2020 Rugsėjo 25 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Asmenybės

Globėjų diena: proga didžiuotis tais, kurie pasiryžo atsakingam žingsniui

  • Įkelta: 2020-07-10

Globėjų dienos akimirkos

 

Vaiko pasaulis be tėčio ir mamos neįsivaizduojamas. Tačiau kartais nutinka taip, kad šie svarbiausi žmonės negali suteikti vaikams palankių sąlygų augti, pasirūpinti jų poreikiais ir užtikrinti jų saugumo. Šie vaikai kartais patenka į globėjų namus – pas žmones, kurie išreiškia norą priglausti ir pasirūpinti paliktais vaikais, tapti jiems užuovėja ir padėti pažinti pasaulį be smurto ir prievartos. Kad jie neliktų nepastebėti, Lietuvoje jau antrus metus pirmąjį liepos sekmadienį minima Globėjų diena. Šiemet globėjams padėkoti Tauragėje buvo skirta visa savaitė, kupina padėkos žodžių ir šiltų emocijų.

Rajone – 37 globėjai

Lietuvoje kiekvieną dieną yra vaikų, kurių saugumui ir sveikatai kyla pavojus. Vaikams reikalinga skubi laikina pagalba šeimoje arba nuolatinė globa, kai teismas priima sprendimą, kad vaiko tėvams nepavyko išspręsti asmeninių psichologinių ar socialinių problemų.

Šiuo metu Vaikų globos institucijose vis dar auga 1 777 vaikai. 2020 m. Lietuvoje – paskutiniai, kai vaiko globėju gali tapti institucijos (vaikų globos namai).

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos ir jose auga 4 936 vaikai. Tauragės rajone šiuo metu yra 37 globėjai, kurie savo namų duris atvėrė 46 vaikams.

– Nuoširdi padėka tiems, kurie sąmoningai apsisprendė užauginti žmogų, kurie atvėrė savo namų duris ir širdis. Deja, Lietuvoje globėjų trūksta, – sako Aušra Partsvania, Tauragės Šeimos gerovės centro Globos centro koordinatorė. – Juk būtent jų dėka daugybė vaikų gali vėl suprasti, ką reiškia gyventi šeimoje, pajusti meilę, rūpestį, saugumą. Jie suteikia vaikams galimybes būti pilnaverčiais visuomenės nariais, mokytis, augti, tapti atsakingiems. Savo kantrybe ir atsidavimu jie yra pavyzdys kiekvienam iš mūsų. Todėl tikrai turime už ką jiems padėkoti, ne tik tą dieną, bet kasdien.

Tauragės rajono savivaldybė skatina globą, didindama piniginė pagalbą globėjams. Globos centras teikia visapusišką pagalbą globėjams ir jų globojamiems vaikams, nuolat teikiamos psichologo paslaugos, vyksta savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai. Visus, galvojančius apie globą, koordinatorė kviečia kreiptis į Tauragės šeimos gerovės centro Globos centrą, kur bus suteikta išsami informacija ir konsultacija.

Globėjams padėkoti skirta savaitė

Birželio 29 – liepos 5 dienomis visoje Lietuvoje vyko renginiai, skirti švęsti Globėjų dieną – susiburti, padėkoti, pasikalbėti.

– Globoti žmogų – kilnus ir brandus sprendimas, o Globėjų diena – proga didžiuotis tais, kurie pasiryžo atsakingam žingsniui. Kiek globėjų – tiek skirtingų jautrių istorijų. Bet jas vienija noras padėti, auginti ir užaugti drauge, – teigia A. Partsvania.

Liepos 1 d. Tauragės šeimos gerovės centro globos centre surengta atvirų durų diena. Liepos 4 d. Tauragės kultūros rūmuose vyko Globėjų dienos šventė, kurioje buvo laukiami globėjai ir jų globotiniai, visi, neabejingi mažiesiems piliečiams. Globėjus sveikino ir padėkos žodžius tarė Tauragės šeimos gerovės centro direktorė Lina Baziliauskienė ir vicemerė Virginija Eičienė.

Šventės metu parodytas Gedimino Šimkaus teatro „Artyn“ spektaklis pagal šiuolaikinės dramaturgės ir aktorės D. Čepauskaitės, už draminę kūrybą apdovanotos Auksiniu scenos kryžiumi, pjesę „Musė“ (režisierė Marta Zubkova). 

