2020 Rugsėjo 29 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Asmenybės

Mindaugas Mikutavičius: pandemija aprimo, bet turime likti budrūs

  • Įkelta: 2020-05-19
Mindaugas Mikutavičius

Buvusiam priešgaisrinės tarnybos vadovui Mindaugui Mikutavičiui, dabar koordinuojančiam civilinę saugą Tauragės savivaldybėje, ekstremalios situacijos – ne naujiena. Dorotis su jomis jam tenka kone keturias dešimtis metų. Tiesa, dabartinė – išties neeilinė: visą pasaulį apėmus nepažįstamo viruso pandemijai jam teko ne tik čia ir dabar priimti daugybę neatidėliotinų sprendimų, bet ir stengtis būti bent žingsniu priekyje – numatyti, ko gali prireikti rytoj. Vis dėlto jis sau būdingos ramybės ir santūrumo neprarado, nors ir pripažįsta, kad buvo situacijų, kai norėjosi keiktis.

– Ar turėjote tokios ar panašios patirties, kaip dorotis su tokiomis ekstremaliomis situacijomis? Jei taip, kokia ta patirtis?

– Nėra nė vienos tokios pačios ekstremaliosios situacijos ar įvykio. Kiekviena ekstremali situacija yra savita, ar tai būtų gaisras, stipri vėtra, škvalas, cheminės, radiacinės ar techninio pobūdžio avarija, epidemijos, pandemijos ir kt., jos visos bus kitokios savo poveikiu žmonėms, išplitimo teritorija ir t.t.

Mano patirtis likviduojant ekstremaliąsias situacijas, įvykius sudaro daugiau nei 36 metus – teko dirbti Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, 10 metų gesinau gaisrus ir vykdžiau gelbėjimo darbus Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje, po to 2 metus dirbau Tauragėje budinčios pamainos vadu (teko gesinti UAB Tauragės autobusų parke didelį dažų, atsarginių detalių sandėlį, likviduoti cheminių medžiagų gaisrą Sakalinės miške, karinio dalinio bunkeryje), 13 metų gaisrų ir gelbėjimo darbų likvidavimo organizavimas ir vykdymas Šilalės rajono savivaldybėje, nuo 2010 metų liepos 1 d. dirbau Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku ir buvau atsakingas už ekstremaliųjų situacijų likvidavimą  visoje Tauragės apskrityje (potvyniai Tauragės, Jurbarko ir Pagėgių rajonų savivaldybėse 2009, 2010, 2011 metais). Nuo 1999 metų dalyvavau  Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių Ekstremaliųjų situacijų komisijų veikloje.               

Nuo 2019 m. sausio 1 d. išėjau į vidaus tarnybos pareigūnų atsargą, kadangi įvykus struktūrinei reformai buvo likviduota Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Tai tokia mano patirtis likviduojant įvairias  ekstremalias situacijas.

Nuo 2019 m. lapkričio 14 d., laimėjęs konkursą  į Tauragės rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojo, vyriausiojo specialisto pareigas, dirbu Tauragės rajono savivaldybėje. Viena mano veiklos sričių yra valstybės deleguotos funkcijos savivaldybei  – civilinės saugos įgyvendinimo koordinavimas Tauragės rajono savivaldybėje.

– Kokia jūsų, kaip ekstremalių situacijų koordinatoriaus, darbo diena, kada pandemijos pradžioje ji prasidėdavo ir pasibaigdavo?

– Kiekviena mano darbo diena prasideda nuo praėjusios paros įvykių Tauragės rajono savivaldybėje analizės ir pateikimo rajono vadovams, seniūnams bei kitų įstaigų vadovams. Darbų yra tikrai daug. Reikia organizuoti Tauragės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro darbą, ruošti Tauragės rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio darbotvarkės bei nutarimų projektus. Tuo pačiu reikėjo ir įsigilinti į teisinį, tiek savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, tiek savivaldybės ekstremaliųjų situacijos komisijos veiklos organizavimą, kad viską vykdytume teisingai ir nepadaryti klaidų, kurios gali kainuoti labai brangiai (ligos išplitimas tarp gyventojų, patiriami materialiniai nuostoliai ir pan.). 

