Asmenybės

Šeimos gerovės centro „Šaltinėlis“ (buvę vaikų globos namai) patalpose jau dvejus metus veikia Tauragės bendruomeniniai šeimos namai – Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinamas projektas. Vienas jo tikslų – stiprinti šeimų socialinį ir psichologinį atsparumą. Projekto vykdytojams įpratinti tauragiškius kreiptis pagalbos į psichologą pavyko ne iškart. Tam trukdė ir stereotipinis mąstymas, jog nemokamos paslaugos nieko gero nežada.

Nemokamas, vadinasi, blogas?

Bendruomeniniuose šeimos namuose (D. Poškos g. 26) vyksta pozityvios tėvystės mokymai, moterų, asmenybės augimo grupiniai, mandalų terapijos užsiėmimai. Teikiama ir psichosocialinė paslauga – vaikų ir suaugusiųjų individualios, šeimų, porų psichologo konsultacijos. Šiems tikslams projekto lėšomis įdarbinti septyni darbuotojai: psichologės Jurgita Gedeikienė, Aušra Macaitė, Sandra Leonovienė, Asta Katauskienė, Rasa Butkienė, projekto koordinatorė ir vaikų priežiūros specialistė.

Projektą įgyvendina „Šeimos gerovės centras „Šaltinėlis“ ir Šilalės nevyriausybinė organizacija, koordinacinis centras „Gilė“. Kaip žurnalistei sakė projekto partnerio, koordinacinio centro „Gilė“ vadovė  Indrė Pilypė, pradžia (2017 m.) buvo sudėtinga tuo, kad apie naujai įkurtuose namuose siūlomas paslaugas niekas nežinojo. Tokio modelio pagalba šeimoms iki šiol nebuvo teikiama.

– Su projekto koordinatore važinėjome per bendruomenes, mieste kabinome skelbimus, rengėme ir platinome pranešimus internete, lankėmės ir apie save pranešinėjome socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, mokyklose, – pasakoja I. Pilypė.

Anot jos, tie asmenys, kurie žino apie psichologinės pagalbos naudą, paprastai lanko privačius kabinetus, tad galimybę gauti nemokamas konsultacijas vertina skeptiškai.

– Miesto privatūs kabinetai būna užimti, susidomėjimas yra. Kai kurie net vyksta į kitus miestus, negaili 40 eurų už konsultaciją. Be to, žmonės linkę manyti, jog kitur dirba geresni specialistai. Juk, kai atvyksta, pavyzdžiui, gydytojas iš Kauno, skubame pas jį su mintimi „jau dabar tai mane pagydys“. Tai stereotipinis mąstymas, – dėstė koordinacinio centro „Gilė“ vadovė.

Moteris pabrėžia, kad neteisinga manyti, jog konsultacijos čia – nemokamos. Projektą finansuoja Europos sąjungos socialiniai fondai, kurie, anot jos, – ne kas kita, kaip mūsų ir kitų europiečių, mokesčių mokėtojų pinigai.

Vis palankiau vertina

Bendruomeniniuose šeimos namuose iš penkių čia įdarbintų psichologių dvi – iš Šilalės, likusios – tauragiškės. Projekto koordinatorė Odeta Petrikienė suskaičiavo, jog vien per antruosius projekto įgyvendinimo metus Bendruomeniniuose šeimos namuose apsilankė 450 asmenų.

Viena iš čia dirbančių psichologių, Aušra Macaitė, per dvejus metus konsultavo apie 180 asmenų.

Nuotrauka

– Dažniausios priežastys, dėl kurių kreipiamasi, – tarpusavio santykių problemos (su tėvais, sutuoktiniu, vaikais), nepasitikėjimas savimi, psichikos ir elgesio sutrikimai (emocijų, elgesio, nuotaikos, asmenybės), vaikų auklėjimo problemos, trauminiai įvykiai (skyrybos, netektys, darbo netekimas), psichosomatiniai negalavimai (astma, širdies ligos, pykinimas, galvos svaigimas ir kiti skausmai). Kai kurie šių fizinių negalavimų priežasčių ieško lankydamiesi pas įvairius gydytojus, kol suvokia, jog jos – mąstyme, – sako psichologė A. Macaitė.

Bendruomeniniuose šeimos namuose A. Macaitė dirba 20 val. per savaitę. Kiekvienam čia atvykstančiam asmeniui ji ir kitos čia dirbančios psichologės gali suteikti iki 20-ies nemokamų konsultacijų.

– Kai kurie apsilanko tik kartą, kai kurie epizodiškai lankosi net pusmetį, priklauso, kaip pasiskirsto konsultacijas. Kai matau, jog padarėme pažangą ir žmogus jaučiasi geriau, pasilieku keletą konsultacijų „atsargai“, tam atvejui, jei asmuo pajustų poreikį grįžti pasikonsultuoti, – pasakoja psichologė.

Pasak jos, apie galimybę nemokamai konsultuotis žmonės sužino vieni iš kitų, išgirdę rekomendacijas. Pasak A. Macaitės, žmonės vis palankiau vertina psichologo teikiamą pagalbą. Specialistė pastebi, jog psichologinės pagalbos vis dažniau kreipiasi ir vyrai.

– Žiniasklaida vis garsiau apie tai šneka. Garsūs žmonės dalijasi savo patirtimis, kaip jie susidūrė su  problemomis, kas padėjo. Psichologas – vis dažniau vartojamas žodis jų žodyne. Patys žmonės tampa drąsesni dalintis su kitais savo patirtimis. Ypač dabartinė karta, ji į pagalbą žiūri visai kitokiu žvilgsniu. Ir institucijos nukreipia, pavyzdžiui, mokyklos, – kalbėjo psichologė A. Macaitė.

Ateityje gyvuotų tik savivaldybės lėšomis

Šių eilučių autorei Bendruomeniniuose namuose šnekučiuojantis su pašnekovėmis už sienos girdėjosi suaugusiosios ir vaiko juokas. Kitame kabinete vyko vaiko individuali konsultacija su psichologe. Koridoriaus gale, už kampo, ant sofutės savo atžalos laukė susirūpinusi mama. Kaip psichologė informavo, neretai konsultacijai su psichologu tėvai atveda savo vaikus skyrybų atveju, šeimoje patiriant sutuoktinio smurtą.

Korpuso antrojo aukšto patalpose, Bendruomeniniuose šeimos namuose, veikia ir vaiko priežiūros kambarys. Čia mamos gali kelioms valandoms palikti savo atžalas. Kambaryje gausu knygelių, žaislų, piešimo priemonių, kamuoliukų baseinas. Su vaikus užsiima vaiko priežiūros specialistė.

Tauragės bendruomeniniai šeimos namų projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Tikimasi, jog projekto finansavimas bus pratęstas iki 2022 metų. Kokia Bendruomeninių šeimos namų ateitis? Jei būtų poreikis, jų išlaikymu tektų rūpintis rajono savivaldybei.

CBD kanapių aliejus