Daiva Genienė: „Esame išėję iš bet kokios įsivaizduojamos komforto zonos“
Įkelta:
2020-04-14
Nuotrauka
Aprašymas

Velykinis patruliavimas, su šaule Jolita Vilimaitiene. Asmeninio albumo nuotrauka 

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Daiva Geninė. Airono Juozonio nuotrauka

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Visuomenės sveikatos biuro albumo nuotraukos

Koronaviruso akivaizdoje pristatome naują rubriką – „Pandemijos herojai“. Čia kalbinsime žmones, stovinčius priešakinėse kovos su COVID-19 linijose. Pirmoji mūsų pašnekovė – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, kuri taip pat yra ir aktyvi šaulė. Šiuo metu biuro specialistai ne tik ima mėginius mobiliajame punkte, bet ir dirba pasienio kontrolės postuose bei saugo visų mūsų užnugarį nuo potencialaus užkrato. Apie biuro darbuotojų kasdienybę, priversti šių dienų realijų, su D. Geniene kalbėjomės per Skype programą. Tačiau ir per vaizdo kamerą justi šios aktyvios moters pasiryžimas atlikti savo pareigą nepaisant pavojų bei optimizmas. Įdomaus skaitymo.  

Eglė Červinskaitė: Žinau, kad Visuomenės sveikatos specialistai budi pasienyje, Panemunės-Sovetsko kontrolės poste. Papasakokite, kokios užduotys jums skirtos ir kokia apimtimi jūs jas vykdote.

Daiva Genienė: Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu mes esame įpareigoti bendradarbiauti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, konkrečiai su Tauragės departamentu, bei talkinti jiems visuose darbuose, taip pat ir vykdyti Lietuvos Respublikos sienos medicininę karantininę kontrolę dėl COVID-19 ligos sienos kirtimo punktuose. Taip pat apklausti asmenis, turėjusius sąlytį su sergančiais, arba asmenis, kurie įtariamai serga koronaviruso infekcija, reikalui esant informuoti dėl teisinės, administracinės ir netgi baudžiamosios atsakomybės, informuoti visuomenę dėl prevencinių priemonių taikymo. Taigi, tas darbas pasienio kontrolės punkte – viena vertus, jis mums yra visiškai naujas, visiškai kitos kompetencijos reikalingos negu mūsų kasdieniniam darbe. Bet mes jau per šitą laikotarpį absoliučiai esam išėję iš savo bet kokio įsivaizduojamo komforto pėdsakų ribų. Na, tai kitoks tas darbas mūsų kiekvieną dieną, kitoks jis yra.

E.Č. Ir kiek laiko jau jūs tą kontrolę vykdote?

D. G. Kadangi mūsų specialistų nėra tiek daug, kiek gali atrodyti pagal veiklas, ir dalis jų dirba mobiliajame mėginių ėmimo punkte, tai, na, perskaičiavome savo žmogiškuosius išteklius, kadangi turime savo kolektyve ir keletą senjorų, kuriuos tik pačiu kritiškiausiu atveju siųstume į priešakines fronto linijas, tai, tiek kiek esam, tiek ir talkinam. Pasitelkti šiai veiklai ir apskrities biurų specialistai, t.y. ir Šilalės, Jurbarko, netgi Šilutės visuomenės sveikatos biurai, kuris teikia paslaugas Pagėgių savivaldybei. Tad labai visi solidariai šitą darbą dirba pasikeisdami. Darbas vyksta ištisom parom – į tai dabar įsijungėme ir mes. Turime užtikrinti visą parą pasienio kontrolės punkte sieną kertančių asmenų patikrinimą, jų temperatūrą ar bet kokį įtarus COVID būdingą simptomą, mes imamės priemonių ir esame atsakingi, kad sieną kirstų tik sveiki žmonės.

