2020 Rugpjūčio 06 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Asmenybės

Biblioteka – griaunanti stereotipus

  • Įkelta: 2016-10-17
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje laužomi stereotipai apie knygomis užsivertusius nuobodžius bibliotekininkus. Šių dienų biblioteka žengia koja kojon su technologijomis – tai nebėra tik literatūros fondas. XXI amžiuje biblioteka tampa svarbiu informacijos šaltiniu, perteikiančiu žinias koncentruotai, aktualiomis formomis.  Pakalbinome vieną iš čia dirbančių merginų – Viktoriją Globytę, – apie jauno žmogaus požiūrį į bibliotekininko profesiją, bibliotekos svarbą jaunimui.

Kelias į bibliotekininkystę

Viktorija mokėsi ne bibliotekininkystės, o socialinės pedagogikos. Iš karto po studijų mergina dirbo Vilniuje, vaikų namuose, nusprendusi grįžti į gimtinę ieškojo darbo. Siuntinėjant CV jai kilo mintis, jog galima būtų nusiųsti ir į biblioteką. Pirmasis merginos darbas Tauragėje buvo ne viešojoje bibliotekoje, o Norkaičių filiale.

– Galbūt ir visai netikėtai atsidūriau bibliotekoje, tačiau su bibliotekos veikla buvau šiek tiek susipažinusi, suvokiau bendrą darbo joje koncepciją. Nors pagal specialybę esu socialinė pedagogė, mano nuomone, šios dvi sritys – glaudžiai susijusios. Ypač filialuose tas socialinis darbas yra labai aktualus, todėl, kad dažniausiai vaikų susibūrimo vieta po pamokų būna būtent biblioteka, kur ne tik skaitomos knygos, bet ir vedami įvairūs žaidimai, edukacijos vaikams. Tokia buvo mano darbo bibliotekoje pradžia, –  pasakojo mergina.

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos

Po trejų metų darbo Norkaičiuose, Viktorijai pasitaikė galimybė įsidarbinti Tauragės  Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Dabar mergina užima vyr. bibliotekininkės projektinei veiklai pareigas. Kaip pati teigia, ši pozicija suteikia daugiau galimybių asmeniniam tobulėjimui, nuolat sutinkami nauji žmonės, įvairaus pobūdžio veikla, domėjimasis naujovėmis verčia neapsiriboti turimomis žiniomis, o nuolatos didinti jų bagažą.

– Manyčiau, kad visuomenėje yra susidaręs labai klaidingas bibliotekininko stereotipas, jog tai yra nuobodus ir stagnatiškas darbas, o darbuotojai gyvena vien knygų pasaulyje. Nepaisant amžiaus, šiuolaikinis bibliotekininkas privalo pasižymėti aukštomis kompetencijomis įvairiose srityse. Biblioteka nebėra vien knygų saugykla, – teigė mergina.

Inovatyvi koncepcija

Dabartinis bibliotekinis darbas, Viktorijos teigimu, labai glaudžiai siejasi su IT (informacinėmis technologijomis),  todėl, kad visos, tarkim, kad ir knygų išdavimo procedūros yra kompiuterizuotos, automatiškai vykdoma skolininkų apskaita, suformuojami ir siunčiami priminimai jiems. Darbas inovatyvesnis, negu galėtų pagalvoti skaitytojas. Paklausta, kuo jai patinka ši specialybė, Viktorija akcentavo būtent imlumą technologijoms:

– Dirbdamas čia, nuolatos tobulėji, esi nuolat motyvuojamas domėtis naujovėmis, kas vyksta aplink, kaip atitinkamas užduotis padaryti kuo geriau, – kalbėjo Viktorija Globytė.

Bibliotekoje yra labai daug skyrių – neapsiribojama vien knygų išdavimu, laisvai prieinami tiek popieriniai, tiek elektroniniai informacijos ir duomenų šaltiniai. Metodikos skyrius kuruoja visų rajonų filialų veiklą, informacijos ir kraštotyros skyriuje sisteminama ir kaupiama visa informacija, publikuota rajoninėje ir respublikinėje spaudoje, taip pat knygos apie Tauragės kraštą, periodikos skaitykloje galima rasti virš 150 pavadinimų laikraščių ir žurnalų.

– Keista, kodėl, tarkim į periodikos skaityklą ateina tiek mažai jaunų žmonių, nes čia yra labai įvairių žanrų periodikos. Stengiamės dirbti ta kryptimi, kad žmonės kuo daugiau naudotųsi kasdienėmis paslaugomis. Tarkim  knygas ima įvairaus amžiaus žmonės,  o periodikos skaitykloje labiau renkasi vyresnių žmonių ratas, – samprotavo Viktorija.

