Devyniolikmetė tauragiškė Dovilė Butvydaitė penkerius metus vyksta dirbti, kartu ir keliauti į Aziją. Šiemet baigusi „Versmės“ gimnaziją mergina susikrovė lagaminą ir išvyko į Kiniją, kur tęsia savo modelio karjerą. Dovilė „Tauragės žinioms“ prisipažino, kad į mados industriją pateko visiškai netikėtai. Aukštą, išskirtinių veido bruožų merginą „Maximoje“ pastebėjo modelių agentūros vadovė. Dovilė dirba „Zaros“ ir garsių Japonijos dizainerių kurtų rūbų modeliu. Azija tapo tauragiškės sėkmės tramplinu, mat raudonplaukės, švelnių veido bruožų merginos Kinijoje ir Pietų Korėjoje tikrų tikriausia egzotika.
– Dovile, neseniai baigei „Versmės“ gimnaziją. Kaip sekėsi egzaminų sesija, kokį dalyką labiausiai mėgsti?
– Mokslai mūsų šeimoje yra vienas svarbiausių dalykų. Nuo pirmų mokymosi metų gimnazijoje (keturiolikos, – red. past.) pradėjau dirbti modelio darbą, todėl buvo pakankamai sunku gauti aukščiausius mokymosi įvertinimus. Egzaminų rezultatais nesu patenkinta, tačiau mokydamasi pagal Tarptautinio bakalaureato programą turiu galimybę juos perlaikyti bei gauti geresnius įvertinimus. Mano kryptis – socialiniai mokslai.
– Kuo užsiimdavai po pamokų? Žinau, kad žaidi badmintoną, kaip sekasi aikštelėje su badmintono rakete?
– Badmintonas – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Pirmą kartą mama į treniruotę atvedė, kai buvau dešimties metų. Aštuonerius metus, beveik kiekvieną dieną, treniruodavausi apie dvi valandas. Dalyvaudama varžybose kovojau ne tik dėl aukštų rezultatų, bet ugdžiau savyje kantrybę, komandinio darbo įgūdžius. Nemaža dalis mano draugų yra būtent tie žmonės, su kuriais kartu praleisdavome laiką treniruočių, varžybų metu.
Niekada nebuvau geriausia žaidėja, yra žymiai talentingesnių ir profesionaliau besitreniruojančių žaidėjų. Mano aukščiausi pasiekimai moterų dvejetuose – antrosios arba trečiosios vietos. Teko vieną kartą laimėti moterų vieneto pirmąją vietą turnyre Danijoje. Nors ir ne visuomet turiu galimybę žaisti badmintoną, tačiau grįžusi į Tauragę visuomet stengiuosi nueiti į sporto salę.
Be šios sporto šakos, apie pusę metų lankiau tinklinio treniruotes, tačiau po rimtos bei skausmingos traumos, kelio girnelės dislokacijos, to nebedarau.
– Tai kaip atradai modelio darbą?
– Močiutė visuomet kartodavo, jog užaugusi dirbsiu modelio darbą. Jis buvo mano svajonė, kuri išsipildė. Prieš penkis metus modelių agentūros atstovė sustabdė mane parduotuvėje „Maxima“ ir pasiūlė atvažiuoti. Nepasitikėjau ta agentūra, todėl nusprendžiau susisiekti su „Modilinos“ vadove Jolanta Sadauskiene, kuri mane maloniai priėmė į agentūrą, vėliau suplanavo keliones, darbus ateityje.
– Modelio karjerą turbūt labai lemia išskirtiniai fiziniai duomenys. Kokie jie?
– Mano ūgis yra 173 cm, svoris – 46–47 kg. Tai turėjo įtakos, tačiau žinau daug kitų modelių, kurios būdamos net žemesnės už mane, sėkmingai dirba madų sostinėje Niujorke. Pasaulio modelių agentūros reikalauja, jog klubų matmenys būtų iki 90 cm, o liemuo iki 60 cm. Yra ir ūgio reikalavimas, ne mažesnis nei 170 cm.