Nuotrauka

E. Č. Tai kiek jūsų specialistų dabar ten budi?

D. G. Mes dirbame pagal grafiką. Dabar galime sau leisti tik tokią prabangą – vienam specialistui per pamainą dirbti. Vakar budėjau aš pati naktinėje pamainoje, t.y. vakare – tai vėl gi, naktinės pamainos yra tai, kas yra nauja mūsų įstaigos gyvenime. Po to atvažiavo mano kolegė Karolina Preikšaitienė ir iki 6 ryto dirbo, tada ją pakeitė kito biuro specialistai. Dirbame po 8 valandas, yra trys pamainos per parą. Na ir, aišku, reikalingi visokie įgūdžiai, kurie mums kasdieniame darbe nebūdingi, tarkim, reikia prisiminti, ir gana gerai, rusų kalbos žinias. Susiduriam su situacijom, kai žmogui, kuriam reikia užpildyti anketą, reikia pagelbėti, nors siekiam palaikyti kuo mažesnį fizinį kontaktą, kad kuo didesnis atstumas būtų ir kuo mažesnė tikėtina užsikrėtimo galimybė. Tai buvo žmonės iš Irano, ir jiems tikrai sudėtinga buvo užpildyti, prašė mūsų kalbėti persiškai. Taigi teko prisiminti ir pačią geriausią – gestų kalbą.

E. Č. Sakykite tuomet, kas dabar apskritai gali kirsti Lietuvos Respublikos sieną?

D. G. Šiuo metu tik krovininiai automobiliai arba Lietuvos Respublikos piliečiai, arba vykstantys tranzitu per šalį.

E. Č. O per tą pamainą, kai jūs pati budėjote, kiek piliečių praėjo per Jūsų rankas?

D. G. Buvo 19 furgonų, bet vienam iš jų neleidom kirsti sienos, nes turėjo ligos simptomų ir buvo apgręžtas atgal.

E. Č. O ar pasienyje šiuo metu yra susidariusios eilės?

D. G. Na, mano pamainoje nesakyčiau, kad buvo eilių. Yra galbūt, kad keli kartu keliauja. Buvo tokių laiko tarpų, kad, pavyzdžiui, stovi 3–4 autofurgonai. Nes dar trunka, kol pasienio pareigūnai tikrina duomenis.

E. Č. Ar tai yra mūsų iš Lietuvos važiuojantys vairuotojai ir grįžtantys, ar kitų šalių?

D. G. Mes tikrinam iš Rusijos pusės sienos kertančius piliečius. Arba lietuviai grįžtantys, ar gyvenantys Rusijoje, bet daugiausia Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Mūsų, tiesą sakant, nedomina, kokios tautybės yra tie žmonės bei ką jie veža, mus domina jų sveikatos būklė. Ar temperatūra yra normali, kad jie atsakingai užpildytų jiems pateiktą anketą ir susipažintų su pateiktomis rekomendacijomis. Smalsavimui tiesiog neturim laiko, nes yra tiek dalykų, susijusių su COVID-19, kas yra mums visiškai nauja, į ką reikia gilintis, yra labai daug teisės aktų, besikeičiančių kasdien, iš valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro.

E. Č. Na, o kokios nuotaikos tų keliaujančių, ar jie geranoriškai pildo visas rekomendacijas? Ar gal pasitaikė kokių incidentų?

D. G. Na, kaip ir visur, visi skirtingi. Dažniausiai supranta, kad tokia yra procedūra ir geranoriškai bendrauja. Bet yra, kurie nesupranta, nemoka dėvėti kaukės, reikia priminti, prašyti, primygtinai reikalauti. Būna, kad sustoja ir šoka iš automobilio, ir dar be kaukės. Tai tenka maloniai ir skubiai paprašyti grįžti atgal ir užsidėti apsaugos priemones. Na, jei nesi įpratęs dėvėti kaukę, yra sudėtinga užpildyti anketą, rasoja akiniai. Na, bet ir mes su didžiuliais akiniais dirbam, ir mums dar yra dideli temperatūrų svyravimai išeinant iš patalpos į lauką, tikrai tie akiniai rasoja. Matėme ir tokių, kur tos medicininės vienkartinės kaukės jau pamiršusios pagaminimo datą.

E. Č. O kas dar su jumis budi, tarkime, užtikrina saugumą?

D. G. Mes esame labai dėkingi  Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgoms, visą parą budėjo komanda, kuri mums talkino ir mus saugojo.

