Zumpės tvenkinio pakraštys. Raimondos Alysienės nuotrauka
Lietuvą trumpam sukaustęs arktinis šaltis ir sniegas priminė, kokios žiemos kadaise būdavo. Kartu išryškino ir kitą problemą – vandens paukščiai tapo priklausomi nuo žmonių. Praėjusį sekmadienį socialinėje erdvėje viešinome vaizdo įrašą su ant užšalusio tvenkinio tupinčiomis antimis. Į redakciją paskambinusi tauragiškė susirūpino ant Zumpės ledo ir nedidelėje ledo nesukaustytoje tvenkinio properšoje susibūrusių ančių likimu – ar reikia pasirūpinti paukščiais ir kas tai turėtų daryti? Žymus gamtos fotografas, Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad tokia ančių sankaupa bus puota lapėms, jeigu paukščiai nepasitrauks, bet pati problema yra žmonių sukurta.
Tą patį šaltą savaitgalį M. Čepulis savo feisbuko puslapyje „Čepulio fotoklajonės“ publikavo sukrečiančią nuotrauką su gulbių šeimyna ir plėšrūnais, draskančiais vieną iš gulbiukų. Kaip rašė fotografas, iš 8 gulbiukų liko tik trys. Kitus sudraskė plėšrūnai. Gamtos draugijos nariai perkėlė gyvus likusius paukščius į Neries upę. Bet, kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo pašnekovas, vandens paukščių lesinimas batonu ir sukuria tokią problemą, kad paukščiai neskrenda ieškoti saugesnės aplinkos ir lieka ežeruose net ir užšalus vandens paviršiui.
– Problema yra sena kaip gyvenimas ir žmonės galvoja, kad jie, nuėję su batono maišeliu, daro gerus darbus, lesindami vandens paukščius, antis, gulbes. Su zylutėmis ir kitais mažais paukšteliais viskas yra tvarkoje. Atrodo, kad prisidėti prie gerų darbų gamtai – tai lesinti paukštelius, šerti gyvūnus. Iš tikro nei jiems to maisto reikia, nei jie to maisto nori. Galbūt jie dabar nori, nes yra pripratę. Toks yra dabar supratimas. Surinkti šiukšles būtų milijardą kartų geresnis darbas, bet tingisi tą daryti, – aštresnio žodžio niekada negailintis M. Čepulis kalbėjo apie paukščių lesinimą.
Puota lapėms
Pasak pašnekovo, istorija su gulbėmis parodė, kad žmonės mato tik vieną gyvenimo pusę. Antys, gulbės lesa batoną pasigardžiuodamos. Bet vėliau pripranta, laukia batono kaip duoklės ir neskrenda ieškoti maisto niekur itur. Gulbės ežere retai įšąla, moka savimi pasirūpinti ir išskrenda, kai tampa labai šalta. Bet pripratę paukščiai tupi ant ledo, visai kaip ir Tauragėje. Tuo gali pasinaudoti plėšrūnai.
Nes jeigu paukštis yra kvailas ir pasiliko ant ledo, čia yra jo problema. Aš būčiau už tai, kad lapės būtų sočios, bet žmonės nėra už tai. Ir dabar pasipylė krūvos skambučių: gelbėkite mūsų gulbes, gelbėkite kitų gulbes ir t. t. Žmonės visiškai nesuvokia, į kokią padėtį stato kitus tarnautojus, pavyzdžiui, gamtininkus, gaisrininkus, gelbėjimo tarnybas, kuriems liepia važiuoti, lipti ant plono ledo, rizikuoti savo gyvybe vien todėl, kad jie neiškentė ir šėrė gulbes tenai, toje vietoje pripratino, – teigė M. Čepulis.
– Jeigu paukščiai neišskris, bus puota lapėms, – situaciją komentavo patyręs gamtos specialistas. – Iš kitos pusės, aš ir nesikiščiau į tuos reikalus. Nes jeigu paukštis yra kvailas ir pasiliko ant ledo, čia yra jo problema. Aš būčiau už tai, kad lapės būtų sočios, bet žmonės nėra už tai. Ir dabar pasipylė krūvos skambučių: gelbėkite mūsų gulbes, gelbėkite kitų gulbes ir t. t. Žmonės visiškai nesuvokia, į kokią padėtį stato kitus tarnautojus, pavyzdžiui, gamtininkus, gaisrininkus, gelbėjimo tarnybas, kuriems liepia važiuoti, lipti ant plono ledo, rizikuoti savo gyvybe vien todėl, kad jie neiškentė ir šėrė gulbes tenai, toje vietoje pripratino, – teigė M. Čepulis.
Žiemos šiltėja
Gamtą per fotoaparato objektyvą stebintis M. Čepulis sako, kad vandens paukščius reikėtų lesinti, tik jei šaltis laikytųsi ilgai, būtų užšalusios didelės vandens teritorijos ir paukščiai neturėtų jėgų nuskristi į kitas teritorijas, rasti maisto. Bet pastaraisiais metais Lietuvoje žiemos ganėtinai šiltos, sniego beveik nebūna, ką jau kalbėti apie šalčius ir ežerus šaldantį speigą.
– Dabar užėję šalčiai po savaitės praeis, visos upės nespės užšalti, ežerai užšals, bet paukščiai pasitrauks į upes, ir viskas. Jeigu mes juos maitinsim, jie pasiliks tenai, jeigu pasiliks, juos naktimis ės plėšrūnai. Kiekvienas šėrimas baigiasi kokio gyvūno mirtimi. Žmonėms reikia pasirinkti: šeriam ir atiduodam plėšrūnams. Jeigu taip patinka, viskas tvarkoje, šerkit, – apie problemą kalbėjo M. Čepulis.
