Žinomas gamtos fotografas M. Čepulis: „Kiekvienas šėrimas baigiasi kokio gyvūno mirtimi“
Įkelta:
2021-01-26
Nuotrauka
paukščiai
Aprašymas

Zumpės tvenkinio pakraštys. Raimondos Alysienės nuotrauka

Lietuvą trumpam sukaustęs arktinis šaltis ir sniegas priminė, kokios žiemos kadaise būdavo. Kartu išryškino ir kitą problemą – vandens paukščiai tapo priklausomi nuo žmonių. Praėjusį sekmadienį socialinėje erdvėje viešinome vaizdo įrašą su ant užšalusio tvenkinio tupinčiomis antimis. Į redakciją paskambinusi tauragiškė susirūpino ant Zumpės ledo ir nedidelėje ledo nesukaustytoje tvenkinio properšoje susibūrusių ančių likimu – ar reikia pasirūpinti paukščiais ir kas tai turėtų daryti? Žymus gamtos fotografas, Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad tokia ančių sankaupa bus puota lapėms, jeigu paukščiai nepasitrauks, bet pati problema yra žmonių sukurta.

Tą patį šaltą savaitgalį M. Čepulis savo feisbuko puslapyje „Čepulio fotoklajonės“ publikavo sukrečiančią nuotrauką su gulbių šeimyna ir plėšrūnais, draskančiais vieną iš gulbiukų. Kaip rašė fotografas, iš 8 gulbiukų liko tik trys. Kitus sudraskė plėšrūnai. Gamtos draugijos nariai perkėlė gyvus likusius paukščius į Neries upę. Bet, kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo pašnekovas, vandens paukščių lesinimas batonu ir sukuria tokią problemą, kad paukščiai neskrenda ieškoti saugesnės aplinkos ir lieka ežeruose net ir užšalus vandens paviršiui.

– Problema yra sena kaip gyvenimas ir žmonės galvoja, kad jie, nuėję su batono maišeliu, daro gerus darbus, lesindami vandens paukščius, antis, gulbes. Su zylutėmis ir kitais mažais paukšteliais viskas yra tvarkoje. Atrodo, kad prisidėti prie  gerų darbų gamtai – tai lesinti paukštelius, šerti gyvūnus. Iš tikro nei jiems to maisto reikia, nei jie to maisto nori. Galbūt jie dabar nori, nes yra pripratę. Toks yra dabar supratimas. Surinkti šiukšles būtų milijardą kartų geresnis darbas, bet tingisi tą daryti, – aštresnio žodžio niekada negailintis M. Čepulis kalbėjo apie paukščių lesinimą.

Puota lapėms

Pasak pašnekovo, istorija su gulbėmis parodė, kad žmonės mato tik vieną gyvenimo pusę. Antys, gulbės lesa batoną pasigardžiuodamos. Bet vėliau pripranta, laukia batono kaip duoklės ir neskrenda  ieškoti maisto niekur itur. Gulbės ežere retai įšąla, moka savimi pasirūpinti ir išskrenda, kai tampa labai šalta. Bet pripratę paukščiai tupi ant ledo, visai kaip ir Tauragėje. Tuo gali pasinaudoti plėšrūnai.

Nes jeigu paukštis yra kvailas ir pasiliko ant ledo, čia yra jo problema. Aš būčiau už tai, kad lapės būtų sočios, bet žmonės nėra už tai. Ir dabar pasipylė krūvos skambučių: gelbėkite mūsų gulbes, gelbėkite kitų gulbes ir t. t. Žmonės visiškai nesuvokia, į kokią padėtį stato kitus tarnautojus, pavyzdžiui, gamtininkus, gaisrininkus, gelbėjimo tarnybas, kuriems liepia važiuoti, lipti ant plono ledo, rizikuoti savo gyvybe vien todėl, kad jie neiškentė ir šėrė gulbes tenai, toje vietoje pripratino, – teigė M. Čepulis.

