Broliai kapitonai Naujokai
Įkelta:
2018-01-12
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Tauragė  gali didžiuotis daugybe Lietuvai ir pasauliui nusipelniusių žmonių. Vienus prisimename pakankamai dažnai, tačiau kitus, ypač gyvenimą susiejusius su kitais Lietuvos ar užsienio miestais, minime kur kas rečiau. Pripažinkime, mažai ką žinome apie du brolius, ilgamečius žvejybinių laivų kapitonus, užaugusius Tauragės pakraštyje – Tauruose ir baigusius Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar M. Mažvydo progimnaziją). Kviečiu susipažinti su Vygantu ir Žydrūnu Naujokais. Brolių tėvai turėjo namą Šilalės g., už tuometinių barakų netoli senojo stadiono, tačiau per karą namas sunaikintas miestą bombarduojant vokiečiams. Šeima laikinai apsistojo Jatkančiuose pas tėčio mamos mamą, o naują gyvenimą ėmė kurti Tauruose. Martos Treiklerytės ir Andriaus Naujoko šeimoje augo net aštuoni vaikai. Be vyriausių Vyganto ir Žydrūno užaugo Onutė, Eleonora, Andrius, Ema, Ingryta, Aurimas. Įdomu, kad mamos tėtis Frydas Treikleris gyveno Lauksargiuose, o gimė Karaliaučiuje. Šeimos namas prie Tilžės plento vis dar stovi (sovietmečiu šalia stovėjo Tauragės ženklas, „Vinita“).

Vyresnėlis Vygantas

Vyriausiasis Naujokų šeimos sūnus gimė 1936 m. gegužės 20 d. Vygantas prisimena, kad gimtojo Taurų kaimo mokytoja yra klasei pasakiusi: „į jūrą gali eit nebent Naujokai“. Tai užsifiksavo jaunuoliui. Galiausiai 1957 m. ir įstojojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Pats gerai nežino, ar tai jaunesnio brolio įtaka, ar sotesnio gyvenimo siekimas, ar šiaip jaunatviška avantiūra. 1960 m. Jūrininkų mokyklą baigė kartu su dar maždaug 50 kursantų, kurių buvo dvi grupės. Toli gražu ne visiems jūra tapo pagrindiniais namais. Vieni vos mokslus pabaigę susirado kitus darbus, kiti karjerą baigė daug anksčiau. Vyganto teigimu, buvo ir prasigėrusių. Iki pensijos išdirbo vos keletas.

Kaip jau prieš 15 metų žurnalistui Aidui Laiviniui pasakojo Vygantas, atviroje jūroje plaukioti pradėjo 1961 m. Buvo privaloma buriavimo praktika. Tada ir teko persirgti jūros liga. V. Naujokas atsimena, kad pirmas burlaivis, kuriuo buriavo, vadinosi „Tropik“ (to paties tipo, kaip Klaipėdoje stovintis „Meridianas“), o su kitu burlaiviu jau plaukiojo prie Murmansko. Vėliau praktiką atliko plaukiojančioje bazėje „Sovietinė Arktika“. Po jos įsidarbino vidutinio žvejybos tralerio jūreiviu ir šiaurės Atlante gaudė silkes.

– Modernios technikos nebuvo, beveik viskas buvo dirbama rankomis. Atplaukia laivas, ant denio išpilamos silkių statinės, sveriančios 100–120 kg. Jos ridenasi denyje, reikia sugaudyti, gražiai triumuose sustatyti, druskos pripilti. Darbelio būdavo,“ – prisimena V. Naujokas.

Bet sunkiau už fizinį darbą buvo tai, kad savaitę pasidžiaugus namais ir šeima, vėl ilgiems mėnesiams tekdavo išplaukti į reisą.

Kapitonu jis tapo 1979 m. ir pradėjo žvejoti prie Vakarų Afrikos krantų, kurių visus uostelius su vidutinio dydžio žvejybiniu traleriu (30 žmonių įgula) buvo išmaišęs. Vėliau gaudė krevetes prie Argentinos, aštuonkojus prie Mauritanijos, silkes prie Farerų salų, žvejojo prie Kanados krantų, kur užkibo ypač sėkmingas laimikis. Užjūrio karjerą baigė su traleriu „Gargždai“, gaudydamas kalmarus prie Argentinos.