Pandemijos pradžioje tai prasidėdavo nuo ankstaus ryto, o pasibaigdavo dažniausiai gerokai po darbo valandų, kai būdavo viskas atlikta ir pasirengta kitos dienos darbams, jie suplanuoti. Suplanuoti viską ne visada galėjome, kadangi kiekvieną dieną gaudavome Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovo sprendimus, Lietuvos savivaldybių asociacijos nurodymus, Lietuvos sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio, Švietimo, mokslo ir sporto bei kitų ministerijų įsakymus, pavedimus ir rekomendacijas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) suvaldymo. O dar reikėdavo rūpintis asmeninių apsaugos priemonių įsigijimu, darbo organizavimu karantino sąlygomis, užtikrinant saugias darbo sąlygas, ruošti teisės aktus ir t.t.

– Ar kovodami su pandemija bandėte žvelgti į priekį: pvz. modeliuoti situacijas, jei pandemijos mastas būtų kur kas didesnis, planavote, ką reikės daryti, jei susirgs labai daug žmonių? Jei taip, kokie buvo tie planai?

–  Nuo pat pradžių modeliavome „kas būtų, jeigu būtų“ maksimaliai išplitus COVID-19 ligai, kadangi matėme, kas vyksta kitose Europos valstybėse bei visame pasaulyje ir su kokiais sunkumais susiduria ekstremaliąsias situacijas likviduojančios savivaldybės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei kitos civilinės saugos pajėgos.

Galiu pasidžiaugti, kad koordinuodamas šios ekstremaliosios situacijos likvidavimo darbus sulaukiau labai didelio palaikymo ir pagalbos iš savivaldybės vadovų  bei visų administracijos skyrių vedėjų, seniūnų, savivaldybės, valstybinių, nevyriausybinių bei kitų  įstaigų ir organizacijų vadovų bei darbuotojų. Nors dar pandemija nesibaigė, bet jau šiandien galime pasakyti, kad Tauragės rajono savivaldybė tinkamai organizavimo savo darbą ir COVID-19 liga yra suvaldyta. (Čia nesigiriant ir beldžiant į medį!).

Kalbant apie planus, tai buvo numatyta, kur izoliuoti sunkiai sergančius, sergančius lengvesne COVID-19 ligos forma, suderinta su Tauragės gydymo įstaigų vadovais dėl darbo organizavimo ekstremaliomis sąlygomis, sudarytos visos sąlygos izoliuotis grįžusiems iš užsienio asmenims, kurie neturi ar negali izoliuotis namuose, maksimaliai užtikrinamas Tauragės rajonosavivaldybės gyventojų parvežimas iš Klaipėdos jūrų uosto, visų šalies oro uostų bei geležinkelių ir autobusų stočių, gyventojų pavežimas į mobilųjį tyrimų punktą, organizuotas žmonių aprūpinimas maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, gyventojai informuojami apie higienos reikalavimų ir elgesio viešose vietose karantino metu laikymąsį, prekybos vietų kontrolė, viešosios tvarkos užtikrinimas, socialinių paslaugų teikimas karantino metu, daugiabučių namų laiptinių bei viešųjų vietų dezinfekavimas ir kt. Žodžiu buvo daroma viskas, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo COVID-19 ligos, o įvykus  jos protrūkiui  būtų tinkamai suvaldytas.

– Ar buvo situacijų, kai norėdavosi keiktis?

– Visko buvo. Ne visada viską pavyksta įgyvendinti, ne visada viskas priklauso nuo mūsų. Bet žinau vieną taisyklę: „Kas nori padaryti darbą , tas ieško galimybių, kas nenori – ieško priežasčių“! Mūsų komandos nariai – Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras dažniausiai vadovavosi šia taisykle, taigi keiksnoti dažnai nereikėjo, o ir nelabai buvo kada – reikėjo vykdyti vis naujas užduotis bei darbus suvaldant COVID-19 ligos plitimą Tauragėje.

– Kokie buvo didžiausi iššūkiai?

