2020 Liepos 12 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Asmenybės

Savanorė Donata: „Atlygis – teigiamos emocijos, patirtis ir žinojimas, kad esu naudinga“

  • Įkelta: 2020-02-17
Autorės nuotrauka

Donata Buciūtė – išskirtinė asmenybė. Mergina suspėja ne tik gerai mokytis, žaisti futbolą, lankyti treniruotes, mušti būgnus, bet ir skiria laiko savanorystei. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ bendrystę su Donata užmezgė jau pernai ir džiaugiasi, kad artėjantį pusmetį mergina prisidės prie muziejaus veiklos.

Galimybių savanoriauti daug

Žalgirių gimnazijos abiturientei Donatai Buciūtei šie metai gimnazijoje – paskutiniai, tad nenuostabu, kad mokslams tenka skirti labai daug laiko. Ateities planuose – studijos. Rinkdamasi, kur studijuoti, ji sako apsistojusi ties komunikacijos studijomis Vilniaus universitete. Mėgstamiausia disciplina gimnazijoje – istorija. Anksčiau, sako, jai patiko tikslieji mokslai, bet su laiku suprato, kad tai ne jos sritis.

O ką Donata veikia laisvalaikiu? Daugiausia laiko užima treniruotės – ji lanko futbolą.

Vis dėlto ne ką mažiau dėmesio ir laiko mergina skiria savanorystei: aktyviai dalyvauja ilgalaikiame savanorystės projekte „Perženk liniją“, siekiančiame suburti ne tik patyrusius savanorius, bet įtraukti į šią veiklą ir naujų žmonių, išjudinti jaunimą, praplėsti savanorystės sampratos rėmus. Donata dar ir organizuoja renginius, pavyzdžiui, pavasarį vykstantį „Menų festą“. Šiuo metu mergina pradėjo laisvanorišką jaunimo tarnybos savanorystę muziejuje, kuri suteikia 0,25 balo stojant į universitetą. Savanoriauja ji ir kitose organizacijose – ten, kur pakviečia.

– Mokslai dėl to tikrai nukenčia, ypač anksčiau, – neslepia Donata, – Šiemet svarbu mokslams skirti daugiau laiko, nes prasidės ruošimasis egzaminams. Laiko apskritai trūksta...

Paprašyta prisiminti, nuo ko prasidėjo jos savanorystė, mergina pasakoja, kad pradžia buvo tada, kai ji prieš trejus metus įsijungė į „Apskritojo stalo“ organizacijos veiklą. Atsivėrė daugiau galimybių,  prasiplėtė pažįstamų ratas. Atsirasdavo progų savanoriauti, galiausiai ji sako pajutusi, kad jai tai patinka, ir ėmė pati domėtis, pamatė, kad yra įvairių projektų – „Perženk liniją“ ir kiti. Iš pradžių ji savanoriavo renginiuose – miesto šventėje, Kultūros rūmuose vykstančiuose renginiuose, muziejaus surengtame festivalyje „Kvadratu“. Jų metu tenka dirbti įvairiausius darbus – tikrinti bilietus, prižiūrėti tvarką, padėti susitvarkyti po renginio. Savaime suprantama, savanoriavo ir pačios organizuojamuose renginiuose.

– Projekte „Perženk liniją“ kuratorius siūlo įvairių galimybių savanoriauti. Viena jų mane ypač sudomino. Tai neįgalių vaikų dieninė savaitės stovykla vasarą – ryte vaikai susirenka, daugiausia tai  „Pušelės“ darželinukai, ir savanoriai su jais žaidžia, sugalvoja įvairių veiklų, padeda auklytėms. Nusprendžiau pabandyti, ir man labai patiko, – pasakoja Donata.

