2017 Birželio 25 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Asmenybės

A. Petraitis: „kviečiu mokytis muzikos“

  • Įkelta: 2017-06-07

Asmeninio albumo nuotraukos

Eglė ČERVINSKAITĖ
naujienos@taurageszinios.lt

Šiandien Tauragės muzikos mokykla rengia stojamuosius egzaminus bei laukia vaikų, kuriuos traukia paslaptingas muzikos pasaulis. Kad suprastume, kodėl verta į savo gyvenimą įsileisti muziką, pakalbinome vieną iš įdomiausių pučiamųjų instrumentų – klarnetą – įvaldžiusį mokytoją, Muzikos mokyklos pavaduotoją ugdymui, Algirdą Petraitį. Pedagogas papasakojo, jog Muzikos mokyklos mokiniai ugdomi ne tik muzikaliai – iš čia jie išeina pasisėmę įgūdžių gyvenimui, ir net jei nevalgo muzikanto duonos, yra kitokie – kūrybiškesni, labiau disciplinuoti, įvaldę gilesnius pojūčius.

Algirdas Petraitis – jau dvidešimt septynerius metus Tauragės muzikos mokykloje dirbantis klarneto mokytojas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Laisvalaikiu rašantis muziką fortepijonui, kurią groja konservatorijų dėstytojai ir auklėtiniai, išleidęs savo poezijos knygą, koncertuojantis kamerinėje aplinkoje vykstančiuose poezijos vakaruose, A. Petraitis tauragiškiams pažįstamas kaip meniškos sielos ir atsidavęs pedagogas. Nors apgailestauja, kad greitėjantis gyvenimo tempas, administracinis darbas palieka vis mažiau laiko pačiam pasimėgauti grojimu, mokytojas teigia klasikinės muzikos klausantis ir laisvalaikiu, ją ir mėgstantis labiausiai.

Lengvai randa bendrą kalbą

Muzikos keliu visą gyvenimą, kaip ir dauguma muzikantų, iš Šilutės kilęs Algirdas Petraitis ėjo nuosekliai. Nors ir neplanuotai, pasirinko mylimą profesiją. Pradėjęs lankyti muzikos mokyklą, vėliau įstojo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, po to į Muzikos akademiją, kurią baigęs, pasirinko pedagogo kelią.  Būdamas studentu, ragavo ir atlikėjo duonos, sukūręs šeimą atvyko dirbti į Tauragę. Pagrindinis A. Petraičio baras – klarnetas. Tiesa, per ilgus darbo metus jam yra tekę dėstyti ir fleitą, birbynę, saksofoną. Mokytojas vis dar bendrauja su daugeliu savo mokinių, dalis kurių yra tapę profesionaliais muzikantais. Jokūbas Sadauskas, Tomas Kuzmarskas, Kęstutis Kova, Kęstutis Radvila, Tomas Petraitis, Aurimas Stanevičius, Ignas Daniulis, Julius Liorančas, Kristina Kiminiūtė, – neužsikirsdamas geriausius savo mokinius, kurie sugrįžta pagroti ir į Tauragę, vardija pedagogas. A. Petraitis teigia vertinantis pažintį su kiekvienu vaiku ir pedagoginio darbo naštos nejaučiantis – mokytojo profesija jam neatrodo sunki, nes, dirbdamas individualiai, su vaikais visada randa bendrą kalbą.

– Kadangi nuo pat pradžios pradėjau dirbti pavaduotojo ugdymui darbą, pamokų daug neturėjau. Bet taip susiklostė, kad dauguma mokinių, kuriuos teko mokyti, buvo labai geri. Pirmiausia – kaip vaikai, o taip pat – motyvuoti, mylintys muziką. Visada surandam bendrą kalbą, bendrą tikslą. Su visais vaikais, kuriuos mokiau, važiuodavom į festivalius, į konkursus, dalyvaudavome įvairiuose koncertuose. Tiesiog sekdavosi susikalbėti. Didžioji pedagogika nuo to ir prasideda – kai randi bendrą kalbą, jei kažkaip vaiką sudomini, užkreti ta muzikos liga, – kalbėjo A. Petraitis.