–  Greičiausiai tai visiems iššūkis yra COVID-19 liga (koronoviruso infekcija), gyvenimas karantino metu. Na, o jeigu konkrečiai, tai asmeninių apsaugos priemonių ir dezinfekavimo skysčio įsigijimas. Mes nuo pat pradžių supratome, kad turime aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis tiek savo darbuotojus,  medikus, policininkus, ugniagesius gelbėtojus, šaulius bei kitas rajono civilinės saugos pajėgas. Žinome, kad tik pilnai apsaugoję asmeninėmis apsaugos priemonėmis darbuotojus, kurie vykdo CIVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) suvaldymo veiklą, ir laikydamiesi visų higienos reikalavimų galime pasiekti norimo rezultato ir išvengti infekcijos protrūkio mūsų rajone.

– Ar organizuodama žmonių pervežimo, izoliacijos, maitinimo ir darbus komisija sulaukė pagalbos? Kas padėjo labiausiai? 

Tauragės rajono savivaldybė, viena pirmųjų šalyje, prasidėjus karantinui organizavo būtinas prevencines priemones: suteikė izoliacijos vietas, organizavo tauragiškių parvežimą iš jūros, oro uostų ir geležinkelio stočių, kurie grįžo iš užsienio valstybių ir privalėjo izoliuotis 14 dienų.

Nenorėdamas kažko praleisti, neminėsiu pavardžių, tik pasakysiu, kad susitelkimas ir vienas kito palaikymas vykdant ekstremaliosios situacijos suvaldymą yra didžiulis, ir tai puiku. Tai įrodo, kad Tauragės bendruomenė geba spręsti visus aktualius uždavinius ir iškilusias problemas.

– Ar jums pačiam buvo kilusi grėsmė užsikrėsti koronavirusu?

– Man pačiam užsikrėsti COVID-19 buvo ir yra tokia pati, kaip ir visiems žmonėms. Laikausi visų asmens higienos, karantino sąlygų reikalavimų bei rekomendacijų.

– Nors pandemija dar nesibaigė, jūsų vertinimu, kaip Tauragės savivaldybė su ja dorojasi? Kas atlikta gerai ir laiku, o apie ką galbūt nepagalvota?

– Kaip ir minėjau, mano manymu, Tauragės rajono savivaldybė tinkamai reagavo į Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, priėmė tinkamus, savalaikius sprendimus, užtikrino visų Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro nurodymų vykdymą, kas leido suvaldyti COVID-19 ligos plitimą Tauragės rajono savivaldybėje.

– Ar jūsų manymu, pandemija jau baigiasi? Kaip manote, kada karantinas pasibaigs?

– Pandemija yra „aprimusi“, jei galima taip išsireikšti, bet dar nesibaigė, todėl turime būti budrūs ir laikytis saugumo reikalavimų.

– Ekstremaliomis situacijomis paprastai žmonės atsiskleidžia iš netikėtų pusių. Kas nustebino, nudžiugino, o galbūt nuvylė? Ar esate patenkintas savo komandos darbu?

– Taip, ekstremaliose situacijose pasirodo žmogaus charakterio savybės, kurių kasdieninėje aplinkoje ir nepamatysime. Mane maloniai nustebino savivaldybės mero komandos ir administracijos visų darbuotojų nuoširdus atsidavimas savo darbui, iniciatyva, geranoriškumas ir siekis atlikti darbus labai gerai ir savalaikiai. Džiugina mūsų rajono medikų profesionalumas, atsakingumas ir glaudus bendradarbiavimas. Galime didžiuotis Tauragės jaunimu, kurie nuo pirmosios dienos savanoriškai užtikrina gyventojams pagalbą ekstremalios situacijos metu. Tauragės verslininkai siūlė savo pagalbą ir paramą, padovanojo apsaugos priemonių, teikė kitas būtinas paslaugas. Žinoma, kai kas ir nuvylė, bet apie tai neverta kalbėti.