Gera daryti gera

Donata prisipažįsta, kad buvo nelengva – nors dauguma jų tiesiog vaikai, nedaug kuo besiskiriantys nuo sveikų vaikų, vis dėlto su jais dirbant reikia turėti kur kas daugiau atsakomybės ir nuoseklumo. Tačiau laikui bėgant ji sako nebepastebėdavusi jų neįgalumo ir net pamiršdavusi apie jį.

Kodėl žmonės apskritai susidomi savanoryste? Galbūt tai mada?

– Iš pradžių motyvacija buvo paprasta – ką draugai daro, tą ir tu nori daryti, nes tiesiog patinka būti su jais, – aiškina Donata. – Paskui pastebėjau, kad noras visur dalyvauti kyla man pačiai, iš vidaus – norisi būti įvykių sūkuryje, dalyvauti veiksme. O ta tikroji savanorystė, kaip aš sakau, prasidėjo su neįgaliais vaikais. Galiu pasakyti, kad tapau tiesiog priklausoma, tai įsiliejo į mano gyvenimą  ir tapo neatskiriama jo dalimi. Kur bebūčiau, vis kas nors primindavo tuos vaikus. Kai kurie darbai išties reikalauja daug pastangų, kiti tikrai dykai jų nedirbtų. O mano atlygis – teigiamos emocijos, patirtis ir žinojimas, kad esu naudinga. Daryti gera tiesiog smagu!

Donata prisipažįsta – savanorystė jai pačiai davė ir iki šiol duoda labai daug. Kiekviena diena, užsiimant visa savanoriška veikla, o ypač – praleista su neįgaliais vaikais, atneša nepakartojamą jausmą, išsklaidantį visas neigiamas mintis ir visus dienos rūpesčius nustumiantį į šalį. Išbandyti savanorystę ji siūlo visiems: juk duoti nieko nekainuoja, o rezultatai nustebins labiau nei tikitės.  Mergina pasakoja savanoriaudama išmokusi geriau įsiklausyti į kitą žmogų ir stengtis suprasti. Juk visi norime būti išklausyti ir suprasti, tačiau ne visada taip elgiamės su kitais. Be to, savanorystė davė labai daug praktiškų dalykų, tokių kaip kalbėti viešai, dirbti komandoje, organizuoti užsiėmimus.

Susipažins su muziejaus „virtuve“

Dabar Donata pradeda dar ir savanoriauti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. Savanorius kviečia įstaigos, kurios turi pasirašiusios sutartis su savanoriška jaunimo tarnyba. Muziejus buvo viena tokių įstaigų, kurios sutiko tam tikram laikui priimti vieną savanorį praktikai. Kadangi Donata domisi istorija, be to, ketina studijuoti komunikaciją, muziejus jai tiko labiausiai. Jau pasirašyta trišalė  sutartis, pagal kurią Donata turės 6 mėnesius po 40 valandų dirbti muziejuje. Veikla įvairi – nuo ekskursijų vedimo iki ėjimo į archyvus. Mergina jau buvo susitikusi su jai priskirta kuratore Živile, aptarė, ką veiks. Ji džiaugiasi galėsianti susipažinti su muziejaus „virtuve“, iš arti pamatyti, kaip viskas vyksta, ir tikisi atrasianti, ką norėtų kaip muziejininkė dirbti ateityje.

– Jau susipažinau su muziejaus kolektyvu, net darbo vietą man skyrė, – šypsosi mergina, – o šeštadienį viską apžiūrėjau. Tikiuosi, po truputį įsiliesiu į kolektyvą.

Muziejaus kultūrinės ir turistinės veiklos vadybininkė Živilė Griguolienė džiaugiasi, kad į muziejaus veiklas įsilieja jauni žmonės – sako, kad tik daugiau tokių būtų.

– Turime užsipildę savanorystės akreditacijos paraišką. Ji trejiems metams. Dabar priėmėme vieną savanorę, nes tokį pageidavimą pareiškė pati savanorė, bet jei atsirastų daugiau norinčių, mielai priimtume ir antrą, – sako ji.

