime priversti stabdyti kitų medicinos paslaugų teikimą.
Nerimaujame, kad esant tokiam epidemijos plitimo mastui, gali atsitikti neįsivaizduojama ir ateiti ta diena, kai nebegalėsime tinkamai pasirūpinti sunkiai sergančiais šiuo virusu ar kitomis gyvybei pavojingomis ligomis. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, tokiu atveju vienintelis būdas sustabdyti virusą – griežtas karantinas ir visiškas šalies uždarymas. Nė vienas to nenorime, suvokdami, kaip skaudžiai tai atsilieptų visų mūsų gyvenimo kokybei, darbovietėms, mūsų ekonomikai, visuomenės dvasinei būklei ir raidai, galiausiai – kiekvieno iš mūsų piniginėms.
Dar galime sustabdyti pandemiją neuždarydami visos Lietuvos. Tačiau tam mes visi turime gyventi šiek tiek ramiau. Šį pavasarį visi drauge parodėme, kad tai sugebame ir žinome kaip tai daryti.
Prašome: atsisakykime nebūtinų susitikimų, kelionių, draugų susibūrimų, vakarėlių ir švenčių, veiklos būreliuose, sporto treniruočių. Išeidami iš namų visur ir visuomet dėvėkime kaukes. Nuolat plaukimės rankas, dezinfekuokime paviršius. Laikykimės saugaus atstumo viešose vietose. Jei tik yra galimybė, dirbkime nuotoliniu būdu. Visus savo reikalus tvarkykime telefonu ar internetu.
Ypatingai prašome: saugokime vyresniojo amžiaus žmones ir sergančius sunkiomis ligomis. Dauguma labiausiai nuo šio klastingo viruso nukentėjusių gyventojų yra būtent tokie žmonės, mūsų tėvai ir seneliai. Mylėdami juos ir rūpindamiesi jais savo artimiesiems skirkime daugiau laiko, bendraukime nuotoliniu būdu, susilaikykime nuo tiesioginių susitikimų, padėkime jiems įsigyti būtiniausių prekių, palaikykime juos.
Virusas kelia milžinišką grėsmę viskam, ką branginame gyvenime. Ypač – mūsų artimiesiems. Ši grėsmė yra čia pat. Ji neatsitraukė ir nesumažėjo, kad ir kaip būtume nuo jos pavargę, kad ir kaip norėtume sugrįžti į gyvenimą, prie kokio buvome įpratę.
Tačiau yra ir šviesioji pusė: šią grėsmę, kaip retą kurią kitą, galime suvaldyti ir įveikti savo pačių pastangomis ir sąmoningumu. Moksliniai tyrimai, pasaulio ir Lietuvos patirtis, sukaupta grumiantis su šiuo virusu, rodo labai aiškiai – saugodami vieni kitus, viruso plitimą galime sustabdyti labai sparčiai. Prašome: pagyvenkime ramiau ir apsaugokime save, savo artimuosius, mus – gydytojus, Lietuvos ekonomiką ir savo pajamas bei gerovę“. – rašoma pranešime spaudai.
Gydytojų kreipimąsi pasirašo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius, NVSC darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Asociacija Lietuvos Medikų Sąjūdis, Lietuvos ligoninių asociacija, Lietuvos rajonų ligoninių asociacija, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija bei Lietuvos slaugos specialistų organizacija.
Šiandien Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išplatino ir konkrečias rekomendacijas, kaip elgtis siekiant kuo efektyviau suvaldyti pandemiją.
NVSC informuoja, kad atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno iš mūsų indėlis. Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus – patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.
Šiuo metu vėluoja esą asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiamai, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas.
Kaip elgtis susirgus?
1. Izoliuotis.
2. Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir lauktų NVSC specialistų skambučio izoliacijoje.
3. Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
4. Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją. Nepykti ant specialisto, jei kreipiasi ne tą pačią ar net ne kitą dieną.
Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?
Sąlytį turėjęs asmuo – 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus. Tuo metu, jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 val. iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.
Didelės rizikos sąlytį (artimą sąlytį su COVID-19 atveju) turėjusiu laikomas žmogus, kuris:
- su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
- jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
- buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.
Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.