Esu labai patenkintas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veikla. Kiekvienas narys žino, ką privalo atlikti, sąžiningai bei atsakingai atlieka pavestas funkcijas. Per visą karantino laikotarpį nebuvo nė vienos dienos, kad nebūtų sprendžiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centro uždaviniai, koordinuojama veikla, užtikrinamas gyventojų saugumas bei kiti aktualūs organizaciniai, gyvybiškai svarbūs klausimai.

– Kaip manote, ko ši pandemija mus išmokys?

– Ši pandemija mus išmokys, kaip nuolat girdime, dažnai plautis ranka (tai, beje, irgi tiesa). Na, o jeigu detaliau, tai manau, kaip jau ir minėjau, kad taip nebegyvensime, kaip gyvenome iki karantino. Jau ir dabar išmokė dirbti, mokytis, bendrauti nuotoliniu būdu (laikytis saugaus atstumo). Labai norėčiau, kad visų lygių vadovai, visi gyventojai atsakingai žiūrėtų į civilinės saugos organizavimą, mokėtų valdyti ekstremaliąsias situacijas, saugiai elgtis, turėtų paruoštą materialinių išteklių ir priemonių pakankamą rezervą, nes civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, ir tik bendrai susitelkę galime įveikti bet kokią ekstremaliąją situaciją. Žinoma, geriau, kad jų neįvyktų.

– Ar turite mėgiamą posakį? Koks jis?

– Turiu. „Kartu su jumis už saugų mūsų kraštą!“

Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) administracija, kovo pabaigoje sužinojusi, jog įstaiga privalo įrengti karščiavimo kliniką, paskubomis ėmėsi darbo. Vos per keletą dienų pusrūsyje įrengti kabinetai galimai COVID-19 apsikrėtusiems pacientams priimti. Bendram tikslui susivieniję Tauragės PSPC, „InMedica“ ir „Medicinos namai“ delegavo šiai klinikai savo gydytojus ir slaugytojus. Nusiteikta blogiausiam: karščiuojančiųjų antplūdžiui. Laimei, Tauragėje situacija suvaldyta laiku.

Verslininko Gedimino Tamulyno draugų nebesužavėsi atostogomis turistų numintais takais po Balį ar poilsiu prabangiuose Turkijos viešbučiuose. Po dvejus metus trukusių kūrybos ir įrengimo darbų tauragiškis nuo šiol savo draugus kviečia pailsėti tauragietiškai – iš jūrinių konteinerių suręstame namelyje, Tauro troboje.

Nors dėl karantino masinė gamtos švarinimo akcija kol kas nevyks, neabejingi gamtai žmonės nesėdi rankų sudėję – patys ima į rankas maišus ir keliauja rinkti šiukšlių. Vienas tauragiškis su draugais jau ėmėsi tvarkyti Balskų pakrantę. Pagramančio regioninis parkas jiems už tai dėkingas. 

Galbūt ne visi žino, kad vaikų gydytoja pulmonologė, mokslų daktarė Iveta Skurvydienė, ilgą laiką besidarbavusi dar ir rajono taryboje, – itin įvairiapusiška asmenybė. Apie tai byloja ir visai neseniai dienos šviesą išvydusi jos eilėraščių knyga „Sraigė ant asfalto“. Apie knygos gimimą feisbuke paskelbusi autorė sulaukė daugybės sveikinimų ir klausimų, kur bus galima knygą įsigyti. Nors ir būdama be galo užimta šiuo medikams itin sunkiu metu, autorė rado keletą minučių „Tauragės žinioms“.

Daugelis maitinimo įmonių dabar, kai dėl karantino nebegali priimti lankytojų, užvėrė duris. Grėsmingo ūžkrato baimė ir karantinas sustabdė daugelį verslų ir uždarė žmones namuose. O kai žmonės neina į darbą – neina ir į valgyklą. Vis dėl to Algimanta Kovalčiuk, valgyklos „Algimantos svetainė“ savininkė, rankų nenuleidžia – nors klientų nedaug, o ir tie patys vidun neužeina, tik pasiima iš anksto užsakytą maistą – ji sako dirbsianti toliau, kad ir kaip sunku būtų.