Pasak jos, Donata kol kas susipažįsta su muziejaus veiklomis, ji renkasi įvairios medžiagos, o kai „įsivažiuos“, bus pagalbininkė įvairiose srityse – tiek vedant ekskursijas ar su projektine veikla, turizmu, prisidės prie renginių organizavimo.

– Donata paliko labai gerą įspūdį: ji atsakinga, darbšti, aktyvi, drąsiai imasi įvairių veiklų. Į darbą muziejuje ji žiūri rimtai, nes nori ir išmokti, ir galbūt tai jai padės ateityje apsisprendžiant dėl 

Šeštadienį baigėsi socialinio projekto „Draugystė veža“ svarbiausias etapas – balsuojant portale www.lrt.lt išrinktos trys laimėtojų poros, kurios gegužės mėnesį keliaus į Roterdamą ir gyvai stebės Lietuvos bei kitų šalių atstovų pasirodymus „Eurovizijoje“. Nors tauragiškėms projekto dalyvėms Indrai ir Simonai Marijai nepasisekė, veiklių draugių istorija verčia žavėtis ir džiaugtis gražia jų draugyste. 

Pokalbiui prie kavos puodelio susitikome su „Šaltinio“ progimnazijos kūno kultūros mokytoja Marina Cariova. Praėjusį mėnesį pedagogė Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ surengtuose apdovanojimuose buvo tituluota metų mokytoja, jos ugdomi vaikai Tauragėje turi net specialų statusą, vadinami „carioviukais“. Kas padeda mokytojai rasti kelią į jaunuolių širdis?

Tatuiruočių meistro Auridijaus Butkaus studija – tarsi mažytė dailės galerija, kurioje ant sienų kabo kaukės, lentynos nukrautos dekoratyvinėmis kaukolėmis. Gerokai anksčiau kaukolių piešinių pilnos būdavo ir Auridijaus mokyklinių sąsiuvinių paraštės, dabar jomis vyras margina savo klientų nugaras. Ir taip užsidirba pragyvenimui. Žurnalistės ir Auridijaus interviu liudininku tapo klientas, kuriam ant peties liūtą meistras tatuiravo liūto atvaizdą. Vyras tyliai sukrizendavo pokalbiui pakrypus netikėta linkme ar dėl humoru paskanintų Auridijaus atsakymų į žurnalistės klausimus.

Pokalbiui prie kavos pakvietėme ginekologę-akušerę Astą Morkūnaitę-Verumbickienę. Medikė pluša Tauragės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, „Medicum centrum“ bei Šilalės ligoninės konsultacijų poliklinikoje. Susitikti „Saldumynų namuose“ dėl darbų gausos medikei nepavyko. Nieko baisaus: su kava nuvykome pas ją į skyrių. O ten atmosfera puiki: koridoriuje teko prasilenkti su besišypsančia nėščiąja, iš vienos palatos aidėjo naujagimio balselis, o sutiktos medikės – geros nuotaikos, viena žydros, kita rožinės spalvos apranga tarsi bitutės zuja po žalią koridorių.

Neseniai atidaryta odontologijos klinika „Implantera“ dar vasarą papuošė miesto veidą išskirtine sienų ir lubų tapybos meistro Lino Atgalainio freska. Piešinių matyti ne tik ant išorinės pastato sienos, bet ir viduje. „Tauragės žinioms“ šiaulietis dailininkas sutiko atskleisti ne tik šios freskos istoriją, bet ir kitas tapybos ant sienų paslaptis. Jis sako, kad dirbant Tauragėje didžiausias iššūkis buvo orai – dirbti teko karščiausią tų metų mėnesį.