 

– Jeigu paukščiai neišskris, bus puota lapėms, – situaciją komentavo patyręs gamtos specialistas. – Iš kitos pusės, aš ir nesikiščiau į tuos reikalus. Nes jeigu paukštis yra kvailas ir pasiliko ant ledo, čia yra jo problema. Aš būčiau už tai, kad lapės būtų sočios, bet žmonės nėra už tai. Ir dabar pasipylė krūvos skambučių: gelbėkite mūsų gulbes, gelbėkite kitų gulbes ir t. t. Žmonės visiškai nesuvokia, į kokią padėtį stato kitus tarnautojus, pavyzdžiui, gamtininkus, gaisrininkus, gelbėjimo tarnybas, kuriems liepia važiuoti, lipti ant plono ledo, rizikuoti savo gyvybe vien todėl, kad jie neiškentė ir šėrė gulbes tenai, toje vietoje pripratino, – teigė M. Čepulis.

Žiemos šiltėja

Gamtą per fotoaparato objektyvą stebintis M. Čepulis sako, kad vandens paukščius reikėtų lesinti, tik jei šaltis laikytųsi ilgai, būtų užšalusios didelės vandens teritorijos ir paukščiai neturėtų jėgų nuskristi į kitas teritorijas, rasti maisto. Bet pastaraisiais metais Lietuvoje žiemos ganėtinai šiltos, sniego beveik nebūna, ką jau kalbėti apie šalčius ir ežerus šaldantį speigą.

– Dabar užėję šalčiai po savaitės praeis, visos upės nespės užšalti, ežerai užšals, bet paukščiai pasitrauks į upes, ir viskas. Jeigu mes juos maitinsim, jie pasiliks tenai, jeigu pasiliks, juos naktimis ės plėšrūnai. Kiekvienas šėrimas baigiasi kokio gyvūno mirtimi. Žmonėms reikia pasirinkti: šeriam ir atiduodam plėšrūnams. Jeigu taip patinka, viskas tvarkoje, šerkit, – apie problemą kalbėjo M. Čepulis.

Didėja ligų rizika

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į kitą problemos pusę, kuri ypač dabar yra labai aktuali. Europoje plinta paukščių gripas. Lietuvoje, kai kalbėjomės su M. Čepuliu, buvo nustatyti du atvejai. Specialistas teigia, kad tokios ligos plinta žymiai sparčiau, kai paukščiai laikosi būryje.

– Šerdami žmonės rizikuoja, kad tie paukščiai visi numirs. Tai reikia gerai pagalvoti: ar viena minutė malonumo su batono maišeliu, žiūrėkit, vaikučiai, kokie mes faini, pamaitinom paukštelį, ar pasižiūrėti toliau į pasekmes? Paukščius sudraskys plėšrūnai, paukščiai gali susirgti. Nebūtinai paukščių gripu. Viskas turi pasekmes. Antys tikrai gali pasitraukti, gulbės tikrai gali pasitraukti, jeigu matys, kad maisto nėra. Sveiki pasitrauks, silpnesni susirgs, juos suvalgys plėšrūnai greičiau. Gamta puikiai toje vietoje susitvarko, – tikina pašnekovas.

Nuotrauka
gulbė

Šeria pasenusiu maistu

Kitaip yra su zylutėmis ir kitais mažais paukšteliais. M. Čepulio nuomone, lesindami zylutes ir panašius paukštelius, žmonės atiduoda duoklę šiems paukščiams. Žmonės kerta drevėtus medžius, katės ėda paukščius. Bet reikėtų atkreipti dėmesį ir į batoną – pasak M. Čepulio, batonas paukščiams yra kaip žmonėms tortas, visiškai nenaudingas maistine prasme. Negalima duoti ir juodos duonos. Ar juo labiau – pasenusio maisto.

– Blogai, kad žmonės galvoja, kad visas atliekas galima duoti. Pagenda maistas ir meta per balkoną, ypač senesni žmonės, atsikrato maisto mesdami per balkoną, šerdami paukščius. Tas maistas būna ir papelijęs, supuvęs. Tai iš karto nuodas, ir paukščiai dvesia dėl to. Batone ne tik grūdai. Tai ir cukrus, mielės, medžiagos, kurios nėra natūralios, apie tai reikia galvoti, – sako pašnekovas.

Švietimas vyksta

Visuomenės švietimas vyksta daugybę metų, bet čia dažnai suveikia žmonių empatija – sunku susilaikyti nepalesinus, atrodytų, silpnesnio gyvūnėlio. Bet gyvūnai tik atrodo silpni. M. Čepulis sako, kad ir pats anksčiau lesindavo vandens paukščius, tačiau liovėsi sužinojęs, kokią žalą padaro toks neatsakingas lesinimas. Pasak ministro patarėju dirbančio pašnekovo, rengiami įstatymų pakeitimai, kurie turėtų padėti atgrasinti žmones nuo pavojingo gyvūnų šėrimo.

