Vieną žinomiausių Lietuvos finansininkų, SEB banko prezidento patarėją, mokslininką, profesorių Gitaną Nausėdą dažnai galima išvysti televizijų laidose, laikraščių puslapiuose ar interneto portaluose. Šio garsaus ekonomisto nuomonę vertina ir į prognozes atsižvelgia aukščiausios valdžios atstovai. Apie jį buvo kalbama kaip apie realų pretendentą dalyvauti paskutiniuosiuose šalies prezidento rinkimuose. Šio žmogaus pasiekimais ypač didžiuojasi tauragiškiai, laikantys šį garbų, daug pasiekusį žmogų savo kraštiečiu. Ne be reikalo: būsimasis garsus mokslininkas vaikystėje ne kartą lakstė Tauragės gatvėmis, o visas vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime, kur dabar kasmet liepos pabaigoje renkasi visa Nausėdų giminė ir šią vietą laiko sakraline.
Užmokestis trauklapiais ir vaikiškos šunybės
G. Nausėda gimė Klaipėdoje, nes tėvai iš kaimo Tauragės rajone persikėlė gyventi į Klaipėdą. Būdviečiuose liko seneliai, pas kuriuos per vasaros atostogas noriai sugužėdavo anūkai, tarp jų – ir Gitanas.
– Buvau padykęs vaikis. Pamenu, įsisodindavau jaunesnius pusbrolius į kažkokį seną vežimaitį ir dardendavau juos laukais. Privalėdavo atsilyginti man – sumokėdavo čia pat nuskintais trauklapiais. Lakstydavom visą dieną. Namo užbėgdavom tik užkąsti šviežių agurkų su medum. O kokia skani būdavo močiutės kmynų arbata! – prisimena G. Nausėda.
Pašnekovas neslepia, jog visada mėgo laisvę, nevengė paišdykauti. Štai, pasakoja, kad su kitais kiemo berniūkščiais mėgo iškrėsti tokią šunybę: pradėjus temti, kad nesimatytų, per gatvę iš abiejų pusių praeivių galvų lygyje ištempdavo kokį nors storą siūlą. Praeiviai taip ir nesuprasdavo, kodėl nuo galvų nukrenta skrybėlės...
– Kartą Klaipėdoje, netoli namų, radau kažkokį kaulą ir turbūt sumaniau pavaidinti rutulio stūmiką. Taigi įsibėgėjau ir iš visų jėgų sviedžiau. Spėjau išgirsti tik kaip dūžta priešais stovėjusio namo lango stiklas. Kojos nešte nešė iš tos vietos. Buvau tik septynerių, tad vaizduotė piešė policijos apsuptą mano tėvų namą bei niūrų kalėjimą, kuriame turės prabėgti visas mano likęs gyvenimas. Grįžau namo tik sutemus. Nei policijos, nei jokios sumaišties, žinoma, nebuvo. Kitą dieną prisipažinau tėvui. Jis nebarė, tik šyptelėjo ir apkabino, – pasakojo pašnekovas.
Ko gero, nė vienam judriam paaugliui vaikystė nepraeina be nubrozdintų kelių ar panašių traumų. Viena tokia nesėkmė, tuomet dar dvylikamečiui Gitanui, galėjo baigtis tragiškai.
Svečiavosi tuomet jis pas dėdę Tauragėje. Tą kartą važiavo (o koks berniukas nemėgsta greičio!) dviračiu, kai netikėtai sprogo padanga ir rankena stipriai sužalojo vidaus organus, buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas. Prireikė operacijos. Vėliau paaiškėjo, kad suaugusiam žmogui tokia trauma galėjo būti mirtina, o vaikui, tai yra jaunam organizmui, praėjo be pasekmių.
Po darbo pildė matematikos žinių spragas
G. Nausėda mokyklą pradėjo lankyti šešerių metų, tad vidurinę baigė septyniolikos. Dabar jis prisipažįsta, kad joks dalykas ypatingai netraukė. Mėgo muziką, brazdino gitaros stygas, pirmūnas nebuvo. Tėvas, panašu, savo vaiką geriau pažinojo ir patarė rinktis ekonomikos mokslus.
Kadangi jį, kaip ir daugelį abiturientų, kankino dvejonės, kur stoti, paklausė tėvo pasiūlymo ir bandė įstoti į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą. Deja, koją pakišo matematikos egzaminas, kurio būsimasis garsus ekonomistas paprasčiausiai neišlaikė...