Kol šalyje sporto klubai ir kitos vietos, kuriose žmonės paprastai būna fiziškai aktyvūs, yra laikinai uždarytos, fizine veikla rekomenduojame užsiimti namuose. Išlikti fiziškai aktyviems namuose gali būti rimtas iššūkis. Ilgas laikas, praleidžiamas sėdint, ir žemas fizinio aktyvumo lygis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Kaip pasikeis pasaulis?
  • Įkelta: 2020-04-17

Tauragėje žinoma psichologė Eglė Ramanauskaitė toliau tęsia vaizdo įrašų „Karantinas 2020 vaikams“ ciklą. Šįkart ji klausė žinomų Tauragės žmonių, kaip, jų manymu, pasikeis pasaulis po pandemijos. Vaizdo įrašus kuria Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės šaulė Toma Valančiūtė. Subalansuota vaikams, bet bus įdomu ir suaugusiesiems.

Ar žinote, kad?
  • Įkelta: 2020-04-16

Visi žinome paminklą Šaulių sąjungos įkūrėjui Vladui Pūtviui-Putvinskiui, kuris tokiu jo garbei tapo 1930 m., sovietmečiu sunaikintas ir Antano Bagdono iniciatyva buvo atstatytas 1990 m. Tačiau daug mįslingesnė yra pirmoji postamento paskirtis. 

Įsivaizduoji, visas pasaulis sustojo ant rankinio. Įmonės užsidarė. Tik prekybcentriuose šmirinėja kaukėtos dezinfekuotomis rankomis gyvybės formos. Svarstau, kas dabar galėtų būti mano skaitytojas. Gal pas tėvus sugrįžęs studentas, kurio universitetas užsienyje laikinai užvėrė duris? Gal į rizikos grupę pakliuvęs miestietis? O gal nuotoliniu būdu dirbantys tėvai, ant kurių pečių staiga nukrito ir vaikų nuotolinio mokymosi proceso techninis įvaldymas? Viskas taip kitaip: šitaip iki šiol dar nėra buvę.

Koronaviruso akivaizdoje pristatome naują rubriką – „Pandemijos herojai“. Čia kalbinsime žmones, stovinčius priešakinėse kovos su COVID-19 linijose. Pirmoji mūsų pašnekovė – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, kuri taip pat yra ir aktyvi šaulė. Šiuo metu biuro specialistai ne tik ima mėginius mobiliajame punkte, bet ir dirba pasienio kontrolės postuose bei saugo visų mūsų užnugarį nuo potencialaus užkrato. Apie biuro darbuotojų kasdienybę, priversti šių dienų realijų, su D. Geniene kalbėjomės per Skype programą. Tačiau ir per vaizdo kamerą justi šios aktyvios moters pasiryžimas atlikti savo pareigą nepaisant pavojų bei optimizmas. Įdomaus skaitymo.  

Prieš bet kokią šventę kultūros darbuotojams būna  „karštos“ dienos – paskutiniai organizaciniai reikalai, generalinės repeticijos, noras parodyti geriausia, ką pasiruošei vakarais, dažnai ir braukdamas prakaitą salėse... Šiemet laukimas švenčių ne pagal scenarijų buvo visiškai kitoks. Mintimis apie nerimą, o galbūt ir džiaugsmą pasidalijo kūrybingoji, niekad idėjų nestokojanti, net sunkiausiomis minutėmis rankų nenuleidžianti Tauragės liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė.

Šie metai Tauragės liaudies teatrui – išskirtiniai. Teatras mini savo aktyvios nenutrūkstamos veiklos 60-metį. Daug kalbėta apie jį, visokio dėmesio daug sulaukta. Taip ir turi būti, taip, tikėkimės, ir bus. Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Ta proga – kitoks pokalbis su Genovaite Urmonaite, Tauragės liaudies teatro režisiere, neprarandančia optimizmo ir nenukabinančia nosies jokiomis aplinkybėmis. Kaip ji bendrauja su savo artistais karantino sąlygomis, kaip įsitikina, ar jie vis dar myli teatrą?

