Gitanas Nausėda: apie vasaras Būdviečiuose ir gyvenimo pamokas
Įkelta:
2016-02-15
Nuotrauka
Aprašymas

Nuotrauka daryta Būdviečių kaime giminių suvažiavimo metu

,
Nuotrauka
Aprašymas

G. Nausėda prisiminė, kad vaikystėje buvo išdykęs vaikas. O dabar jis linksniuojamas kaip realus kandidatas į šalies prezidentus

,
Nuotrauka
Aprašymas

Nuotrauka daryta Būdviečių kaime giminių suvažiavimo metu

,
Nuotrauka
Aprašymas

Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad nesėkmės gyvenime skatina siekti dar daugiau – nereikia bijoti suklysti. G. Nausėdos asmeninio albumo nuotraukos

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Nuotrauka daryta Būdviečių kaime giminių suvažiavimo metu

Vieną žinomiausių Lietuvos finansininkų, SEB banko prezidento patarėją, mokslininką, profesorių Gitaną Nausėdą dažnai galima išvysti televizijų laidose, laikraščių puslapiuose ar interneto portaluose. Šio garsaus ekonomisto nuomonę vertina ir į prognozes atsižvelgia aukščiausios valdžios atstovai. Apie jį buvo kalbama kaip apie realų pretendentą dalyvauti paskutiniuosiuose šalies prezidento rinkimuose. Šio žmogaus pasiekimais ypač didžiuojasi tauragiškiai, laikantys šį garbų, daug pasiekusį žmogų savo kraštiečiu. Ne be reikalo: būsimasis garsus mokslininkas vaikystėje ne kartą lakstė Tauragės gatvėmis, o visas vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime, kur dabar kasmet liepos pabaigoje renkasi visa Nausėdų giminė ir šią vietą laiko sakraline.

Užmokestis trauklapiais ir vaikiškos šunybės

G. Nausėda gimė Klaipėdoje, nes tėvai iš kaimo Tauragės rajone persikėlė gyventi į Klaipėdą. Būdviečiuose liko seneliai, pas kuriuos per vasaros atostogas noriai sugužėdavo anūkai, tarp jų – ir Gitanas.

– Buvau padykęs vaikis. Pamenu, įsisodindavau jaunesnius pusbrolius į kažkokį seną vežimaitį ir dardendavau juos laukais. Privalėdavo atsilyginti man – sumokėdavo čia pat nuskintais trauklapiais. Lakstydavom visą dieną. Namo užbėgdavom tik užkąsti šviežių agurkų su medum. O kokia skani būdavo močiutės kmynų arbata! – prisimena G. Nausėda.

Pašnekovas neslepia, jog visada mėgo laisvę, nevengė paišdykauti. Štai, pasakoja, kad su kitais kiemo berniūkščiais mėgo iškrėsti tokią šunybę: pradėjus temti, kad nesimatytų, per gatvę iš abiejų pusių praeivių galvų lygyje ištempdavo kokį nors storą siūlą. Praeiviai taip ir nesuprasdavo, kodėl nuo galvų nukrenta skrybėlės...

– Kartą Klaipėdoje, netoli namų, radau kažkokį kaulą ir turbūt sumaniau pavaidinti rutulio stūmiką. Taigi įsibėgėjau ir iš visų jėgų sviedžiau. Spėjau išgirsti tik kaip dūžta priešais stovėjusio namo lango stiklas. Kojos nešte nešė iš tos vietos. Buvau tik septynerių, tad vaizduotė piešė policijos apsuptą mano tėvų namą bei niūrų kalėjimą, kuriame turės prabėgti visas mano likęs gyvenimas. Grįžau namo tik sutemus. Nei policijos, nei jokios sumaišties, žinoma, nebuvo. Kitą dieną prisipažinau tėvui. Jis nebarė, tik šyptelėjo ir apkabino, – pasakojo pašnekovas.

Ko gero, nė vienam judriam paaugliui vaikystė nepraeina be nubrozdintų kelių ar panašių traumų. Viena tokia nesėkmė, tuomet dar dvylikamečiui Gitanui, galėjo baigtis tragiškai.

Svečiavosi tuomet jis pas dėdę Tauragėje. Tą kartą važiavo (o koks berniukas nemėgsta greičio!) dviračiu, kai netikėtai sprogo padanga ir rankena stipriai sužalojo vidaus organus, buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas. Prireikė operacijos. Vėliau paaiškėjo, kad suaugusiam žmogui tokia trauma galėjo būti mirtina, o vaikui, tai yra jaunam organizmui, praėjo be pasekmių.

Nuotrauka

Po darbo pildė matematikos žinių spragas

G. Nausėda mokyklą pradėjo lankyti šešerių metų, tad vidurinę baigė septyniolikos. Dabar jis prisipažįsta, kad joks dalykas ypatingai netraukė. Mėgo muziką, brazdino gitaros stygas, pirmūnas nebuvo. Tėvas, panašu, savo vaiką geriau pažinojo ir patarė rinktis ekonomikos mokslus.