Taip pat yra interneto skaitykla, kur kiekvienas gali naudotis kompiuteriu ir internetu nemokamai, meno ir muzikos skaitykla, kurioje kaupiamos natos, muzikos įrašai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje  yra ir laisvai prieinamos užsienio duomenų bazės (Pvz. EBSCO), moksliniai straipsniai, reikalingi studentams studijų darbų rašymui. Veikia internetinis knygų katalogas, skaitytojas gali pasirinkti ir užsisakyti knygas neišeidamas iš namų.

Atvira kūrybinė erdvė

– Požiūris į biblioteką keičiasi respublikos mastu – istoriškai žvelgiant iš konservatyvumo mes einame link laisvumo. Jeigu anksčiau pirmoje vietoje būdavo biblioteka lygu knyga, tai dabar biblioteka daugiau tapatinama su tiesiog atvira erdve, kur žmogus gali realiai rasti viską – visą informaciją, kurios jam reikia, – teigė jaunoji bibliotekininkė. 

Besikeičianti bibliotekos koncepcija gali duoti ir kūrybinę erdvę, čia organizuoti savo veiklą gali įvairios organizacijos, klubai – rengti susitikimus, taip pat rengiami įvairūs seminarai, paskaitos, parodų, knygų pristatymai. Bet kuria visuomeniniais pagrindais vykdoma veikla nemokamai galima užsiimti atvirose erdvėse. Pavyzdžiui, vasarą vyko susitikimas su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu, dailininkė Bronislava Orlingytė-Lapinskienė pristatė savo parodą, susirinkimus kartais rengia jaunimo organizacija „Apskritasis stalas“, literatų klubas „Žingsniai“, vyksta įvairūs saviugdos seminarai. Čia yra bevielis internetas, įvairios patogios erdvės, sėdmaišiai, kur bet kuris žmogus, atsinešęs nešiojamąjį kompiuterį, gali užsiimti jam aktualia veikla.

– Biblioteka nėra vien knygos, ji susideda iš to, kokią bendruomenę aplink save buria. Šiuolaikiniame pasaulyje bendras paslaugas žmonės kuria kartu, taigi stengiamės būti atviri visuomenei, mes esame ne patys dėl savęs, mes esam dėl žmonių, – akcentavo Viktorija.

Bibliotekos kolektyvas organizuoja įvairius, jau tradiciniais tapusius renginius – „Prie garažų“, „Rugpjūčio lyrika“, taip pat atvirus skaitymus lauko erdvėse, skambant muzikai, prieš Kalėdas rengiami netradiciniai, teatralizuoti skaitymai vaikams. Biblioteka atvira ir savanoriškai veiklai – jaunimas gali savanoriauti – padėti rengti renginius, dalyvauti edukacinėse veiklose.

Kviečia atrasti biblioteką

Pasitelkiant respublikiniu mastu vykdomo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ lėšas, vykdomi inovatyvūs projektai.

– Paskutinis, pats didžiausias projektas, prie kurio dirbau, galima sakyti, visus metus, buvo „Jaunojo inžinieriaus laboratorija“. Iš nacionalinės bibliotekos gavome šiam projektui finansavimą, kurio dėka įsigijome 3D spausdintuvą ir elektronikos programavimui. Vedėme mokymus, paruošėme Tauragės ir Šilalės rajono IT specialistus, kvietėme lektorius iš Vilniaus, kurie mokė dirbti su tomis programomis, naudotis pačiu spausdintuvu, elektronikos pagrindų, kad būtų galima tam tikrus užsiėmimus vesti vaikams. Vėliau buvome surinkę po 2 grupes Tauragėje ir Šilalėje, vaikai 2 mėnesius programavo, modeliavo, kūrė Tauragės pastatų atitikmenis, – patirtimi dalijosi  bibliotekininkė.

Projekto tęstinumui yra vykdomos edukacijos rajono bibliotekos filialuose, tiek supažindinimo tikslais, tiek, naudodamiesi paprastesnėmis programomis, vaikai turi galimybę patys sumodeliuoti, atsispausdinti įvairius daiktus – raktų pakabukus, interjero detales, žaislus.

Visi bibliotekos renginiai yra viešinami Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyroje. Artimiausiu metu – spalio 26 d., vyks festivalis „Nepatogus kinas“. Galimybę pažiūrėti festivalio filmus suteikė Tauragės Europe Direct informacijos centras.

– Noriu pakviesti žmones lankytis bibliotekoje. Išties daug nuostabių ir įdomių dalykų čia vyksta. Ateikit ir pasinaudokit galimybėmis, tai yra kokybiškos paslaugos, jos yra visiškai nemokamos, galite pamatyti tai, ko galbūt dar nesate matę, – tauragiškius ragino Viktorija.