E. Č. Kokias apsaugos priemones konkrečiai jūs dėvite? Ar tik galvos apdangalus, ar visą pilną „ekipuotę“? Juk visgi užsikrėtimo tikimybė gali būti nemaža. Ar dirbti su apsaugomis patogu?

D. G. Na, nemaža – tai kukliai pasakyta. Esame pasiruošę bendravimui su potencialiais užkrato šaltiniais. Kiekvienoj pamainoj buvo po žmogų su ligos simptomais, kuris nebuvo praleistas per sieną. Aišku, tai gali būti ir kitos ligos, bet mes turime būti pasiruošę sutikti kiekvieną žmogų su maksimalia apsauga. Dėvime tai, kuo mus aprengė Nacionalinis sveikatos centras – turime akinius, respiratorius, vienkartinius chalatus, bachilas, be abejo, pirštines. Dieną, aišku, jaučiamės kaip šiltnamyje, naktį yra vėsu, bet dėl mažų nepatogumų nedejuojame, ne ten mūsų dėmesio fokusas. Kad tik tiek bėdų tebūtų.

E. Č. Ar nereikės vykti į kitus pasienio postus? Dirbate tik Panemunėje?

D. G. Na, kaip aš juokauju, kur tėvynė pašauks, ten ir važiuosime. Kol kas nebuvome prašyti vykti kitur, bet kasdien ateinam į darbą, kuris nebūtinai yra mūsų įprastoje darbo vietoje. Jei reikės vykti, žinoma, vyksime.

E. Č. O kaip su darbuotojais pavyko susitarti? Girdėjau, kad autobusų parke tarp vairuotojų, kai reikėjo pervežti karantinuotus piliečius, buvo prieštaravimų. O kaip jūsų kolegės? Visos sutiko?

D. G. Labai esu dėkinga savo komandai. Be galo didžiuojuos tais žmonėm, kadangi tikrai nebuvo jokių diskusijų, jokio pasistumdymo ar pasakymo, kad mano pareigybėje tai neparašyta. Į mobilųjį punktą iš karto pasisiūlė trys jaunos sveikos kolegės, kuomet reikėjo į pasienio punktą vykti, tai vėlgi, mes turime uždarą feisbuke specialistų grupę, paklausiau, kas galėtų vykti, ir žmonės iš karto susirikiavo.

E. Č. Žinau, kad esate aktyvi šaulė. Ar dalyvaujate prevencijos priemonėse ir kaip Šaulių sąjungos narė?

D. G. Dabar aš jau galiu pasimesti tarp savo amplua. Na, kaip sveikatos specialistei tikrai pakanka veiklos, kad dar galėčiau kitam amplua kažkur dalyvauti. Galų gale, koks dabar jau skirtumas, ar aš kaip sveikatos specialistė, ar kaip šaulė, svarbu, kad aš tame su savo komanda ir su broliais šauliais taip pat solidarizuojuosi. Jie be galo daug padeda, ir mobiliajam punkte talkina, ir saviizoliacijos užtikrinime. Aišku, reikia atsižvelgti ir į amžių, norinčių padėti vienaip ar kitaip būtų daug, bet dalis priklauso rizikos grupei, yra vyresni, taip pat prevencijos prieš COVID-19 priemonėse gali dalyvauti tik pilnamečiai piliečiai, tad jaunieji šauliai, kurie šiaip labai aktyvūs visuomeninėje veikloje, šiuo atveju prisidėti negali. Tačiau šauliai yra ta organizacija, kuri išsiskiria disciplina, pilietiškumu, tokiose situacijose jie yra nepamainomi.

Dar noriu pasakyti, kad ši pandemija yra puiki proga atsigręžti į medikus, prisiminti pagarbą šiai profesijai. Taip pat yra puikus metas mokytojams susigrąžinti profesijos prestižą, nes turbūt tėveliam teko patirti, ką reiškia jų darbas. Na, o sveikatos specialistams tai yra puiki proga įrodyti savo profesijos reikalingumą.

Nuotrauka

Nuotrauka

Kalbino Eglė Červinskaitė

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.