Nuotrauka

1994 m. ėmė vadovauti iš žvejybinio tralerio į naftos surinkėją perdirbtame laive „Šakiai“. Nuo tada Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai priklausančiu laivu plaukiojo Baltijos jūroje, kol 2003 m. pabaigoje išėjo į pensiją. Į jūrą žvelgia su ilgesiu, ypač dabar, kai 2017 m. anapilin išėjo mylima žmona Aldona. Užaugo vaikai Jorūnė ir Aistė.

Romantikas Žydrūnas

Jaunesnysis Žydrūnas Naujokas gimė 1938 m. sausio 17 d., šiemet minime jo 80-ties metų jubiliejų. Įdomus faktas, kad jis priklauso Tauragės Pirmosios vidurinės mokyklos pirmajai 1957 m. abiturientų laidai, baigusiai mokslus Pilyje. Buvę laidos mokiniai turėjo tradiciją susitikti kas penkerius metus, tačiau dabar stengiasi susitikti kasmet. Amžius nebe tas, tad niekada negali žinoti, ar sustikimas ne paskutinis. Dar 2017 m. birželį Pilyje Žydrūnas susitiko su klasės draugais, prisiminė jaunystės išdaigas. Taip jau susiklostė, kad trejus metus iš eilės šios laidos susitikimus vedė muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis fondų saugotojas Viktoras Kovšovas. Ši pažintis paskatino Žydrūną dovanoti gimtojo miesto muziejui dvi autorines knygas, mokyklos laikų albumą, nuotraukų iš karjeros laikų, ypač vertingą laivo „Onuškis“ žurnalą, SSRS jūrų kapitono uniforminį ženklą ir dar keletą asmeninių daiktų.

Į minėtą jūreivystės mokyklą Žydrūnas įstojo iškart baigęs mokyklą, kartu su broliu. Kartu ją ir baigė. 1961 m. vidutinio dydžio žvejybiniais traleriais plaukiojo šiaurės Atlante, prie Farerų salų, Islandijos, Niufaundlendo bei Džordžijos seklumose prie Kanados ir JAV. Keistas tai buvo laikas, kadangi KGB neduodavo palaiminimo įgulai išsilaipinti tų šalių uostuose, todėl jūreiviai kartais net beveik pusę metų praleisdavo ant vandens, nors uostuose kartais švartuodavosi, iš tolo matydavo vaikštančius tų miestų žmones. Vėliau valdė naujus, modernius laivus Šiaurės ir Pietų Amerikos, Mauritanijos, Angolos žuvinguose plotuose, kur jau galėjo išlipti tų šalių uostuose. Jūromis plaukiojo 46 metus, o 36 iš jų – ėjo kapitono pareigas. Ne kartą įvertintas kaip labai gabus ir atsakingas kapitonas, buvo paskirtas vadovauti Okeaninio žvejybos laivyno bazės saugios laivybos tarnybai. Savo žinias perdavė jaunajai kapitonų kartai, kurie šiandien plaukioja jūromis.

Jo vadovaujamas „Onuškis“ buvo pirmasis dar sovietinės Lietuvos laivas, ant kurio Atlanto viduryje 1989 m. vasario 16 d. buvo iškelta trispalvė. Ją su kapitono žinia iškėlė šturmanas Audrius Meškus. Šis drąsus poelgis iššaukė didelės dalies įgulos streiką, mat dauguma buvo rusakalbiai ir nepritarė Lietuvoje vykusioms permainoms. Žydrūnui po kiek laiko teko vėliavą nuimti ir paslėpti, kad nesutriktų laivo valdymas ir nebūtų išniekinta vėliava. Pastaroji išsaugota, tačiau užkliuvo lietuviškai kapitono pradėtas pildyti laivo žurnalas (tada viskas laivuose buvo pildoma rusiškai), todėl jį pavogė ir, jo manymu, tikriausiai išmetė per bortą.

Kitas „Onuškio“ laivo žurnalas rašytas jau vien tik lietuviškai. Būtent jis ir atsidūrė Tauragės krašto muziejuje ir yra vertingas istorijos liudytojas. Tuoj sužinosime kodėl. 1991 m. sausio 13 d. Žydrūnas, būdamas atviroje jūroje, radiograma kreipėsi į Sovietų Sąjungos vadovus bei Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, prašydamas taikaus nepriklausomybės Lietuvai grąžinimo. Radiogramos kopija taip pat perduota mūsų muziejui. 1991 m. gruodžio 21 d. „Onuškis“ buvo pirmasis Lietuvos laivyno laivas, išplaukęs į reisą su Lietuvos vėliava. Taip pasipuošęs atplaukė į Argentinos sostinę Buenos Aires, kur buvo sutiktas lietuvių bendruomenės, negalinčios patikėti savo akimis. Kapitonas prisimena, kad senukai lipo į laivą, norėdami bent taip prisiliesti prie šitaip ilgai nematytos lietuviškos žemės. Susirinko daugybė lietuvių išeivių palikuonių, dažnai jau lietuviškai nebekalbančių. Lietuvos trispalvė perduota saugoti lietuvių bažnyčiai Buenos Airėse. Ten yra iki šiol.