– Ir ką parodė ši istorija – žmonės, pamatę lavono nuotrauką, daug geriau reaguoja. Aš rašydavau straipsnius apie tai, kad lesinti negalima. Bet kai žmonės akivaizdžiai pamato, kokios yra pasekmės, kai gulbių tėvai tupi šalia jauniklių lavonų, kuriuos plėšrūnai ėda kiekvieną naktį, tai žmonės atsimerkia ir supranta, kad iš tikrųjų juos žudom. Gal gulbės ar anties gaišenos nuotrauka – žiauru, bet gal žmonės susimąstys, – įsitikinęs pašnekovas.

Senos tradicijos

Mažai naudos duoda ir ypač senesnių žmonių pomėgis pamiškėse palikti eglutes, nukabinėtas daržovėmis, vaisiais. Pasak pašnekovo, tai iš seniau likusi tradicija, kai žiemos būdavo gilios, daug sniego. Dabar gamtoje daug laiko praleidžiančiam M. Čepuliui tenka matyti ir ananasais, bananais apkabinėtų medžių ir tose vietose, kur gyvūnai net nesilanko.

– Vaisiai, daržovės supūva, tiesiog supūva, ir niekam jie nereikalingi. Bet koks atlydys, ir tas maistas supūva, supelija, tampa nuodu. Mes užteršiam aplinką organinėmis atliekomis. Tuo ir baigiasi tas šėrimas. Žvėrims tikrai maisto nereikia, jie susiranda jo per akis, dabar po savaitės kitos vėl atlydys, sušils, maisto jie susiras, tikrai gyvūnai nebadauja. Jau geriau rinkti šiukšles, eiti su vaikais žvėrių pėdsakais pasekioti, inkilėlius galima daryti, įkelti pavasarį, dabar pats metas juos gaminti. Daugybę veiklų galima sugalvoti, bet palikime žvėris ir paukščius ramybėje, – ragina M. Čepulis.

Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės krašto muziejaus Gamtos-fotografijos skyriaus vedėjas Aleksandras Naryškin, pačių ančių ant užšalusio Zumpės ledo jis nepastebėjo. Tačiau pritarė nuomonei, kad tai pačių žmonių sukelta problema.

– Jeigu yra galimybė, reikėtų pernešti paukščius į atvirą vandenį. Pamaitinti kurį laiką, ant ledo jos gali būti. Dėl plėšrūnų, to neišvengsi, lapėms irgi reikia maisto. Antys pripratusios, kad jas maitina, laukia, maitinimas malonu žmonėms. Kita vertus, yra žala gamtai, jeigu maitinimo nebūtų, jeigu nemaitintų, kai nereikia maitinti, paukščiai patys gali prasimaitinti, jos būtų išskridusios ieškoti atviro vandens. Bet jeigu nėra didelių šalčių, nereikia lesinti, – sako specialistas.

 