Mokytojų dienos proga pakalbinome 23 metų darbo patirtį turinčią M. Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoją Ligitą Tamašauskienę. Jaunatviška, aktyvi, novatoriška, išmintinga ir įkvepianti, atsidavusi savo darbui – tai tik keletas mokytoją Ligitą apibūdinančių epitetų. Išties sunku nusakyti įspūdį, kurį palieka bendravimas su šiuo atviru žmogumi. Aišku ir tai, kad su ja kalbantis, neįmanoma nesišypsoti.

Tauragiškės studentės Milda Stulginskaitė ir Živilė Tachtamiševaitė prieš savaitę parvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir sutiko pasidalinti su „Tauragės žinių“ skaitytojais dar karštais kelionės įspūdžiais. Studentės keliavo pagal mainų programą „Work and Travel USA“, suteikiančią vizą dirbti 3 mėnesius Amerikoje. Merginos aktyvų gyvenimo būdą mėgo nuo mažens – besimokydamos Tauragės „Versmės“ gimnazijoje dalyvavo „Kultūros bloko“  veikloje, po mokyklos rimtai kibo į mokslus Vilniaus universitete. 

Tauragėje, Miško gatvėje esanti katilinė pasipuošė originaliu piešiniu. Ir čia pasidarbavo ne gatvės padaužos, graffiti keverzonėmis marginantys visa, kas papuola. Savaitgalį piešdamas gatvės meną nusprendė praleisti tauragiškis Martynas Aužbikavičius – veržlios ir nenustygstančios audiovizualinio dizaino studijos „Wide Wings“ komandos narys – animacijos skyriaus kūrybos vadovas. 

Tauragiškis Vidas Stašaitis – Tauragės ekstremalų asociacijos prezidentas, „Arbatos klubo“ vadovas, karys. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje, įvairiausių organizacijų veikloje,  propaguoja aktyvų laisvalaikį. Jo sąskaitoje – šimtai žygių, kelionių, ekstremalaus sporto varžybų ir įvairiausių nuotykių. Tauragiškius aktyviai gyventi jis ragina šūkiu „Keliauk, pažink, nenurimk!“.

Vietos bendruomenė – tai vieni kitiems padedantys, bendrą savo aplinkos gerovę kuriantys ir puoselėjantys žmonės. Stiprios bendruomenės – neatskiriama demokratiškos valstybės dalis. Prieš 12-ą metų, kai šalyje viena po kitos kūrėsi bendruomenės, susibūrė ir Lomių apylinkių žmonės. 2004 metais rugpjūčio 12-ą dieną įkurta viena pirmųjų rajono bendruomenių – „Lomiai“. Jos nariai  renkasi kartu paminėti įvairias šventes, puoselėja krašto tradicijas, organizuoja talkas.

Toji kaimo glūduma – tai Tauragės rajono Mažonų seniūnijoje, Pagramančio regioninio parko teritorijoje esantis Matiškių kaimas, kur daugiavaikėje, 8 vaikų šeimoje tolimais karo metais gimė dailininkė Bronislava Orlingytė, dabar Lapinskienė. Tas aukštasis menas – tai B. Orlingytės-Lapinskienės narystė Lietuvos dailininkų sąjungoje, parodos Lietuvoje, Europoje (Prancūzijoje), Azijoje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose), Amerikoje (Čikagoje). Tai keliolika  gobelenų, keliasdešimt tapybos darbų, tautinių rūbų projektai.

Tauragė ne veltui vadinama fotografų sostine – iš čia kilę fotomenininkai garsina gimtąjį miestą visoje Lietuvoje. Aistė Vaičiulytė Vilniaus fotografų gretas papildė po studijų Malaizijoje. Tačiau veiklos pradžia siekia laikus, kai, dar būdamos mokyklinukės, Tauragėje, negyvenamame tėvų bute įsirengusios studiją, su draugėmis žaisdavo fotografiją. Aistė sako, kad geras fotografas pirmiausia turi turėti gerą akį bei nebijoti eksperimentuoti.

Nuo jaunystės bibliotekoje dirbanti Virgina Bartušienė teigė, kad bibliotekų vaidmuo per daugelį jos darbo metų smarkiai pasikeitė. Tarybiniais laikais bibliotekininkėms teko ne tik knygas inventorizuoti, bet ir daryti kaimo gyventojų bei jų laikomų gyvulių surašymą. „Tauragės žinių“ kalbinta moteris tikino, kad laikui bėgant atsirado daugiau kultūrinio, kraštotyrinio bei šviečiamojo darbo, kurio ji mielai imasi: surašyti krašto šviesuolių prisiminimai atgulė lentynose ateities kartoms.