Vaikai nori greito rezultato

Tai, kad šiuolaikiniai vaikai vis mažiau nori kruopščiai ir nuosekliai mokytis, pasak mokytojo, yra pagrindinis šios profesijos sunkumas. Kadangi įvaldyti muzikos instrumentą – ilgas procesas. Pripratę prie sparčiųjų technologijų, sukišę nosis į išmaniuosius telefonus, vaikai nori greito rezultato, o meistriškumui ugdyti reikia užsispyrimo ir nuolatinio darbo.

– Su kiekvienu vaiku turime pasiekti rezultatų – net jei vaikas mažiau talentingas, turi silpnesnę klausą arba mažai dirba namie, kūrinius vis tiek reikia išmokti. Metų pabaigoje vyksta atsiskaitymai, turime parodyti, kas iš to vaiko išėjo. Ir vis gi pasigendam vaikų, norinčių dirbti, nes rezultatas nėra greitai matomas. Tačiau nereikia ieškoti vaikuose tobulumo, jie visi yra individualūs ir visi yra geri, tam jie ir vaikai, – teigia pedagogas, į vaikystės išdaigas žiūrintis geranoriškai ir lanksčiai.

Šiuo metu A. Petraitis ugdo tris mokinius, kurie, jo paties teigimu, yra tikrai gerai grojantys: ketvirtokas Vilhelmas Bredelis, pirmokas Grigas Kumpys, penktokas Dominykas Pocius, jau kitąmet ketinantis stoti į konservatoriją.

Prieš dvejus metus Muzikos mokykloje pritaikius naują ugdymo sistemą, dabar vaikai ruošiami aštuonerius metus, ir, atėjus laikui rinktis gimnazines klases, gali iš karto stoti į konservatoriją. Pagal senają sistemą instrumentui įvaldyti buvo skiriami 6 mokymosi metai. Tauragės muzikos mokykloje galima mokytis groti šiais pučiamaisiais instrumentais: fleita, klarnetu, saksofonu, trimitu, trombonu, altu. Dėsto puikūs mokytojai: Robertas Kazlauskas, Jonas Kalvanas, Tadas Geštautas, Jurgita Stažienė, Vladislovas Žičkus, Saulius Bernotas ir A. Petraitis. Įgūdžius tobulinti mokiniai gali grodami mokyklos mišriame pučiamųjų orkestre, kuris atliekama muzika papuošia įvairius miesto renginius.

Kodėl klarnetas?

Pasak mokytojo, klarnetas – vienas geriausių ir sudėtingiausių pučiamųjų instrumentų, ansambliuose dažnai atliekantis pirmojo smuiko funkciją. Tai labai universalus instrumentas, tinkantis groti tiek įvairiuose kolektyvuose, simfoniniuose, estradiniuose orkestruose, tiek solo. Taip pat tinka įvairiems žanrams – džiazui, estradai, klasikai, netgi kaimo kapelai. Jį sunku įvaldyti, tačiau išgaunamų garsų spektras ypatingai platus, tembras švelnus, užburiantis, todėl suteikia ypatingą malonumą muzikuojant.

Pats turėjęs puikų mokytoją – Lietuvoje žinomą estrados muzikantą Tomą Balčytį, stojant patartas egzaminų komisijos, A. Petraitis klarnetu pradėjo groti nuo pirmos klasės. Anot pedagogo, muzikantų profesija specifinė tuo, kad instrumentas pasirenkamas iš karto, todėl labai svarbu tinkamai apsispręsti. Tą padaryti visada padeda Muzikos mokyklos egzaminų komisija, priimanti mokytis mažuosius muzikantus. Mokytojai įvertina fizinius vaiko duomenis, klausą, ritmo pajautimą ir pataria, kokį instrumentą jam labiausiai tiktų valdyti.