Ilgametis Tauragės kultūros centro darbuotojas bei renginių vedėjas Eugenijus Šaltis po praėjusį penktadienį vykusios Kariuomenės orkestro šimtmečio šventės viešoje erdvėje išliejo nuoskaudas. Kultūrininkas teigė, jog renginį, kaip ir daugelį kitų, jam teko vesti už ačiū, tad jis dedantis tašką šioje veikloje. Kultūros centro administracija problemos neįžvelgia ir E. Šalčio pasisakymus vadina emocijomis. Esą, renginių vedimas įeina į Kultūros centro darbuotojų pareigas, todėl tai daryti jie privalo už savo algą. Tačiau kaip tuo atveju, jei renginį, išlaikant tradicijas, prašoma vesti žmogaus, kuris KC nedirba?

Išdalino dovanas
  • Įkelta: 2020-01-03

Gruodžio viduryje prasidėjusi Tauragės ekstremalų iniciatyva „Dovanokime Kalėdas visiems“ baigta. Entuziastas Vidas Stašaitis, dalindamas dovanas, nuvažiavo apie tūkstantį kilometrų, aplankė 73 šeimas.

Šiandien su savo artimaisiais 100 metų jubiliejų mini Jadvyga Mejerienė. Močiutė teigė besijaučianti gerai, apgailestavo neprigirdinti. Laisvalaikiu senjora mėgsta skaityti romanus, sprendžia kryžiažodžius.

Šeimos gerovės centro „Šaltinėlis“ (buvę vaikų globos namai) patalpose jau dvejus metus veikia Tauragės bendruomeniniai šeimos namai – Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinamas projektas. Vienas jo tikslų – stiprinti šeimų socialinį ir psichologinį atsparumą. Projekto vykdytojams įpratinti tauragiškius kreiptis pagalbos į psichologą pavyko ne iškart. Tam trukdė ir stereotipinis mąstymas, jog nemokamos paslaugos nieko gero nežada.

Mėgstančius lankytis jaukioje kavos studijoje „ResPublica“ permainos šiandien privers kilstelti antakius: čia dailioje lentynoje prie lango rikiuojasi moliniai puodeliai, lėkštės, dubenėliai, magnetukai. Jei dar ne visos kalėdinės dovanos supirktos, čia puiki proga jų įsigyti. Nes tai – MILDÙ keramika, tauragiškės keramikės Mildos Valantiejutės darbai. Kaip sako ji pati, į MILDÙ telpa daug meilės, laiko, kantrybės, džiaugsmo ir šilumos, kiekvienas daiktas – ypatingas.
 

Lapkričio 6-ąją Skaudvilės krašto muziejuje pagerbtas muziejaus įkūrėjo Dainoto Habdango atminimas. Nors šio žmogaus nebėra jau 30 metų, jo darbai reikšmingi ir šiandien. Tai buvo išskirtinis žmogus, visada kovojęs ir kentėjęs dėl Lietuvos. Jo žodžiai „Susirgau kraštotyros liga...“ puikiai iliustruoja jo didžiulį norą – išsiaiškinti Skaudvilės praeitį ir įkurti muziejų. Jį ir įgyvendino 1977 m. Tokie žmonės yra puikus pavyzdys, kaip reikia mylėti savo kraštą ir dėl jo dirbti.

Sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį – esą, kai paauga, sustiprėja, kai paaiškėja, kiek nunešė vanagas, o kiek išgyveno. Ir į tradicinę kultūros darbuotojų šventę – nominacijų „Metų akimirkos“ įteikimą, savotišką tauragietiškų „Oskarų“ ceremoniją susirinkę tauragiškiai „suskaičiavo viščiukus“: pagerbė kultūrai labiausiai nusipelniusius tauragiškius, tuos savo kolegas, kurių darbai šiais metais buvo ryškiausi. Kartu paminėta ir Pasaulinė muzikos diena, ir Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, o ir pradėtas naujasis kultūrinių renginių sezonas. „Dalindami save kitiems, augame ir patys“, – sakė Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, sveikindamas visus susirinkusius Kultūros rūmų salėje.