Skaudžiai išgyveno Žydrūnas Lietuvos žvejybinio jūrų laivyno „Jūra“ sunaikinimą, prasidėjusį 1992 m. Jūrininkai po kelis mėnesius negaudavo algų, todėl neretai palikdavo nesaugomus laivus ir išbėgdavo uždarbiauti. Buvo tokių, kurie budėdavo laive, bet vietoj to, kad saugotų, patys ardydavo spalvotus metalus ir pardavinėdavo. Apsukrūs veikėjai laivus pjaustė metalo laužui, siekdami greitų pinigų. Tais metais supjaustytas ir istorinis „Onuškis“. 1993 m. pagalbos ranką ištiesė pirmoji nepriklausomybę pripažinusi Islandija. Pasirašyta sutartis dėl laivo „Vydūnas“ bei dar kelių kitų nuomos. Islandų lėšomis laivai suremontuoti, finansuotos brangiai kainuojančios licencijos žvejoti kontinentiniame šleife. Kapitono teigimu, islandai davė lyg meškerę, kurios dėka buvo galima įdarbinti daugybę krante plūduriuojančių laivų, šimtus bedarbių jūreivių, suteikti galimybę jiems gerai uždirbti ir kraštui duoti pelno. Tačiau... Žemės ūkio bankas, pažeisdamas  tarptautinę jūrų teisę, suorganizavo piratinį planą ir atsiuntęs 30 žmonių, laivą jūroje užgrobė bei parvarė į Klaipėdą. Kitaip tariant, darantys gera islandai buvo išvaryti palaiminus aukščiausioms valdžios institucijoms. Taip netoliaregiškai per keletą metų sunaikintas Lietuvos žvejybinis laivynas su beveik 200 laivų, tačiau tai jau atskira tema. Visa tai matydamas, bet mažai ką galėdamas pakeisti, vyriausiasis kapitonas pats neteko tarnybos.

Laiškai iš jūros

Žydrūnas su 2013 m. iš gyvenimo išėjusia žmona Joana užaugino dvi dukras: Eridaną ir vienuolika metų jaunesnę Enriką. Vyresnėlei vardą išrinko toli vandenyne, su jūrininkais tyrinėdamas žvaigždėlapį. Savo brangiausioms jūrose parašė apie 800 begalinės meilės ir ilgesio persmelktų laiškų. Išsaugojo 460, kiti tiesiog supuvo triumuose. Be ypatingos rašytojo gyslelės, Žydrūnas dar ir labai gražiai piešė. Apipavidalindavo savo laiškus, braižė jūrlapius, kuriuos labai vertino ir tuometinės SSRS okeanologai, kadangi juose kapitonas pažymėdavo žuvingas vietas, pavojingas uolas ir rifus. Daug asmeninių daiktų bei paties gamintų jūrlapių padovanojo Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekai.

Susitikime muziejuje

Sausio 18 d. 17 val. Tauragės krašto muziejus kviečia į susitikimą su broliais kapitonais, jų šeimų nariais bei Žydrūno knygų „Laiškai iš jūros: jūrų kapitono Naujoko žvejybos istorija“ bei „Ilgesio tiltai: laiškai iš jūros ir kranto“ sumanytoja ir bendraautore žurnaliste Adele Žičkuviene. Sveikinsime Žydrūną 80-ojo gimtadienio proga, išvysime tikslų „Onuškio“ modelį, specialiai parodai atgabentą iš Jūrų muziejaus, vertingus kapitono asmeninius daiktus iš I. Simonaitytės bibliotekos bei Tauragės muziejaus fondų, klausysimės istorijų iš jūros  ir pasidžiaugsime broliais, kurių charakteriai susiformavo Tauragėje. Ypatingai už pagalbą Muziejaus kolektyvas dėkoja Žydrūno dukrai Eridanai Palšmitienei.

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.