Vaikai mėgavosi VR taško siūlomomis virtualiomis pramogomis. Vėliau visi buvo pakviesti nuoširdžiai pabendrauti ir pasivaišinti. Liepos 5-ąją Švč. Trejybės katalikų bažnyčioje ir Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje aukotos mišios už globėjus ir globojamus vaikus.

Globos centro nuotraukos

Globėjų dienos simbolis – „Didelis širdies gerumas“

Šiemet Globėjų diena įgijo savo kūrybinį veidą – Globėjų dienos simbolį. Jį įkvėpė menininko Leono Striogos, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, medinė skulptūra. L. Striogos dirbtuvėje gimė ne tik pati skulptūra, bet ir suvokimas, jog skaidri emocija, šiluma ir mažo žmogaus didelės viltys gali sutilpti viename nuoširdžiame rankų darbo kūrinyje. Šis simbolis – globėjo, kurio vis dar laukia Lietuvos vaikų globos institucijose augantys 1777 vaikai, jautri meninė išraiška.

Kasmet pirmąjį liepos sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena. Šilalės socialinių paslaugų namų darbuotojoms, kurios rengia ir konsultuoja globėjus ir įtėvius, kilo mintis, jog yra būtina diena metuose, kuri būtų skirta globėjams. Savo siūlymą teikė Seimui, Prezidentei ir Lietuvos vyskupų konfederacijos pirmininkui. 2017 m. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme liepos pirmasis sekmadienis paskeltas Globėjų diena.

Užs.Nr.41

Danutę Petraitienę vade pavadinome ne atsitiktinai. Taip į ją kreipdavosi vienas choro vyrų, šaulių sąjungos narys, tad toks epitetas jam atrodė natūralus vadovės pareigas užimančiai vienintelei vyrų choro „Mintauja“ moteriai. Epitetas prikibo, vade moteris tapo visiems dvidešimčiai choro vyrų. Deja, chorui sulaukus 18-os, muzikė su juo atsisveikina – teigia, jog siekiant išsaugoti tik pačius gražiausius prisiminimus kartais reikia pasitraukti tinkamu metu. Pasak jos, jos vyrų choras buvo vienas didžiausią grįžtamąjį ryšį teikęs projektas, jau net ir dėl to, kad motyvuota savo choro vyrų chorvedė brandžiame amžiuje išdrįso išsilaikyti automobilio teises ir sėsti prie vairo.

Sakoma, gyvenimo nepasirinksi ir turi dėkoti už jį tokį, koks jis tau duotas. Būtent tokiu dėkingumu ir švelnumu spinduliuoja Zofija Vaitiekienė, slauganti cerebrinio paralyžiaus prie lovos prikaustytą anūkę Ievą. 92 metų močiutė mano, kad tai, jog jai tenka rūpintis savo 28-erių neįgalia anūke,  yra dovana.

Buvusiam priešgaisrinės tarnybos vadovui Mindaugui Mikutavičiui, dabar koordinuojančiam civilinę saugą Tauragės savivaldybėje, ekstremalios situacijos – ne naujiena. Dorotis su jomis jam tenka kone keturias dešimtis metų. Tiesa, dabartinė – išties neeilinė: visą pasaulį apėmus nepažįstamo viruso pandemijai jam teko ne tik čia ir dabar priimti daugybę neatidėliotinų sprendimų, bet ir stengtis būti bent žingsniu priekyje – numatyti, ko gali prireikti rytoj. Vis dėlto jis sau būdingos ramybės ir santūrumo neprarado, nors ir pripažįsta, kad buvo situacijų, kai norėjosi keiktis.

Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) administracija, kovo pabaigoje sužinojusi, jog įstaiga privalo įrengti karščiavimo kliniką, paskubomis ėmėsi darbo. Vos per keletą dienų pusrūsyje įrengti kabinetai galimai COVID-19 apsikrėtusiems pacientams priimti. Bendram tikslui susivieniję Tauragės PSPC, „InMedica“ ir „Medicinos namai“ delegavo šiai klinikai savo gydytojus ir slaugytojus. Nusiteikta blogiausiam: karščiuojančiųjų antplūdžiui. Laimei, Tauragėje situacija suvaldyta laiku.