Nuotrauka
laipteliai
Įkelta:
prieš 20 valandų
Pirmadienį gyventojai nuotolinio susitikimo metu bus supažindinti su projektu, kurio metu ketinama sutvarkyti Jūros krantinės ir šlaito dalį nuo pėsčiųjų tilto iki Tilžės plento. Projektas skirtas kraštovaizdžio formavimui. Kitapus pėsčiųjų tilto, link Vasaros estrados, nuslinkusi krantinė kol kas nebus tvarkoma – vyksta teisminiai procesai su šlaito tvarkymo darbus atlikusia įmone. 
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2021-02-27
​​​​​​​Grūdines kultūras auginantys žemdirbiai susirūpinę. Nerimo atsirado iškritus sniegui ant šiltos žemės. Sniego daug, ir jei jo danga išliktų ilgiau, padidėtų sniego pelėsio atsiradimo tikimybė, o tai grėsmė netekti derliaus. 
Nuotrauka
ledonešis
Įkelta:
2021-02-26
Jūros ir Akmenos upėse prasidėjo ledonešis. Apie piet ledų sangrūda fiksuota ties Pagramančiu. Tauragę ledo lytys turėtų pasiekti šį vakarą.
Nuotrauka
šuo
Įkelta:
2021-02-26
Pirmadienį Tauragėje aptikta dar viena nelegali šunų veisykla. Trijų kambarių bute buvo laikomi 27 šunys. Kai kuriems, kaip spėjama, kad nelotų, buvo pakirptos balso stygos. Įtariama, kad dalis augintinių gali priklausyti šunų veisėjai iš Gaurės gatvės, moteriai, kuriai dar rugsėjį uždrausta veisti šunis. Pasak veterinarijos specialistų, šunų veisėjai, kuriems uždrausta vykdyti veiklą, neretai draudimų nepaiso. Ši veikla jiems – tarsi pinigų „kalykla“, stengiamasi užauginti kuo daugiau įvairių veislių šuniukų ir juos parduoti. Jų požiūris į gyvūną – atsainus, o negaudami meilės šių šunų „gamyklų“ augintiniai auga mažais monstriukais. Patekę į naujų šeimininkų rankas jie nemoka tvarkingai atlikti gamtinių reikalų, nejaučia poreikio susidraugauti su žmogumi.
Nuotrauka
Mažvydo mokykla
Įkelta:
2021-02-25
Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino naują priėmimo į Tauragės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą. Jame patikslintos mokyklų teritorijos, ypač tai aktualu mokykloms, prie kurių prijungti nauji skyriai. Šiemet prašymo priimti į mokyklą nereikia rašyti pirmokėlių tėvams – jie automatiškai pateks į įstaigos, kurioje lanko priešmokyklinę klasę, pirmokų sąrašus. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-25
Valstybiniai brandos egzaminai, kaip skelbia Švietimo, sporto ir kultūros ministerija, šiemet prasidės birželio 7 dieną, arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2021-02-25
Pirmadienį Tauragėje aptikta dar viena nelegali šunų veisykla. Trijų kambarių bute buvo laikomi 27 šunys. Kai kuriems, kaip spėjama, kad nelotų, buvo pakirptos balso stygos. Įtariama, kad dalis augintinių gali priklausyti šunų veisėjai iš Gaurės gatvės, moteriai, kuriai dar rugsėjį uždrausta veisti šunis. Pasak veterinarijos specialistų, šunų veisėjai, kuriems uždrausta vykdyti veiklą, neretai draudimų nepaiso. Ši veikla jiems – tarsi pinigų „kalykla“, stengiamasi užauginti kuo daugiau įvairių veislių šuniukų ir juos parduoti. Jų požiūris į gyvūną – atsainus, o negaudami meilės šių šunų „gamyklų“ augintiniai auga mažais monstriukais. Patekę į naujų šeimininkų rankas jie nemoka tvarkingai atlikti gamtinių reikalų, nejaučia poreikio susidraugauti su žmogumi.
Nuotrauka
regitra
Įkelta:
2021-02-25
Vyriausybei priėmus sprendimą pratęsti karantiną ir esamus ribojimus dėl praktikos egzaminų, jie „Regitroje“ kol kas nebus atnaujinami. Šiuo metu praktikos egzaminų vykdymas sustabdytas iki kovo 31 d., tačiau ši data gali keistis Vyriausybei priėmus atskirus sprendimus dėl karantino sąlygų švelninimo, – praneša „Regitra“.
Nuotrauka
Rasita Li
Įkelta:
2021-02-25
Antroji savaitės pusė nustebins šilumos banga – ketvirtadienį vietomis temperatūra gali pasiekti net 15 laipsnių šilumos. Visgi, savaitės pabaigoje jau bus gaiviau, įsismarkaus žvarbokas vėjas.
Nuotrauka
Vytauto stadionas
Įkelta:
2021-02-25
Tauragės rajono savivaldybė principingai siekia išieškoti tūkstantinę skolą iš VšĮ „Tauragės futbolas“, kuri valdo Tauragės futbolo akademiją bei FK „Tauras“. Viešoji įstaiga prašo skolą nurašyti arba imtis kitų nei teisinių veiksmų. Rajono meras tarybos posėdyje aiškino, kad skola – tai mokesčių mokėtojų pinigai, todėl nurašyti jos lengva ranka neketinama.
