Režisieriaus Antano Naraškevičiaus atminimas gyvas žmonėse
Įkelta:
2019-04-05
Nuotrauka
Aprašymas

Romualdo Vaitkaus nuotrauka 

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Praėjusią savaitę skvere prie Tauragės Kultūros rūmų atidengta meninė kompozicija režisieriui Antanui Naraškevičiui atminti. Tauragiškiai A. Naraškevičių mena ne tik kaip talentingą kūrėją, bet ir nuoširdų žmogų, puikų draugą. Tą liudijo ir gražios ceremonijos metu išsakyti žodžiai, prisiminimai. Savo kūryba Tauragę garsinęs režisierius, rašytojas, žurnalistas, menininkas ir kūrėjas Antanas Naraškevičius (1944–2007) Tauragės liaudies teatrui kaip režisierius vadovavo 17 metų, statė spektaklius, dirbo televizijoje, rajono savivaldybėje, vertė knygas.

Dalinosi savimi

Kaip savo gyvenimą susiejo su teatru, prisimena Liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė, neseniai atšventusi pažinties su scena 40-metį. Į liaudies teatrą pastatymo dalies vedėjos pareigoms 1979-aisiais ją pasikvietė režisierius Antanas Naraškevičius. Teatrui buvo reikalingas vadybininkas, kuris telktų aktorių kolektyvą repeticijoms, rūpintųsi  rekvizitu, rūbais, dekoracijomis ir, svarbiausia, teatro sklaida. Vairas atiduotas į Genovaitės, jaunos panelės rankas. „Tai buvo tik pradžia, tik savęs pasitikrinimas, ar aš to noriu, ar galiu, ar savo rogėse sėdžiu. Praėjus 40-čiai metų galiu pasakyti, kad visada žinojau, į kokį uostą plaukia mano laivas. O ir vėjas buvo palankus, nes turėjau tikslą ir norą,“ – teigia ji. Akivaizdu, kad ją, Genovaitę, tokią, kokią dabar turi Tauragė teatras, užaugino A. Naraškevičius. „Vienuolika metų viename kabinete su režisieriumi Antanu Naraškevičiumi prilygo magistro studijų diplomui, nes teko dirbti prie 11 spektaklių pastatymų, studijuoti Vilniaus Valstybiniame universitete, suorganizuoti virš 300 spektaklių išvykų,“ –   skaičiuoja Genovaitė.

Nemirtinga trijulė –  pats maestro A. Naraškevičius, dailininkas Edmundas Mažrimas ir pastatymo dalies vedėja, daugelio Antano režisuotų spektaklių aktorė, straipsnių apie teatrą autorė G. Urmonaitė – dalinosi savimi. Su žiūrovais, aktoriais... Dažnai alindami save, savotiškai žalodami, bet vardan jo. Teatro.

Nuotrauka

„Sezono atidarymas. Jo scenarijus kiekvieną rudenį tas pats. Režisierius iš kultūros namų pakalnėje esančio tetos Levickienės ( „Vėjavos“ šokių kolektyvo vadovės Birutės Sagatauskienės mamos) namų sodo parnešdavo obuolių, o iš ORSO parduotuvės, buvusios Vytauto gatvėje, nupirkdavome vieną natūralaus Anykščių vyno butelį. Pasėdėdavome, pašnekėdavome dažniausiai  ramiai, nes žinodavome, kad jau sekančią dieną prasidės naujo spektaklio repeticijos, gastrolės... O jau tai nebus nei liūdna, nei ramu. Emocijos, netikėtumai, problemos veršis per pakaušį, bet niekada nevyks gamybiniai pasitarimai, penkiaminutės ar kažkas tokio, dėl ko skubiai turėtume rinktis ir  nustatytu laiku aptarti, kas buvo ir kas laukia. Tai vykdavo nuolat, vos atrakinus Teatro kabineto duris ir prisidegus cigaretę... Kartais ranka pakeverzojant laiškelį su prašymu atlikti vieną ar kitą darbą ir paliekant jį ant stalo... Dažnai užbėgant vieniems pas kitus į namus ir benarpliojant pjesės siužetinius vingius, aptariant kostiumus, dekoracijas, kalbant apie perskaitytas knygas sulaukiant ryto... kad Tauragės Liaudies teatro režisierius Antanas Naraškevičius buvo, sakyčiau, knygų fanatikas. O ir geros literatūros žinovas, ieškojęs ir kaupęs tuo metu taip vadinamą „geltonąją“ literatūrą. Taip scenos šviesą išvydo garsieji Maestro senosios lietuviškos dramaturgijos spektakliai“ – prisiminimus apie teatro užkulisius dėsto Genovaitė.