Anot A. Petraičio, tiek pučiamiesiems, tiek visiems kitiems muzikos instrumentams įvaldyti reikia ištvermės ir jėgų. Juokaudamas  mokytojas prasitarė, jog mokslininkai yra apskaičiavę, kad pianistui sugroti vienos valandos koncertą reikia tiek pat jėgų, kiek 6 valandas dirbant medkirčio darbą. Pasak pedagogo, aišku, meistriškumas vystomas palaipsniui, mažučiai vaikai taip sunkiai negroja, po truputį lavina įgūdžius.

Mokykla – ne būrelis

A. Petraitis akcentuoja, kad Muzikos mokykla nėra būrelis, o muzikanto profesija ypatingai sunki, reikalaujanti daug darbo ir pastangų. Pasirinkus šį kelią tenka ilgai mokytis – muzikos mokykloje dabar jau aštuonerius metus, vėliau konservatorijoje ketverius, Muzikos akademijoje – dar penkerius.

– Tai yra mokykla, specializuota, nuosekli, su savo disciplinomis, skirta meistriškumui išgauti ir paruošti vaikus tolimesniam mokymuisi. Kaip ir vidurinėje, juk ne viena pamoka yra. Tėveliai taip pat turėtų padėti vaikams mokytis, suprasti, kad vaikai čia ateina ne tik laiko praleisti. Šių laikų aplinka lemia, kad kartais būna sunku susikalbėti tiek su vaikais, tiek su tėvais, nes Muzikos mokyklą jie traktuoja kaip būrelį. Turi labai mylėti muziką, norėti dirbti toje profesijoje, kad pasiektum aukštų rezultatų, –  kalbėjo pedagogas.

Tauragės muzikos mokykla yra žinoma Respublikoje, kaip gera mokykla. Tačiau, pasak A. Petraičio,  reikia nepamiršti, mokyklos vardas yra vertinamas pagal mokinio talentingumą. Šiuo metu mes turime smuikininkę Agnę Gečaitę (mok. Lijana Bagdonienė), dėl kurios Tauragės muzikos mokykla tapo garsi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Ugdomi visapusiškai

Tauragės muzikos mokykloje yra pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, kurias baigus išduodamas valstybinis mokyklos baigimo pažymėjimas, leidžiantis toliau tęsti studijas. Dar tik planuojantiems stoti į Muzikos mokyklą priešmokyklinių grupių vaikams veikia paruošiamojo ugdymo programa, kur lavinama klausa, susipažįstama su muzikos mokymosi subtilybėmis.

Yra ir muzikos mėgėjų ugdymas – 4 metų programa, tiems, kas nori tik paragauti muzikos, praplėsti akiratį. Šioje programoje savaitinių pamokų skaičius yra mažesnis.

Taip pat vyksta kryptingas muzikinis ugdymas meno kolektyvuose po Muzikos mokyklos baigimo vidurinėje toliau besimokantiems vaikams – orkestruose, tautinės muzikos ansamblyje, chore, akordeonistų ansamblyje. Pabaigę pagrindinę programą vaikai lieka groti kolektyvuose savo malonumui, tobulėjimui, vyksta koncertuoti tiek Lietuvoje, tiek į užsienį.

Baigdamas pokalbį A. Petraitis pabrėžė, jog mokymasis Muzikos mokykloje vaikams suteikia ne tik muzikinių, bet labai įvairiapusių gebėjimų:

– Mokydamasis muzikos mokykloje, vaikas ugdosi visapusiškai. Jam vystosi abu galvos smegenų pusrutuliai. Mokslininkų įrodyta, kad muzikos instrumentą valdantys vaikai yra visiems kitiems mokslams imlesni, jie greičiau orientuojasi, vystosi jų motorika.  Išvysto visai kitus, gilesnius pojūčius – skonio, grožio, elgsenos, kultūros. Mes koncertuojame, einame į sceną, vaikai išmoksta elgsenos akademinėje aplinkoje. Mokome ir ačiū pasakyti, ir kada patylėti – labai daug dalykų. Vaikai mokosi planuoti laiką, nes lankyti dvi mokyklas, dalyvauti renginiuose yra sudėtinga, taigi išmoksta disciplinos. Dauguma gyvenime tikrai nepražūsta, net jei jie dirba ne muzikoje, dažniausiai imasi aktyvios veiklos. Tai yra visai kitokie žmonės. Todėl labai kviečiu visus vaikus mokytis muzikos. 