– Žvelgiant į populiariausius, geriausiai apmokamus pasaulio modelius, atrodo, kad jie visi yra kažkuo panašūs.
– Nebūtinai turi būti visiškai išsiskirianti, sunkus bei nuoširdus darbas gali turėti žymiai daugiau įtakos sėkmingai karjerai. Dažniausiai čia dirbančios merginos turi ryškius skruostikaulius, ryškias dideles akis ar vešlius antakius. Tačiau kiekviena jų skirtinga, pažvelgus į brangiausiai apmokamų modelių, Gisele Bundchen (30 mln. dolerių per metus), Adriana Lima (10 mln.), Kendall Jenner (10 mln.) išvaizdą – tai akivaizdu.
Manau, kad asmenybė yra lygiai taip pat svarbi, kaip ir išvaizda.
– Atrodai išskirtinė, prisipažinsiu, pamaniau, kad esi jaunesnė, dėl veido bruožų. Ar dėl to dirbi rytų mados rinkoje?
– Azijoje didelė mielų veido bruožų paklausa. Kadangi atrodau labai jauna, kaip penkiolikos, nemažai ten dirbu. Taip pat, jiems yra neįprasta mano plaukų spalva.
Manau, per artėjančius metus dažniau pradėsiu dirbti Europos šalyse.
– Kur teko tau keliauti, kokie didžiausi karjeros pasiekimai?
– Per penkerius metus teko dirbti Taivane, Pietų Korėjoje, Kinijoje, tris kartus Japonijoje bei keliose Europos šalyse – Ispanijoje bei Vokietijoje. Šiuo metu mano didžiausi pasiekimai yra darbas su „Zara“ drabužių parduotuve bei vienu žymiausių Japonijos dizainerių Issey Miyake.
– Ką veiki šiuo metu Kinijoje?
– Kinijoje dabar dirbu, kontrakto trukmė – du mėnesiai. Darbotvarkė labai įtempta: darbas dažniausiai prasideda aštuntą valandą ryto, tenka dirbti nuo šešių iki net dvylikos valandų per parą. Kartą į savaitę turime laisvą dieną, dažniausiai šeštadienį. Jei neturime darbų kiekvienai dienai, turime kastingus – susitikimus su klientais. Laisvomis dienomis visuomet stengiuosi aplankyti žymias miesto vietas. Nemažai pamatau darbo reikalais keliaujant po miestus.
– Ar patartum jaunoms merginom save išbandyti mados rinkoje?
– Modelio darbas nėra lengvas, tačiau tai puiki galimybė pamatyti pasaulį, pažinti kitas kultūras, susipažinti su daug nuostabių žmonių bei užsidirbti pinigėlių.
– Ne paslaptis, kad modeliai susiduria su įvairiomis pagundomis: alkoholis, narkotikai. Kaip nuo to atsiriboti?
– Manau, tai priklauso nuo žmogaus asmenybės. Žinoma, galima pasilinksminti, bet kai kurioms merginoms vakarėliai tampa antru darbu – jos gauna pinigus už tai, jog būna klube bei linksminasi su vietiniais žmonėmis. Alkoholis bei narkotikai labai rimta problema šioje industrijoje. Kartais net jaunos merginos – keturiolikos metų yra įtraukiamos į šias pinkles. Daug jų, dėl šios priežasties, praranda darbus ir klientus. Šioje industrijoje dirbantys žmonės turi išmokti kontroliuoti, sustabdyti save nuo pagundų, net nuo siūlomos nemokamos prabangos.
– Kokie tavo ateities planai? Planuoji studijuoti, ar kol kas modelio darbas diktuoja sąlygas?
– Kol kas koncentruojuosi į darbą. Yra keli egzaminai, kuriuos pavasarį norėsiu perlaikyti, tačiau didžiąją dalį praleisiu dirbdama, keliaudama. Rugsėjo mėnesį keliausiu dviems mėnesiams į Pietų Korėją, tada į Japoniją – Tokiją – trims. Dėl tolimesnių planų dar neaišku, bet ateityje ketinu studijuoti.
Dėkojame už pokalbį