Verslininko Gedimino Tamulyno draugų nebesužavėsi atostogomis turistų numintais takais po Balį ar poilsiu prabangiuose Turkijos viešbučiuose. Po dvejus metus trukusių kūrybos ir įrengimo darbų tauragiškis nuo šiol savo draugus kviečia pailsėti tauragietiškai – iš jūrinių konteinerių suręstame namelyje, Tauro troboje.

Nors dėl karantino masinė gamtos švarinimo akcija kol kas nevyks, neabejingi gamtai žmonės nesėdi rankų sudėję – patys ima į rankas maišus ir keliauja rinkti šiukšlių. Vienas tauragiškis su draugais jau ėmėsi tvarkyti Balskų pakrantę. Pagramančio regioninis parkas jiems už tai dėkingas. 

Galbūt ne visi žino, kad vaikų gydytoja pulmonologė, mokslų daktarė Iveta Skurvydienė, ilgą laiką besidarbavusi dar ir rajono taryboje, – itin įvairiapusiška asmenybė. Apie tai byloja ir visai neseniai dienos šviesą išvydusi jos eilėraščių knyga „Sraigė ant asfalto“. Apie knygos gimimą feisbuke paskelbusi autorė sulaukė daugybės sveikinimų ir klausimų, kur bus galima knygą įsigyti. Nors ir būdama be galo užimta šiuo medikams itin sunkiu metu, autorė rado keletą minučių „Tauragės žinioms“.

Daugelis maitinimo įmonių dabar, kai dėl karantino nebegali priimti lankytojų, užvėrė duris. Grėsmingo ūžkrato baimė ir karantinas sustabdė daugelį verslų ir uždarė žmones namuose. O kai žmonės neina į darbą – neina ir į valgyklą. Vis dėl to Algimanta Kovalčiuk, valgyklos „Algimantos svetainė“ savininkė, rankų nenuleidžia – nors klientų nedaug, o ir tie patys vidun neužeina, tik pasiima iš anksto užsakytą maistą – ji sako dirbsianti toliau, kad ir kaip sunku būtų.

Kol šalyje sporto klubai ir kitos vietos, kuriose žmonės paprastai būna fiziškai aktyvūs, yra laikinai uždarytos, fizine veikla rekomenduojame užsiimti namuose. Išlikti fiziškai aktyviems namuose gali būti rimtas iššūkis. Ilgas laikas, praleidžiamas sėdint, ir žemas fizinio aktyvumo lygis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Kaip pasikeis pasaulis?
  • Įkelta: 2020-04-17

Tauragėje žinoma psichologė Eglė Ramanauskaitė toliau tęsia vaizdo įrašų „Karantinas 2020 vaikams“ ciklą. Šįkart ji klausė žinomų Tauragės žmonių, kaip, jų manymu, pasikeis pasaulis po pandemijos. Vaizdo įrašus kuria Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės šaulė Toma Valančiūtė. Subalansuota vaikams, bet bus įdomu ir suaugusiesiems.

Ar žinote, kad?
  • Įkelta: 2020-04-16

Visi žinome paminklą Šaulių sąjungos įkūrėjui Vladui Pūtviui-Putvinskiui, kuris tokiu jo garbei tapo 1930 m., sovietmečiu sunaikintas ir Antano Bagdono iniciatyva buvo atstatytas 1990 m. Tačiau daug mįslingesnė yra pirmoji postamento paskirtis. 

Įsivaizduoji, visas pasaulis sustojo ant rankinio. Įmonės užsidarė. Tik prekybcentriuose šmirinėja kaukėtos dezinfekuotomis rankomis gyvybės formos. Svarstau, kas dabar galėtų būti mano skaitytojas. Gal pas tėvus sugrįžęs studentas, kurio universitetas užsienyje laikinai užvėrė duris? Gal į rizikos grupę pakliuvęs miestietis? O gal nuotoliniu būdu dirbantys tėvai, ant kurių pečių staiga nukrito ir vaikų nuotolinio mokymosi proceso techninis įvaldymas? Viskas taip kitaip: šitaip iki šiol dar nėra buvę.