Žemaitijos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 800-ųjų metų proga atminimo ženklu „Už nuopelnus Žemaitijai“ apdovanotas Lietuvių katalikų misijos Airijoje kapelionas kunigas Egidijus Arnašius. Siūlymą apdovanoti kraštietį teikė Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka. E. Arnašius pripažinimo sulaukia nebe pirmą kartą. Patriotinius jausmus gimtajam kraštui demonstruojantis išeivijos dvasininkas įvertintas už žemaičių kultūrinės tapatybės saugojimą ir kūrybinę saviraišką, žemaičių bendrystės žadinimą, kultūrinės ir šviečiamosios veiklos mecenavimą ir globą.

Visai atsitiktinai, man žingsniuojant Vasario 16-osios gatve, akį patraukė „Šimtmečio“ pastate besidarbuojantis kirpėjas. Plaukų stilistas Vytenis Partikas, save pristatantis prekiniu ženklu VAP (Vytenis Alex Partikas). Pasirodo, vyras – ne tik kirpykloje besilankančių damų favoritas, bet ir televizijos žvaigždė. Vytenis prieš keletą metų dalyvavo projekte „Chorų karai“, pernai pasirodė realybės šou „Kaip Liveta pasakys“. Spaudoje mėgstama aptarinėti jo ir TV3 laidoje „Namas“ išgarsėjusios lietuviškąja Kardašian vadinamos Justinos Globienės santykiai. Vyras labai drąsiai kalba apie savo siekius, šou verslo teikiamą naudą ir ragina nebijoti dėmesio.

Prieš susitikdama su Šikšnių kaimo seniūnaite ir bendruomenės pirmininke Irena Plauškiene pranešiau, kad turiu tik keturis klausimus, o ji mane įspėjo, kad ji gali išsiplėtoti, prikalbėti dalykų, dėl kurių pati paskui gailėsis. Bet juk tokie pokalbiai linksmiausi! Taip ir buvo. Rimtai pradėjusios apie ūkininkų problemas, pokalbį linksmai „nuridenome į lankas“. Ir baigėme netikėtai: užvedusios temą apie parubežyje mėgstamą svaiginimosi būdą anodija.

Į spaudą žmonės dažniausiai kreipiasi, kai nori išsakyti savo nepasitenkinimą ar pyktį. Tačiau ypač malonu sulaukti laiškų, kurie pilni gerų emocijų. Redakcija sulaukė laiško, kuriame moteris už gerą darbą ir sąžiningumą dėkoja autobuso vairuotojui.

Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas Marius Draudvila eina jau penkerius metus, o dirbti Tauragėje, tuomet viršininko pavaduotoju, pradėjo dar seniau – 2008-aisiais, kai iš Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigų buvo paskirtas į Tauragės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio viešąją policiją, pareigas. Prie kavos puodelio su aukščiausiu Tauragės apskrities pareigūnu kalbėjome apie policijos įvaizdį visuomenės akyse bei tai, kaip iš tiesų gyvena ir dirba angelai sargai, su kokiais iššūkiais susiduria. Drąsus ir atviras viršininko žvilgsnis į problemas bei pokyčius policijos sistemoje neleidžia abejoti, jog Tauragės pareigūnai, o tuo pačiu ir mes visi, kuriuos jie gina ir saugo, esame gerose rankose. M. Draudvila sutiko aptarti ir kovos su sistemos žaizdomis – kyšininkavimu priemones, ir džiugesnius tarnybos aspektus – kad ir didėjantį moterų skaičių jėgos struktūrose.

Gera žinia: Tauragės medikų bendruomenę papildo dar viena gydytoja. Šiemet rezidentūrą baigusi gastroenterologė Julija Ožemlauskienė dirbs ne tik endoskopijų kabinete, bet ir konsultuos vaikus poliklinikoje bei budės kaip pediatrė.  