Didėja ligų rizika
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į kitą problemos pusę, kuri ypač dabar yra labai aktuali. Europoje plinta paukščių gripas. Lietuvoje, kai kalbėjomės su M. Čepuliu, buvo nustatyti du atvejai. Specialistas teigia, kad tokios ligos plinta žymiai sparčiau, kai paukščiai laikosi būryje.
– Šerdami žmonės rizikuoja, kad tie paukščiai visi numirs. Tai reikia gerai pagalvoti: ar viena minutė malonumo su batono maišeliu, žiūrėkit, vaikučiai, kokie mes faini, pamaitinom paukštelį, ar pasižiūrėti toliau į pasekmes? Paukščius sudraskys plėšrūnai, paukščiai gali susirgti. Nebūtinai paukščių gripu. Viskas turi pasekmes. Antys tikrai gali pasitraukti, gulbės tikrai gali pasitraukti, jeigu matys, kad maisto nėra. Sveiki pasitrauks, silpnesni susirgs, juos suvalgys plėšrūnai greičiau. Gamta puikiai toje vietoje susitvarko, – tikina pašnekovas.
Šeria pasenusiu maistu
Kitaip yra su zylutėmis ir kitais mažais paukšteliais. M. Čepulio nuomone, lesindami zylutes ir panašius paukštelius, žmonės atiduoda duoklę šiems paukščiams. Žmonės kerta drevėtus medžius, katės ėda paukščius. Bet reikėtų atkreipti dėmesį ir į batoną – pasak M. Čepulio, batonas paukščiams yra kaip žmonėms tortas, visiškai nenaudingas maistine prasme. Negalima duoti ir juodos duonos. Ar juo labiau – pasenusio maisto.
– Blogai, kad žmonės galvoja, kad visas atliekas galima duoti. Pagenda maistas ir meta per balkoną, ypač senesni žmonės, atsikrato maisto mesdami per balkoną, šerdami paukščius. Tas maistas būna ir papelijęs, supuvęs. Tai iš karto nuodas, ir paukščiai dvesia dėl to. Batone ne tik grūdai. Tai ir cukrus, mielės, medžiagos, kurios nėra natūralios, apie tai reikia galvoti, – sako pašnekovas.
Švietimas vyksta
Visuomenės švietimas vyksta daugybę metų, bet čia dažnai suveikia žmonių empatija – sunku susilaikyti nepalesinus, atrodytų, silpnesnio gyvūnėlio. Bet gyvūnai tik atrodo silpni. M. Čepulis sako, kad ir pats anksčiau lesindavo vandens paukščius, tačiau liovėsi sužinojęs, kokią žalą padaro toks neatsakingas lesinimas. Pasak ministro patarėju dirbančio pašnekovo, rengiami įstatymų pakeitimai, kurie turėtų padėti atgrasinti žmones nuo pavojingo gyvūnų šėrimo.
– Ir ką parodė ši istorija – žmonės, pamatę lavono nuotrauką, daug geriau reaguoja. Aš rašydavau straipsnius apie tai, kad lesinti negalima. Bet kai žmonės akivaizdžiai pamato, kokios yra pasekmės, kai gulbių tėvai tupi šalia jauniklių lavonų, kuriuos plėšrūnai ėda kiekvieną naktį, tai žmonės atsimerkia ir supranta, kad iš tikrųjų juos žudom. Gal gulbės ar anties gaišenos nuotrauka – žiauru, bet gal žmonės susimąstys, – įsitikinęs pašnekovas.
Senos tradicijos
Mažai naudos duoda ir ypač senesnių žmonių pomėgis pamiškėse palikti eglutes, nukabinėtas daržovėmis, vaisiais. Pasak pašnekovo, tai iš seniau likusi tradicija, kai žiemos būdavo gilios, daug sniego. Dabar gamtoje daug laiko praleidžiančiam M. Čepuliui tenka matyti ir ananasais, bananais apkabinėtų medžių ir tose vietose, kur gyvūnai net nesilanko.
– Vaisiai, daržovės supūva, tiesiog supūva, ir niekam jie nereikalingi. Bet koks atlydys, ir tas maistas supūva, supelija, tampa nuodu. Mes užteršiam aplinką organinėmis atliekomis. Tuo ir baigiasi tas šėrimas. Žvėrims tikrai maisto nereikia, jie susiranda jo per akis, dabar po savaitės kitos vėl atlydys, sušils, maisto jie susiras, tikrai gyvūnai nebadauja. Jau geriau rinkti šiukšles, eiti su vaikais žvėrių pėdsakais pasekioti, inkilėlius galima daryti, įkelti pavasarį, dabar pats metas juos gaminti. Daugybę veiklų galima sugalvoti, bet palikime žvėris ir paukščius ramybėje, – ragina M. Čepulis.
Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Tauragės krašto muziejaus Gamtos-fotografijos skyriaus vedėjas Aleksandras Naryškin, pačių ančių ant užšalusio Zumpės ledo jis nepastebėjo. Tačiau pritarė nuomonei, kad tai pačių žmonių sukelta problema.
– Jeigu yra galimybė, reikėtų pernešti paukščius į atvirą vandenį. Pamaitinti kurį laiką, ant ledo jos gali būti. Dėl plėšrūnų, to neišvengsi, lapėms irgi reikia maisto. Antys pripratusios, kad jas maitina, laukia, maitinimas malonu žmonėms. Kita vertus, yra žala gamtai, jeigu maitinimo nebūtų, jeigu nemaitintų, kai nereikia maitinti, paukščiai patys gali prasimaitinti, jos būtų išskridusios ieškoti atviro vandens. Bet jeigu nėra didelių šalčių, nereikia lesinti, – sako specialistas.