Koronaviruso akivaizdoje pristatome naują rubriką – „Pandemijos herojai“. Čia kalbinsime žmones, stovinčius priešakinėse kovos su COVID-19 linijose. Pirmoji mūsų pašnekovė – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, kuri taip pat yra ir aktyvi šaulė. Šiuo metu biuro specialistai ne tik ima mėginius mobiliajame punkte, bet ir dirba pasienio kontrolės postuose bei saugo visų mūsų užnugarį nuo potencialaus užkrato. Apie biuro darbuotojų kasdienybę, priversti šių dienų realijų, su D. Geniene kalbėjomės per Skype programą. Tačiau ir per vaizdo kamerą justi šios aktyvios moters pasiryžimas atlikti savo pareigą nepaisant pavojų bei optimizmas. Įdomaus skaitymo.  

Prieš bet kokią šventę kultūros darbuotojams būna  „karštos“ dienos – paskutiniai organizaciniai reikalai, generalinės repeticijos, noras parodyti geriausia, ką pasiruošei vakarais, dažnai ir braukdamas prakaitą salėse... Šiemet laukimas švenčių ne pagal scenarijų buvo visiškai kitoks. Mintimis apie nerimą, o galbūt ir džiaugsmą pasidalijo kūrybingoji, niekad idėjų nestokojanti, net sunkiausiomis minutėmis rankų nenuleidžianti Tauragės liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė.

Šie metai Tauragės liaudies teatrui – išskirtiniai. Teatras mini savo aktyvios nenutrūkstamos veiklos 60-metį. Daug kalbėta apie jį, visokio dėmesio daug sulaukta. Taip ir turi būti, taip, tikėkimės, ir bus. Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Ta proga – kitoks pokalbis su Genovaite Urmonaite, Tauragės liaudies teatro režisiere, neprarandančia optimizmo ir nenukabinančia nosies jokiomis aplinkybėmis. Kaip ji bendrauja su savo artistais karantino sąlygomis, kaip įsitikina, ar jie vis dar myli teatrą?

Buvome nusiteikę, kad didžiausią šio amžiaus krizę sukėlė britai, nuspręsdami palikti Europos Sąjungą. Oi kaip klydome. Pradžioje žiūrėję į viruso plitimą Kinijoje dažnas numojome ranka, tačiau kaip dovana atvežtas užkratas ir paskleistas visuose pasaulio kraštuose juoko nebekėlė. Įsitempę žiūrėjome į Italijos agoniją, ir spėliojame, kiek savaičių Jungtinei Karalystei liko iki žaibiško viruso plitimo, kaip virusą suvaldys Vokietija, Prancūzija, Ispanija, JAV ir kitos valstybės. Kaip Jungtinės Karalystės premjeras pažymėjo, kovojame su nematomu ir nežinomu priešu. Ir pridurčiau kovojame mokydamiesi eigoje. Bandydami ir testuodami įvairias strategijas, tikėdamiesi, jog daugiausiai per tris mėnesius virusas bus pažabotas, arba didžioji dauguma persirgsime ir įgausime imunitetą. Išvadas galėsime padaryti tik ateity.

Kovo 7 d. tarptautiniame aukcionų tinklapyje ebay.de už 189 € buvo parduotas vienas rečiausių Tauragės atvirukų. Tiesą sakant, jis nebuvo žinomas straipsnio autoriui. Iki šiol atvirukas nebuvo išspausdintas nė viename leidinyje apie Tauragę, nebuvo žinoma ši nuotrauka ir interneto platybėse. Labai tikėtina, kad tai brangiausiai istorijoje parduotas atvirlaiškis, vaizduojantis Tauragę. Vilniečio paskelbtame aukcione atvirukas iškeliavo pas nežinomą kolekcionierių. Belieka viltis, kad atvirukas liko Lietuvoje. Gerai bent tai, kad geros kokybės skaitmeninis vaizdas dabar liks muziejaus fonduose, na, o dosnios rėmėjos Marinos Kulčinskajos dėka Tauragės krašto muziejui nupirkti kiti du reti carinės Tauragės atvirukai. 