Pokalbiui prie kavos puodelio su Maltos ordino savanoriu Sauliumi Oželiu susitikome jo gimimo dieną. Spalio 21-ąjį aktyvus Tauragės visuomenės veikėjas šventė savo 50-ties metų jubiliejų. Prieš porą metų S. Oželiui yra tekę stovėti šalia Prezidentės Dalios Grybauskaitės – jam įteiktas apdovanojimas „Herojai tarp mūsų“ už pagalbą vienišiems senoliams, dar prieš tai nuotaikingą filmuką serijoje „Kas, jei ne mes?“ apie motociklu sriubą vežiojantį maltietį susuko kūrybos studija „Wide Wings“. Pasak pašnekovo, gimtadienio proga tokius momentus smagu prisiminti, tačiau, kalbėdamas apie tai, jis ne juokais kuklinasi – dėmesio vertas nesijaučia.

Iš Tauragės kilusi ir jaunystėje į JAV emigravusi garsi dainininkė Gintarė Jautakaitė neseniai lankėsi Lietuvoje. Vizito metu atlikėja atvyko ir į savo gimtąjį miestą, čia susitiko su tauragiškiais, koncertavo. Tauragės rajono tarybos sprendimu jai suteiktas Tauragės rajono garbės ambasadorės vardas. Kompozitorė, pianistė ir poetė negaili šiltų žodžių savo kraštui, jo žmonėms. Koncertinis grafikas labai įtemptas, bet atlikėja rado laiko pasidalinti savo įspūdžiais apie vizitą su „Tauragės žinių“ skaitytojais.

Rūtą Karmazinaitę Tauragėje pažįsta daugelis – jei ne kaip ryškiaplaukę su plačia šypsena, nuolat atsirandančią įvykių sūkuryje, tai iš televizijos ekrano. Rūta sako labai mėgstanti savo darbą ir yra įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi ką papasakoti, tereikia mokėti prakalbinti.

Lapkričio pirmąją pamatę ant medžių sukabintus drabužius nenustebkite – tai jaunos aktyvios ir neabejingos tauragiškės Elminos Klumbienės iniciatyva. Iškėlusi labdaringą „šilto nešiojimo“ idėją – aprengti šąlančius, ji ne tik išsijuosusi pluša pati, bet ir sulaukė daug palaikymo bei geranoriškos pagalbos.

Vidas Stašaitis daug kam žinomas kaip Ekstremalų asociacijos įkūrėjų, aštrių pojūčių entuziastas. Ko tik jis nėra išbandęs: keliolika kartų šokęs virve, parašiutu, nardęs po vandeniu, išnaršęs sunkiai pasiekiamus karinius objektus ar šachtas. Vyras mėgsta gamtą, fotografiją, yra surengęs ne vieną žygį gamtos ir nuotykių mėgėjams. Prisėdus pašnekesiui prie kavos, kavos nebuvo kada gerti: šių eilučių autorę ekstremalas apibėrė glėbiais pasakojimų.

Meilės emigrante save vadinanti Neringa Kėdienė sako į užsienį važiavusi trumpam, tačiau grįžo tik po 10 metų. Dabar ji penktus metus gyvena savo gimtinėje – Bijotuose, Šilalės rajone, dirba Skaudvilėje įsikūrusioje kavinėje „Skaudvila“ ir teigia nė minutės nesigailėjusi, kad apsisprendė grįžti.

Tauragėje įkurta kūrybos studija „Wide Wings“ sukūrė naujausią „Beissoul & Einius“ muzikinį klipą. Dainos „Drama boy“ kūrimas virto kūrybiniu eksperimentu tiek atlikėjams, tiek „Wide Wings“: kūrybos komanda dažniau kuria įvaizdinius video klipus verslo kompanijomis nei kuria muzikinius video klipus. Tačiau atlikėjai pasitikėjo kūrėjais, ir rezultatai nenuvylė.