Trumpiausios metų nakties, Rasos šventės – Joninių – išvakarėse, „Tauragės žinios“ kalbina tauragiškiams gerai žinomą, Vaikų ir jaunių sporto mokyklos badmintono mokytoją-trenerį, Pabaltijo veteranų badmintono čempioną Joną Šilerį. 

Šiemet Pagramantis, kaip Mažosios kultūros sostinė sutraukia gausybę turistų. Važiuojant iš Tauragės į Pagramantį, Tauragės-Šilalės plentu, ties rodykle „Ringiai“ pasukus į kairę rasime kalbininko mokslininko Petro Joniko (1906-1996) tėviškę, paženklintą tautodailininko Juliaus Ronzos stogastulpiu ir memorialine lenta prie gimtojo namo. Šiemet visuomenė ir vietos bendruomenė „Gramančia“ švenčia savo kraštiečio mokslininko 110-ojo gimimo jubiliejaus metines.

“Visus kviečiu būtinai apsilankyti Pagramantyje ir visose mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse, kurių šiais metais yra dešimt. Pasimokykite, kaip šios bendruomenės sutinka šventes – blaiviai, su ištiesta ranka kaimynui, su dideliu bendrystės jausmu, tuo užkrėsdami kiekvieną apsilankiusį. Neliksite ir nepavaišinti, nes tik taip svečius sutinka kaimo žmonės,“– taip garsus tauragiškis Liudas Mikalauskas ragina kraštiečius nepraleisti progos susiburti mažųjų kultūros sostinių renginiuose. 

1990 metais įkurtą Tauragės krašto muziejaus fondą sudaro daugiau kaip 10 tūkst. eksponatų. Gamtos-fotografijos skyriuje muziejininku-gamtininku dirbantis Aleksandras Naryškinas rengia gamtos ekspozicijas, fotoparodas, renka eksponatus. „Ruošiuosi naujam projektui“, – nusiimdamas akinius mandagiai informuoja mane muziejininkas, sutikęs pasikalbėti apie savo gyvenimo hobį. 

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje kunigas vikaras Karolis Petravičius dirba aštuonerius metus. Neilgas laiko tarpas, tačiau jo užteko, kad šį jauną, amžinąsias vertybes puoselėjantį dvasininką pamėgtų ir gerbtų ne tik miesto, bet ir viso rajono žmonės. Nuoširdus, mokantis užjausti, pasidžiaugti kitų sėkme ar laimėjimais, rasti tikrus paguodos žodžius žmonėms jų skaudžios netekties valandą. Iš kur pas jauną kunigą toks tvirtas tikėjimas, toks asmenybės brandumas? K. Petravičius sutiko atsakyti į kelis „Tauragės žinių“ pateiktus klausimus. 

Š. m. gegužės 15 dieną Jurgis Jankauskas, ilgus metus buvęs Tauragės 2-osios vidurinės mokyklos (dabar – „Šaltinio“ progimnazija) direktoriumi, minėjo 90 metų jubiliejų.

Palaiminta motinystei
  • Įkelta: 2016-04-30

Šeima – ląstelė, iš kurios išauga valstybė, tai tautos stiprybės lopšys. Vyro ir moters indėlis šeimoje auginant vaikus vienodai svarbus, tačiau pasitikdami Motinos dieną pokalbiui pakvietėme jauną, šaunią, trijų talentingų vaikų mamą Eglę Gečienę. Moteris tvirtina, kad motinos meilė visagalė, galinti nugalėti labai daug, net vaiko ligą. Tačiau šventės išvakarėse –  tik apie gerus dalykus.

Didžiausio Vokietijos architektūros žurnalo AIT konkurse „Best in Interior and Architecture 2016“ 2-ąją vietą laimėjo bendrovės „Contestus“ grupės įgyvendintas namų kvartalo „Rasų namai“ projektas. „R. Paleko ARCH-studijos“ ir R. Mikulionio studijos „Plazma“ kartu suprojektuotas 18 namų kvartalas apdovanojimą pelnė gyvenamųjų patalpų kategorijoje.

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Informacijos skyrius parengė ir skaitykloje eksponuoja spaudinių, dokumentų bei nuotraukų parodą „Tauragės krašto kalbininkai – gimtosios kalbos puoselėtojai“. Ekspozicija supažindina su žymiausiais mūsų krašte dirbusiais ar čia gimusiais kalbininkais: Jonu Spuduliu (1860–1920), Petru Joniku (1906–1996), Jonu Kruopu (1908–1975) bei reikšmingiausiais jų darbais. Pateikta informacija ir apie šių laikų gimtosios kalbos puoselėtojus, kraštiečius Benjaminą Kondratą bei Marytę Slušinskaitę. 