Praėjusią savaitę Tauragėje viešėjo knygos „Japonijos spalvos ir skoniai“ autorius Aurelijus Zykas. A. Zykas ketverius metus studijavo Japonijoje, šiuo metu dėsto Vytauto Didžiojo universitete (VDU), o laisvu metu jaučiasi atsakingas už Lietuvos ir Japonijos santykių vystymą, prisideda prie įvairių šias šalis suartinančių iniciatyvų vystymo. VDU docentas, Kauno-Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, „Azija LT“ įkūrėjas apsilankė ir „Tauragės žinių“ redakcijoje. Papasakojo apie lietuvių ir japonų kultūrinius skirtumus.

Penktadienio vakarą minios žmonių rinkosi į Tauragės B. Baltrušaitytės viešąją biblioteką – čia dvi savo naujausias knygas pristatė kunigas Algirdas Toliatas. Padėkojęs už milžinišką tauragiškių dėmesį, A. Toliatas papasakojo, kaip gimė jo ketvirtoji knyga „Sekmadienio SMS“ ir naujausioji – „Ramybė tau“.

Šiandien – tarptautinė Moters diena, tad dėmesio centre – ne tik moterys, bet ir gėlės. O kur gėlės – ten ir gėlininkai. Pakalbinti floristą Jonas Žukauską nusprendėme neatsitiktinai. Praėjusią savaitę į laikraščio redakciją praeive prisistačiusi moteris atnešė padėką Jonui, mat ją jis nustebino atsitiktinai padovanodamas glėbį gėlių. Gėlių parduotuvėje po 10-ties metų emigracijos grįžęs vyras dirba ne taip seniai – dvejus metus. Jonas tikina, kad šis darbas, nors ir yra avantiūra, jam labai patinka.

Donata Buciūtė – išskirtinė asmenybė. Mergina suspėja ne tik gerai mokytis, žaisti futbolą, lankyti treniruotes, mušti būgnus, bet ir skiria laiko savanorystei. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ bendrystę su Donata užmezgė jau pernai ir džiaugiasi, kad artėjantį pusmetį mergina prisidės prie muziejaus veiklos.

Šeštadienį baigėsi socialinio projekto „Draugystė veža“ svarbiausias etapas – balsuojant portale www.lrt.lt išrinktos trys laimėtojų poros, kurios gegužės mėnesį keliaus į Roterdamą ir gyvai stebės Lietuvos bei kitų šalių atstovų pasirodymus „Eurovizijoje“. Nors tauragiškėms projekto dalyvėms Indrai ir Simonai Marijai nepasisekė, veiklių draugių istorija verčia žavėtis ir džiaugtis gražia jų draugyste. 

Pokalbiui prie kavos puodelio susitikome su „Šaltinio“ progimnazijos kūno kultūros mokytoja Marina Cariova. Praėjusį mėnesį pedagogė Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ surengtuose apdovanojimuose buvo tituluota metų mokytoja, jos ugdomi vaikai Tauragėje turi net specialų statusą, vadinami „carioviukais“. Kas padeda mokytojai rasti kelią į jaunuolių širdis?

Tatuiruočių meistro Auridijaus Butkaus studija – tarsi mažytė dailės galerija, kurioje ant sienų kabo kaukės, lentynos nukrautos dekoratyvinėmis kaukolėmis. Gerokai anksčiau kaukolių piešinių pilnos būdavo ir Auridijaus mokyklinių sąsiuvinių paraštės, dabar jomis vyras margina savo klientų nugaras. Ir taip užsidirba pragyvenimui. Žurnalistės ir Auridijaus interviu liudininku tapo klientas, kuriam ant peties liūtą meistras tatuiravo liūto atvaizdą. Vyras tyliai sukrizendavo pokalbiui pakrypus netikėta linkme ar dėl humoru paskanintų Auridijaus atsakymų į žurnalistės klausimus.

Pokalbiui prie kavos pakvietėme ginekologę-akušerę Astą Morkūnaitę-Verumbickienę. Medikė pluša Tauragės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, „Medicum centrum“ bei Šilalės ligoninės konsultacijų poliklinikoje. Susitikti „Saldumynų namuose“ dėl darbų gausos medikei nepavyko. Nieko baisaus: su kava nuvykome pas ją į skyrių. O ten atmosfera puiki: koridoriuje teko prasilenkti su besišypsančia nėščiąja, iš vienos palatos aidėjo naujagimio balselis, o sutiktos medikės – geros nuotaikos, viena žydros, kita rožinės spalvos apranga tarsi bitutės zuja po žalią koridorių.