Su teatru nuo ketvirtos klasės

Režisierius, žurnalistas A. Naraškevičius gimė 1944 sausio 2 d. Vindeikių kaime (Širvintų r.).  1960 m. baigė Musninkų vidurinę mokyklą, 1965 m. – Vilniaus kultūros-švietimo technikumo dramos studiją. 1972−1977 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. Išleido apsakymų rinkinėlį „Žvaigždės negęsta“. Dirbo Širvintų kultūros namuose, Valstybiniame jaunimo teatre, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto „Telefilmo“ kūrybinėje grupėje. Nuo 1974 septyniolika metų buvo Tauragės liaudies teatro režisieriumi.

2008-aisiais Juozo Vercinkevičiaus interviu su A. Naraškevičiumi publikavo „Voruta“. Tuomet šviesaus atminimo režisierius pasakojo ne tik apie tai, kaip statė spektaklį Trakų teatre, kaip atsirado Tauragėje, bet ir apie pažintį su teatru. Paklaustas, nuo ko ji prasidėjo, A. Naraškevičius prisiminė: „Pradėjau Vindeikių septynmetėje mokykloje (Širvintų r. Musninkų sen. – red. past.), kai buvau ketvirtoje klasėje. Tai buvo „Adas viską žada“, pati pirmoji pjeselė, kurioje aš vaidinau. Musninkuose spektaklių vadovė buvo lietuvių kalbos mokytoja Palmira Sirvidytė. Tuomet statėm nemažai spektaklių: „Paulinka“, „Trys mylimos“, „Mūsų gerasis“, „Vincas Kudirka“. K. Inčiūros pjesę „Vincas Kudirka“ aš atnešiau mokytojai. Visos statyti negalėjome, nes joje buvo nemažai antirusiškų momentų. Mokytoja pati parinko tris scenas iš didelio šešių veiksmų veikalo. Tai buvo reikšmingas įvykis Musninkų gyvenime. Taip pat statėme Fonvizino „Nesubrendėlį“.

Po mokslų Vilniaus kultūros-švietimo technikume 1965 m. A. Naraškevičius pradėjo dirbti Širvintų kultūros namuose, statė pjeses. Kai buvo paskelbtas konkursas į Jaunimo teatrą, jame dalyvavo.

„Konkursas buvo paskelbtas kai tik kūrėsi Jaunimo teatras. Jis tada dar neturėjo pavadinimo, jį vadino „Jaunojo žiūrovo teatru“. Jo režisiere buvo paskirta Aurelija Ragauskaitė. Jai patiko mano skaityti kūriniai. Tada skaičiau Justino Marcinkevičiaus „Motiną“. Šis kūrinys buvo ypač populiarus skaitovų tarpe. Tačiau aš nustebinau režisierę J. Marcinkevičiaus kūrinį perskaitęs visai netikėtai, visai kitaip, nei jis buvo skaitomas ankščiau. Dar skaičiau ištrauką iš Itschoko Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“, Kasrielio monologą. Jis man buvo labai mielas širdžiai. Tam, kad išgauti betarpiškumą, jį repetuodavau, gyvenau tada Širvintose su bendradarbiu Juozu Vasiliausku, kuriam tą monologą imdavau kalbėti taip, lyg su juo kalbėčiausi. Tai dariau tam, kad išgaučiau betarpiškumą ir natūralų, o ne scenišką bendravimą. Tuo papirkau žiuri komisiją. Mane priėmė dirbti. Pradėjom repetuoti „Romeo ir Džiuljetą“, prasidėjo intensyvus aktorinis trenažas, fechtavimosi, solinio dainavimo pamokos,“ – laikraščiui „Voruta“ pasakojo A. Naraškevičius.

Gyvenimas „Ant ratų“

Tačiau jaunimo teatre režisieriui ilgai dirbti neteko. Tais pačiais metais jį paėmė tarnauti į sovietų armiją, nepadėjo nei tuometinio Jaunimo teatro direktoriaus Didžiariekio prašymas tuometiniam respublikos karo komisarui Petroniui, kad atleistų režisierių nuo tarnybos. Tačiau netgi tarnaudamas Sibire jis intensyviai skaitė, net laimėjo skaitovų konkursą. 1968 m. grįžęs vėl pradėjo dirbti Jaunimo teatre, tačiau netrukus perėjo į televiziją, kur gastroliuodamas susipažino su tauragiškiu Eugenijumi Šalčiu.