Buvome nusiteikę, kad didžiausią šio amžiaus krizę sukėlė britai, nuspręsdami palikti Europos Sąjungą. Oi kaip klydome. Pradžioje žiūrėję į viruso plitimą Kinijoje dažnas numojome ranka, tačiau kaip dovana atvežtas užkratas ir paskleistas visuose pasaulio kraštuose juoko nebekėlė. Įsitempę žiūrėjome į Italijos agoniją, ir spėliojame, kiek savaičių Jungtinei Karalystei liko iki žaibiško viruso plitimo, kaip virusą suvaldys Vokietija, Prancūzija, Ispanija, JAV ir kitos valstybės. Kaip Jungtinės Karalystės premjeras pažymėjo, kovojame su nematomu ir nežinomu priešu. Ir pridurčiau kovojame mokydamiesi eigoje. Bandydami ir testuodami įvairias strategijas, tikėdamiesi, jog daugiausiai per tris mėnesius virusas bus pažabotas, arba didžioji dauguma persirgsime ir įgausime imunitetą. Išvadas galėsime padaryti tik ateity.

Kovo 7 d. tarptautiniame aukcionų tinklapyje ebay.de už 189 € buvo parduotas vienas rečiausių Tauragės atvirukų. Tiesą sakant, jis nebuvo žinomas straipsnio autoriui. Iki šiol atvirukas nebuvo išspausdintas nė viename leidinyje apie Tauragę, nebuvo žinoma ši nuotrauka ir interneto platybėse. Labai tikėtina, kad tai brangiausiai istorijoje parduotas atvirlaiškis, vaizduojantis Tauragę. Vilniečio paskelbtame aukcione atvirukas iškeliavo pas nežinomą kolekcionierių. Belieka viltis, kad atvirukas liko Lietuvoje. Gerai bent tai, kad geros kokybės skaitmeninis vaizdas dabar liks muziejaus fonduose, na, o dosnios rėmėjos Marinos Kulčinskajos dėka Tauragės krašto muziejui nupirkti kiti du reti carinės Tauragės atvirukai. 

Praėjusią savaitę Tauragėje viešėjo knygos „Japonijos spalvos ir skoniai“ autorius Aurelijus Zykas. A. Zykas ketverius metus studijavo Japonijoje, šiuo metu dėsto Vytauto Didžiojo universitete (VDU), o laisvu metu jaučiasi atsakingas už Lietuvos ir Japonijos santykių vystymą, prisideda prie įvairių šias šalis suartinančių iniciatyvų vystymo. VDU docentas, Kauno-Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, „Azija LT“ įkūrėjas apsilankė ir „Tauragės žinių“ redakcijoje. Papasakojo apie lietuvių ir japonų kultūrinius skirtumus.

Penktadienio vakarą minios žmonių rinkosi į Tauragės B. Baltrušaitytės viešąją biblioteką – čia dvi savo naujausias knygas pristatė kunigas Algirdas Toliatas. Padėkojęs už milžinišką tauragiškių dėmesį, A. Toliatas papasakojo, kaip gimė jo ketvirtoji knyga „Sekmadienio SMS“ ir naujausioji – „Ramybė tau“.

Šiandien – tarptautinė Moters diena, tad dėmesio centre – ne tik moterys, bet ir gėlės. O kur gėlės – ten ir gėlininkai. Pakalbinti floristą Jonas Žukauską nusprendėme neatsitiktinai. Praėjusią savaitę į laikraščio redakciją praeive prisistačiusi moteris atnešė padėką Jonui, mat ją jis nustebino atsitiktinai padovanodamas glėbį gėlių. Gėlių parduotuvėje po 10-ties metų emigracijos grįžęs vyras dirba ne taip seniai – dvejus metus. Jonas tikina, kad šis darbas, nors ir yra avantiūra, jam labai patinka.

Donata Buciūtė – išskirtinė asmenybė. Mergina suspėja ne tik gerai mokytis, žaisti futbolą, lankyti treniruotes, mušti būgnus, bet ir skiria laiko savanorystei. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ bendrystę su Donata užmezgė jau pernai ir džiaugiasi, kad artėjantį pusmetį mergina prisidės prie muziejaus veiklos.