Anot G. Nausėdos, tuomet buvo be galo apmaudu. Regis, tėvai buvo ypač išmintingi, todėl sūnui neleido pasinerti į liūdesį ir visi išvyko į kelionę po Ukrainą. Vėliau, kad septyniolikmetis bernelis nedykinėtų, jie sūnų prikalbino įsidarbinti. Metus dirbo vaistų sandėlyje. Dirbo sunkiai, o laisvalaikiu krimto matematiką. Kitais metais vėl stojo į tą patį fakultetą. Šį kartą sėkmė nenusisuko.
Patirtą nesėkmę G. Nausėda laiko geriausia gyvenimo duota pamoka.
– Gyvenime neturi viskas būti kaip sviestu patepta. Kiekviena nesėkmė ar sprigtas ambicijų turintį žmogų tik užveda siekti tikslo, nenuleisti rankų, tobulėti ir norėti būti geriausiu. Juk teisybė, ar ne, kad už vieną muštą du nemuštus duoda? Ką būčiau daręs, jeigu ir antrą kartą nebūčiau įstojęs? Būčiau stojęs trečią kartą, – šiandien neabejoja G. Nausėda.
Nereikia bijoti suklysti
G. Nausėdos teigimu, jis buvo tikras studentas: gyveno bendrabutyje, nuoširdžiausiai mokėsi tik sesijų metu, retsykiais būdavo priverstas ir nusirašinėti. Pašnekovo giliu įsitikinimu, tam ir duota jaunystė, kai gali sau leisti pašėlioti:
– Jaunystė duoda teisę suklysti. Tai laikas, kai gali negalvoti apie ateities solidų atlyginimą, tarsi jis tik ir būtų didžiausia laimė. Ką patarčiau dabartiniam dvyliktokui, kurio laukia abitūros egzaminai ir galvosūkis – kur stoti? Nemėgstu dalyti patarimų, tačiau pasikartosiu – nebijokite suklysti, nebijokite ištikusios nesėkmės. Jeigu turite savyje ambicijų, viskas susiklostys kuo puikiausiai. Nėra gerai pakilti karjeros laiptais labai anksti ir labai aukštai. Gali būti skaudu kristi.
Drįsiu pasakyti, kad šio žmogaus žodžiais galima tikėti – iš savo patirties žino, ką sako. Tada, kai prarijęs nusivylimo kartėlį, nesutriko, sunkiai dirbo ir pildė matematikos žinių spragas, niekas nebūtų galėjęs pasakyti, kad šis ambicingas jaunuolis vis dėlto baigs ekonomikos studijas. Vėliau studijuos ir stažuosis Vokietijoje, parašys disertaciją, tapusią pirmąja Lietuvoje, ginta pagal naująją tvarką – kai ekonomika jau buvo ne planinė, o pamažu tapo rinkos.
Apie pašnekovą daug ką pasako ir faktas, jog sprendimą kadaise palikti aukštas pareigas Lietuvos banke ir pereiti į komercinį SEB banką nulėmė tai, kad čia mažiau popierizmo, o daugiau konkretaus darbo.
Vertina žmonos patarimus
Ekonomika – tai mokslas ir veikla, reikalaujanti šalto proto ir gebėjimo valdyti emocijas arba dar geriau, anot pašnekovo, jų iš viso neturėti. G. Nausėda juokiasi ir sako, jog nei šaltu protu, nei gebėjimu valdyti emocijas nėra apdovanotas.
– Iš prigimties esu karštakošis. Matyt, kaip ir visi Jaučiai. Tačiau man pasisekė su žmona Diana. Nelabai tikiu horoskopais, tačiau visur rašoma, kad Vėžiai protingi, racionalūs, moka susivaldyti. Visai, kaip ir mano žmona, kuri, kai pradedu karščiuotis, blaškytis, visada ramiai pataria pirma pamąstyti, o tik po to imtis sprendimo. Gal visos moterys tokios? Aš tai džiaugiuosi savo moteriška kompanija – žmona Diana, kuri dirba dėstytoja ir dukromis – Ugne, studijuojančia Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Gedaile, dirbančia architekte, taip pat Kaune. Kaunas netoli, todėl dukros į namus grįžta beveik kiekvieną savaitgalį“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo G. Nausėda.