„Prasidėjo gyvenimas „ant ratų“: įvairios komandiruotės po Lietuvą. Aš dirbau režisieriaus asistentu. Savo filmų nesukūriau. Dirbau su Kazimiero Musnicko filmais „Muzikantai“, „Naktis prieš Kalėdas“. Dirbau su Rimantu Juodvalkiu, Eugenijum Šalčiu. E. Šaltis užsimojo garsų tuo metu sceninį spektaklį „Kupiškėnų vestuvės“ perkelti į sceną. Tai, mano manymu, buvo nelabai vykęs sumanymas, bet pasirinkimo aš neturėjau, kur siuntė, ten ir važiavau dirbti. Kupiškyje susitikau savo būsimą žmoną, kuri ten dirbo. Su Juodvalkiu kūrėm filmą apie Tauragės miškų ūkį. Tada filmas laimėjo visas sąjungines, pereinamąsias vėliavas. Tauragėje praleidome mėnesį. Tuo metu Tauragės teatro režisierius Juozas Grigas jau buvo išvykęs. Teatras buvo likęs be režisieriaus. Besimokydamas atlikau Tauragės rajone praktiką pas J. Grigą, pažinojau kai kuriuos artistus. Tuometiniam Kultūros skyriaus vedėjui pasisiūliau per tą mėnesį, kol būsiu Tauragėje, pastatyti spektaklį. E. Pėteraičio sesuo buvo stipri, dramatinio talento aktorė. Ten aš pastačiau tą spektaklį. Po premjeros juokais buvau pakviestas dirbti. Tuo metu Vilniuje nuomojau mažą butuką, buvo gimusi dukra, sunkios materialinės sąlygos. Tada pasakiau: „Duokit kur gyventi ir atvažiuosiu“. Praėjus keliems mėnesiams sulaukiau skambučio iš Tauragės. Man pranešė, kad yra gyvenamas plotas ir kvietė atvažiuoti dirbti. Taip atsiradau Tauragėje“, – interviu pasakojo režisierius.

Įprasmintas atminimas

Per 17 darbo metų Tauragėje A. Naraškevičius pastatė per 20 spektaklių. Pasirinkęs originaliąją dramaturgiją, pastatė daug lietuvių autorių pjesių. Liaudies teatras su dideliu pasisekimu gastroliavo po Lietuvą, vėliau tokius spektaklius statė ir kiti mėgėjų teatrai. A. Naraškevičiui suteikti respublikos Kultūros žymūno ir Nusipelniusio kultūros-švietimo darbuotojo vardai.

Apie A. Naraškevičių rašė ir jo kolega Eugenijus Šaltis. Anot jo, maža dienų, kai buvę jo kolegos, bendražygiai, mokiniai, aktoriai ir bendraautoriai neprisimintų Antano. „Tarsi iš kalbos išeina: Antanas taip sakė, Antanas taip darė, Antanas taip darytų… nors jau penkeri metai jo nėra šalia. Tačiau sklando jo mintis ir idėjos, atlekia jo kažkada ištartas žodis, jo šypsena sušmėžuoja akyse, jo žvilgsnis veria iš fotografijų kiaurai ir lyg jauti sakant – ką čia jūs niekais užsiimate,“ – 2012-aisiais, praėjus penkiems metams po to, kai režisierius atgulė amžino poilsio, rašė E. Šaltis.

Nuotrauka

A. Naraškevičiaus atminimas ir šiandien gyvas jo kolegų tarpe – į meninės kompozicijos režisieriui atminti atidengimą Kultūros rūmų skvere susirinko gausus būrys teatralų, kultūros darbuotojų, teatrui neabejingų tauragiškių, režisieriaus draugų ir pažįstamų. Skambėjo šilumos kupini prisiminimai, idėjos įprasminimu džiaugėsi ir režisieriaus žmona Veronika Naraškevičienė.

Kompozicijos autorius – kalvis Kęstutis Plyskaitis, taip pat nuliejęs pernai Pilies prieigą papuošusį Taurą. Kultūros rūmų skvere režisierių A. Naraškevičių primins iš plieno nukaltas stalas, 4 kėdės, žibintas ir keletas asmeninių daiktų – rašomoji mašinėlė, lagaminas ir kepurė.

– Simbolinio suolelio, skirto režisieriui Antanui Naraškevičiui atminti, atidengimas, manau, dovana yra ir visam Tauragės liaudies teatro kolektyvui, kuris labai garbingai, kartais labai sunkiai, bet užsispyrusiai ir nenutrūkstamai tęsia tradicijas, – teigė dabartinė Liaudies teatro režisierė G. Urmonaitė.

Nuotrauka

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.