Šeštadienį baigėsi socialinio projekto „Draugystė veža“ svarbiausias etapas – balsuojant portale www.lrt.lt išrinktos trys laimėtojų poros, kurios gegužės mėnesį keliaus į Roterdamą ir gyvai stebės Lietuvos bei kitų šalių atstovų pasirodymus „Eurovizijoje“. Nors tauragiškėms projekto dalyvėms Indrai ir Simonai Marijai nepasisekė, veiklių draugių istorija verčia žavėtis ir džiaugtis gražia jų draugyste. 

Pokalbiui prie kavos puodelio susitikome su „Šaltinio“ progimnazijos kūno kultūros mokytoja Marina Cariova. Praėjusį mėnesį pedagogė Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ surengtuose apdovanojimuose buvo tituluota metų mokytoja, jos ugdomi vaikai Tauragėje turi net specialų statusą, vadinami „carioviukais“. Kas padeda mokytojai rasti kelią į jaunuolių širdis?

Tatuiruočių meistro Auridijaus Butkaus studija – tarsi mažytė dailės galerija, kurioje ant sienų kabo kaukės, lentynos nukrautos dekoratyvinėmis kaukolėmis. Gerokai anksčiau kaukolių piešinių pilnos būdavo ir Auridijaus mokyklinių sąsiuvinių paraštės, dabar jomis vyras margina savo klientų nugaras. Ir taip užsidirba pragyvenimui. Žurnalistės ir Auridijaus interviu liudininku tapo klientas, kuriam ant peties liūtą meistras tatuiravo liūto atvaizdą. Vyras tyliai sukrizendavo pokalbiui pakrypus netikėta linkme ar dėl humoru paskanintų Auridijaus atsakymų į žurnalistės klausimus.

Pokalbiui prie kavos pakvietėme ginekologę-akušerę Astą Morkūnaitę-Verumbickienę. Medikė pluša Tauragės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, „Medicum centrum“ bei Šilalės ligoninės konsultacijų poliklinikoje. Susitikti „Saldumynų namuose“ dėl darbų gausos medikei nepavyko. Nieko baisaus: su kava nuvykome pas ją į skyrių. O ten atmosfera puiki: koridoriuje teko prasilenkti su besišypsančia nėščiąja, iš vienos palatos aidėjo naujagimio balselis, o sutiktos medikės – geros nuotaikos, viena žydros, kita rožinės spalvos apranga tarsi bitutės zuja po žalią koridorių.

Neseniai atidaryta odontologijos klinika „Implantera“ dar vasarą papuošė miesto veidą išskirtine sienų ir lubų tapybos meistro Lino Atgalainio freska. Piešinių matyti ne tik ant išorinės pastato sienos, bet ir viduje. „Tauragės žinioms“ šiaulietis dailininkas sutiko atskleisti ne tik šios freskos istoriją, bet ir kitas tapybos ant sienų paslaptis. Jis sako, kad dirbant Tauragėje didžiausias iššūkis buvo orai – dirbti teko karščiausią tų metų mėnesį.

Ilgametis Tauragės kultūros centro darbuotojas bei renginių vedėjas Eugenijus Šaltis po praėjusį penktadienį vykusios Kariuomenės orkestro šimtmečio šventės viešoje erdvėje išliejo nuoskaudas. Kultūrininkas teigė, jog renginį, kaip ir daugelį kitų, jam teko vesti už ačiū, tad jis dedantis tašką šioje veikloje. Kultūros centro administracija problemos neįžvelgia ir E. Šalčio pasisakymus vadina emocijomis. Esą, renginių vedimas įeina į Kultūros centro darbuotojų pareigas, todėl tai daryti jie privalo už savo algą. Tačiau kaip tuo atveju, jei renginį, išlaikant tradicijas, prašoma vesti žmogaus, kuris KC nedirba?

Išdalino dovanas
  • Įkelta: 2020-01-03

Gruodžio viduryje prasidėjusi Tauragės ekstremalų iniciatyva „Dovanokime Kalėdas visiems“ baigta. Entuziastas Vidas Stašaitis, dalindamas dovanas, nuvažiavo apie tūkstantį kilometrų, aplankė 73 šeimas.