Nuotrauka
Ąžuoliukas
Įkelta:
2021-02-24
Tauragės rajono lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ duris atvėrė 1971 m. Tai buvo pirmasis tipinis darželis Tauragės mieste. Nors dabar jį lanko maždaug tiek pat vaikų kaip tada, prieš 50 metų, visa kita pasikeitė neatpažįstamai. Ir ne tik išorė, bet ir ugdymo turinys.
Nuotrauka
šunys
Įkelta:
2021-02-23
2021 m. vasario 22  d. Tauragės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, Tauragės miesto gyventojos namuose, aptiko galimai nelegalią šunų veisyklą. Tarnyba apie šį atvejį iš karto informavo policijos pareigūnus.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-22
Jovarų gyventojai dar prisimena, kai prie Jūros besidriekiantį kvartalą užtvindė pakilęs upės vanduo. Iš krantų prieš keletą buvo išsiliejusi ir Akmena, padariusi nuostolių Pagramančio miesteliui. Staiga atšilus sekmadienio naktį nuo šlaitinių stogų ėmė bumbsėti krentantys sulipusio sniego gabalai. O įdienojus, kai oro temperatūra siekė ir kelis laipsnius šilumos, sniego tirpimas saulės atokaitoje tapo dar spartesnis. Ar taip staiga atšilus galime sulaukti smarkaus ir nuostolius nešančio potvynio? Tauragės savivaldybės vyriausiasis civilinės saugos specialistas Mindaugas Mikutavičius mano, kad taip atsitikti neturėtų, tačiau turime būti pasiruošę.
Nuotrauka
Ligoninė
Įkelta:
2021-02-22
Tauragės ligoninė šiais metais planuoja parengti investicinį projektą, kurį Tauragės rajono savivaldybė teiktų Sveikatos apsaugos ministerijai, kad gautų lėšų iš Valstybės investicijų programos. Rengiamo investicinio projekto tikslas yra įsigyti brangų medicinos prietaisą – magnetinio rezonanso tomografo (MRT) sistemą. Tokiam prietaisui atsiradus tauragiškiams, o ir aplinkinių savivaldybių gyventojams, svarbiems tyrimams atlikti nebereikėtų vykti į kitus miestus. 
Nuotrauka
paštas
Įkelta:
2021-02-22
Akcinei bendrovei Lietuvos paštui baigus įgyvendinti išmaniojo siuntų skirstymo programą, šių metų kovo–balandžio mėn. ji atsisakys apie 380 darbo vietų, rašoma pranešime. Pokytis palies ir Tauragę – darbo neteks trys pašto darbuotojai.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-21
Pasibaigus dvejų metų Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) prezidento kadencijai Giedrė Stulginskienė postą užleidžia naujam vadovui. Juo tapo UAB „Metta“ vadovas Marius Jucikas. Asociacijos tarybos nariai dar neišrinkti.
Nuotrauka
Juros krantine
Įkelta:
2021-02-19
Tauragės gyventojai kviečiami teikti siūlymus dėl Jūros upės krantinės ir šlaito sutvarkymo. Elektroniu paštu atsiųsti siūlymus ir projekto koncepciją ketinama aptarti kovo 1-ąją nuotoliniu būdu įvyksiančio susitikimo metu.
Nuotrauka
savivaldybė
Įkelta:
2021-02-19
Trečiadienį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu priimtas sprendimas steigti viešąją įstaigą „Žaliasis regionas“. Numatyta, kad ši įstaiga rūpinsis verslo plėtros skatinimu regione,  investicinio patrauklumo didinimu, sąlygų turizmo plėtrai gerinimu, regiono viešojo transporto paslaugų organizavimu ir patrauklumo didinimu.
Nuotrauka
petraitis
Įkelta:
2021-02-19
Trečiadienį savivaldybės tarybos posėdyje iš pareigų atleistas savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis. Nemažai klausimų svarstę ir audringai dėl kai kurių sprendimų pasisakę, diskutavę rajono politikai paskutinį klausimą dėl direktoriaus atleidimo svarstė kukliai slėpdami emocijas ir negailėdami padėkų direktoriui už šešerių metų darbą. Savo noru į privatų sektorių besitraukiantis M. Petraitis atleistas visų politikų pritarimu. 
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2021-02-18
Tauragės rajono savivaldybė principingai siekia išieškoti tūkstantinę skolą iš VšĮ „Tauragės futbolas“, kuri valdo Tauragės futbolo akademiją bei FK „Tauras“. Viešoji įstaiga prašo skolą nurašyti arba imtis kitų, ne teisinių veiksmų. Rajono meras tarybos posėdyje aiškino, kad skola – tai mokesčių mokėtojų pinigai, todėl nurašyti jos lengva ranka neketinama.