Kadangi jį, kaip ir daugelį abiturientų, kankino dvejonės, kur stoti, paklausė tėvo pasiūlymo ir bandė įstoti į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą. Deja, koją pakišo matematikos egzaminas, kurio būsimasis garsus ekonomistas paprasčiausiai neišlaikė...

Anot G. Nausėdos, tuomet buvo be galo apmaudu. Regis, tėvai buvo ypač išmintingi, todėl sūnui neleido pasinerti į liūdesį ir visi išvyko į kelionę po Ukrainą. Vėliau, kad septyniolikmetis bernelis nedykinėtų, jie sūnų prikalbino įsidarbinti. Metus dirbo vaistų sandėlyje. Dirbo sunkiai, o laisvalaikiu krimto matematiką. Kitais metais vėl stojo į tą patį fakultetą. Šį kartą sėkmė nenusisuko.

Patirtą nesėkmę G. Nausėda laiko geriausia gyvenimo duota pamoka.

– Gyvenime neturi viskas būti kaip sviestu patepta. Kiekviena nesėkmė ar sprigtas ambicijų turintį žmogų tik užveda siekti tikslo, nenuleisti rankų, tobulėti ir norėti būti geriausiu. Juk teisybė, ar ne, kad už vieną muštą du nemuštus duoda? Ką būčiau daręs, jeigu ir antrą kartą nebūčiau įstojęs? Būčiau stojęs trečią kartą, – šiandien neabejoja G. Nausėda.

Nereikia bijoti suklysti

G. Nausėdos teigimu, jis buvo tikras studentas: gyveno bendrabutyje, nuoširdžiausiai mokėsi tik sesijų metu, retsykiais būdavo priverstas ir nusirašinėti. Pašnekovo giliu įsitikinimu, tam ir duota jaunystė, kai gali sau leisti pašėlioti:

– Jaunystė duoda teisę suklysti. Tai laikas, kai gali negalvoti apie ateities solidų atlyginimą, tarsi jis tik ir būtų didžiausia laimė. Ką patarčiau dabartiniam dvyliktokui, kurio laukia abitūros egzaminai ir galvosūkis – kur stoti? Nemėgstu dalyti patarimų, tačiau pasikartosiu – nebijokite suklysti, nebijokite ištikusios nesėkmės. Jeigu turite savyje ambicijų, viskas susiklostys kuo puikiausiai. Nėra gerai pakilti karjeros laiptais labai anksti ir labai aukštai. Gali būti skaudu kristi.

Drįsiu pasakyti, kad šio žmogaus žodžiais galima tikėti – iš savo patirties žino, ką sako. Tada, kai prarijęs nusivylimo kartėlį, nesutriko, sunkiai dirbo ir pildė matematikos žinių spragas, niekas nebūtų galėjęs pasakyti, kad šis ambicingas jaunuolis vis dėlto baigs ekonomikos studijas. Vėliau studijuos ir stažuosis Vokietijoje, parašys disertaciją, tapusią pirmąja Lietuvoje, ginta pagal naująją tvarką – kai ekonomika jau buvo ne planinė, o pamažu tapo rinkos.

Apie pašnekovą daug ką pasako ir faktas, jog sprendimą kadaise palikti aukštas pareigas Lietuvos banke ir pereiti į komercinį SEB banką nulėmė tai, kad čia mažiau popierizmo, o daugiau konkretaus darbo.   

Nuotrauka

Vertina žmonos patarimus

Ekonomika – tai mokslas ir veikla, reikalaujanti šalto proto ir gebėjimo valdyti emocijas arba dar geriau, anot pašnekovo, jų iš viso neturėti. G. Nausėda juokiasi ir sako, jog nei šaltu protu, nei gebėjimu valdyti emocijas nėra apdovanotas.  

– Iš prigimties esu karštakošis. Matyt, kaip ir visi Jaučiai. Tačiau man pasisekė su žmona Diana. Nelabai tikiu horoskopais, tačiau visur rašoma, kad Vėžiai protingi, racionalūs, moka susivaldyti. Visai, kaip ir mano žmona, kuri, kai pradedu karščiuotis, blaškytis, visada ramiai pataria pirma pamąstyti, o tik po to imtis sprendimo. Gal visos moterys tokios? Aš tai džiaugiuosi savo moteriška kompanija – žmona Diana, kuri dirba dėstytoja ir dukromis – Ugne, studijuojančia Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Gedaile, dirbančia architekte, taip pat Kaune. Kaunas netoli, todėl dukros į namus grįžta beveik kiekvieną savaitgalį“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo G. Nausėda. 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.