Penktadienį Tauragės rajono savivaldybėje, Civilinės metrikacijos skyriuje savo išrinktąją vedė audiovizualinės agentūros „Wide Wings“ įkūrėjas, fotografas Gediminas Tamulynas. Jaunavedžius pasveikinti atvyko būrys tauragiškių.

Šiemet Kovo 11-ąją sukanka 26 metai, kai buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas. Tai buvo nauja pradžia, naujas kelias, kuriuo troškome eiti. Siekėme laisvės, o šiandien ji visiems prieinama, ja džiaugtis gali visi. Ar laisvė – amžina? Apie tai „Tauragės žinios“ kalbėjosi su tauragiškiams gerai žinomu žmogumi – vienu iš Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje Broniumi Martinkumi.  

Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, iškilmingos ceremonijos metu buvo pagerbti iškiliausi Tauragės krašto žmonės. Tarp pagerbtųjų – ir labdaros organizacijos „Caritas“ Tauragėje reikalų vedėja, Vaikų dienos centro „Esi laukiamas“ vadovė Vitalija Šlepavičienė, kuri tapo nominacijos „Metų geradarė“ laureate. „Tauragės žinių“ kalbinta moteris kratėsi šlovės, dėkojo pagalbininkams savanoriams, į pagalbą atskubantiems rėmėjams ir lyg posmelį iš maldos pakartojo Motinos Teresės žodžius: „Geri darbai bus užmiršti jau rytoj, tačiau vis tiek darykime gera“.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien atidarė 17-ąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę.

Sausio 13-osios įvykiai vis labiau tolsta nuo mūsų, pamažu tampa istorija, jau užaugo nauja karta, kuri tik iš liudytojų pasakojimų ir prisiminimų žino, kas gi įvyko prieš 25-erius metus. Kaip ir kokiais prisiminimais šiandien gyvena, „Tauragės žinioms“ papasakojo sostinėje gyvenantis tauragiškis Kęstutis Bredelis. Per tragiškus įvykius tuomet Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto pirmakursiui, laimė, pavyko išsaugoti gyvybę. Dabar jis įsitikinęs, kad beginklės rankos ir laisvės troškusios širdys galėjo ir gali labai daug.

Vieną žinomiausių Lietuvos finansininkų, SEB banko prezidento patarėją, mokslininką, profesorių Gitaną Nausėdą dažnai galima išvysti televizijų laidose, laikraščių puslapiuose ar interneto portaluose. Šio garsaus ekonomisto nuomonę vertina ir į prognozes atsižvelgia aukščiausios valdžios atstovai. Apie jį buvo kalbama kaip apie realų pretendentą dalyvauti paskutiniuosiuose šalies prezidento rinkimuose. Šio žmogaus pasiekimais ypač didžiuojasi tauragiškiai, laikantys šį garbų, daug pasiekusį žmogų savo kraštiečiu. Ne be reikalo: būsimasis garsus mokslininkas vaikystėje ne kartą lakstė Tauragės gatvėmis, o visas vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime, kur dabar kasmet liepos pabaigoje renkasi visa Nausėdų giminė ir šią vietą laiko sakraline.

Ne tik Tauragėje, bet ir Lietuvoje bei už jos ribų gerai žinomo ir vertinamo šviesaus atminimo Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo Jono Kalvano dukra Irena Kalvanaitė-Pavilanskienė vaikystėje tėvo įdiegtos meilės muzikai, tikėjimui, gailestingumui ir teisingumui neišbarstė nė kruopelytės, priešingai – šias vertybes visokeriopai puoselėjo ir dėjo pastangas, kad jos vaikystės miestas neliktų eiliniu provincijos miesteliu. Vyskupo dukters Irenos Kalvanaitės-Pavilanskienės pastangos davė vaisių – jos dėka dešimtus metus iš eilės Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje rengiami tarptautiniai vargonų muzikos festivaliai.

Sausio 28-ąją, garbingą 85 metų jubiliejų minėjo Tauragės rajono garbės pilietis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas, dalykiškas ir demokratiškas buvusios Dauglaukio žemės ūkio bendrovės vadovas, pirmosios Tauragės rajono savivaldybės tarybos pirmininko Vytauto Venckaus pavaduotojas, daug prie Tauragės krašto klestėjimo prisidėjęs dauglaukiškis Kazimieras Vaičiulis.