Po Spaudos atgavimo dienos proga Moksleivių kūrybos centro žurnalistams surengtų iškilmių ir „Pilies teatro“ spektaklio „15 alfa delfinų“, nusprendėme pasikviesti pokalbiui jo režisierę Augustę Zarembaitę – abiturientę, kuriai šio spektaklio kūrimas – repeticija prieš režisūros stojamuosius egzaminus. Dvejonės dėl to, kokį gyvenimo kelią pasirinkti, Augustės jau nekankina. Ji tvirtai apsisprendė studijuoti režisūrą. Ką tokio mergina atrado teatre ir kaip ketina šiuo keliu eiti, kalbamės prie arbatos puodelio, „Tauragės žinių“ redakcijoje.

LTR laidos „Gimtosios žemės“ Jorio apdovanojimams nominuoti tauragiškiai, Taurų parko įkūrėjai  Antanas ir Vilma Venckai. 

Įteikdamas Eugenijui Šalčiui apdovanojimą, Tauragės radijo vadovas Valdas Latoža kalbėjo: „tik tu pats gali suskaičiuoti, kiek valandų atidirbai festivaliuose, konkursuose, repeticijose, sueigose, renginiuose, reprezentuodamas Tauragės krašto kultūrą ir tai darei neatlygintinai. Todėl nominacija ir vadinasi – „Skolos nominacija“.Tauragiškiams jau 4 dešimtmečius gerai pažįstamas veidas, žurnalistas, pedagogas, televizijos ir radijo laidų, renginių vedėjas, muzikas, „Jūros“ ansamblio solistas, poetas, šiuo metu vadovaujantis literatų klubui „Žingsniai“ – visus E. Šalčio profesinius barus ir indėlį kultūrai sunku aprėpti. Šiandien jis džiaugiasi, kad užaugo jaunoji kūrybinė karta, kuri gali ir nori prisiimti atsakomybę už Tauragės kultūrinio gyvenimo puoselėjimą, todėl teigia mažinantis darbų apimtis. Tačiau, be abejonės, jo darbai, balsas ir kūryba ryškiai įsirėžė į tauragiškių sąmonę, o už pastangas kuriant kultūringą, apsišvietusią visuomenę, buriant inteligentiją šis vyras nusipelnė pagarbos. Kalbantis su juo žavi erudicija, minčių laisvumas ir įvairiaplanis mąstymas, o laikas prabėga tarsi skaitant gerą knygą.

Šilutiškio 15min žurnalisto Dovydo Pancerovo knygos „Kiborgų žemė“ pirmasis tiražas buvo šluote iššluotas, jau išleistas antrasis ir greičiausiai prireiks trečiojo. Autorius teigia tiesiog atvirai papasakojęs, ką matė Ukrainoje, ir tai, kad knyga taip graibstoma, tapo malonia staigmena jam pačiam. 2014-aisiais pradėtos rašyti knygos misija ir šviečiamoji – karą mačiusio žmogaus liudijimas yra svarbus istorikams ir ateities kartoms. Be to, knyga tapo paramos projekto Lietuvos kariuomenei dalimi – jos pelnas bus skirtas laisvalaikio erdvėms Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione, įsikūrusiame Tauragės r. Sakalinės miške, įrengti. Apie visa tai kalbiname patį autorių, Dovydą Pancerovą, jau 10 metų aktyviai rašantį  gynybos, kariuomenės temomis.

Jaunoji smuikininkė Agnė Gečaitė, nuo 5-erių žibanti ryškiausiose tarptautinėse ir Lietuvos klasikinės muzikos scenose, sekmadienį grieš smuiku Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiančiame iškilmingame koncerte „Vaikai vaikams. Dedikacija Maestro“. M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ globojama vienuolikmetė tauragiškė ir kiti stipendininkai scenoje pasirodys  kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu prof. Donato Katkaus. Koncertą tiesiogiai transliuos kanalas „LRT Kultūra“.