Režisūrą pasirinkusi Aistė Rekašiūtė: žmonės mažiau lanko teatrą, tad turiu ir planą B
Įkelta:
2020-07-28
Nuotrauka
Aprašymas

Aistė su Pilies teatro spektaklio „Žentelis“ grupe. Joje ir būsima Aistės bendramokslė Miglė Ramanauskaitė – abi kartu įstojo į tą pačią specialybę LMTA. Miglė šalia Aistės, tarp virvių kairėje

,
Nuotrauka
Aprašymas

Aistė per Pilies teatro spektaklio „Vainikas babūnei“ premjerą

,
Nuotrauka
Aprašymas

Spektaklio „Žentelis" reklaminė fotosesija (beje, šiame spektaklyje Aistė vaidins ir būdama studentė, rudenį Pilies teatras planuoja dalyvauti respublikinėje Lietuvos mėgėjų teatrų apžiūroje „Atspindžiai“

Aistė Rekašiūtė pasirinko režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (toliau LMTA). Stojamasis egzaminas jau išlaikytas, tad nerimas, ar pavyks praeiti griežtą atranką, išsisklaidęs. Tiesa, stojamieji vyko nuotoliniu būdu, tai dar labiau padidino įtampą. Pažintį su teatru A. Rekašiūtė pradėjo Jolantos Kazlauskienės vadovaujamame Pilies teatre, kuris šiuo metu kaip tik laukia atskrendančio dėl karantino nukelto apdovanojimo – „Aukso paukštės“. Jaunoji teatralė atvira: ar sprendimas eiti teatro keliu galutinis, ji dar nežino. Penkis brandos egzaminus mergina laikė, kad turėtų planą B.

D.D.: Kas paskatino rinktis režisierės kelią?

A.R.: Na, visada mylėjau teatrą. Tai tiesa. Nuo 5 klasės vaikščiojau po įvairius teatrinius užsiėmimus skirtingose vietose. Bet turbūt 9–10 klasėje labiau susipažinau su teatru kaip meno rūšimi. Tuomet ir mokyklos keitėsi, žmonės. Susipažinau su dar daugiau tokių teatralų kaip ir aš. 10 klasėje nusprendžiau pradėti lankyti Tauragės pilies teatrą, pas vadovę Jolantą Kazlauskienę. Manau, nuo tada žinojau, ką noriu veikti ateityje. Ne paslaptis, kad visada norėjau studijuoti vaidybą, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pasukau link režisūros.

D.D.: O kas per aplinkybės, kurias minėjai?

A.R.: Vilniuje kursą renka labai griežtas dėstytojas. Šansų, kad priims, buvo itin mažai. Per vadovę J. Kazlauskienę susisiekė Danutė Vaigauskaitė, Teatro katedros vadovė Klaipėdoje, ir pasakė, jog yra renkama grupė į teatro ir renginių režisūrą su pedagoginiu išsilavinimu. Tad taip ir išėjo.

D.D.: O kaip praėjo patys stojamieji?

A.R.: Reikalavimai griežti. Reikia išmokti liaudies dainą, populiarią dainą, kelis prozos, poezijos kūrinius. Pati aš išmokau dvi liaudies dainas, ilgai rinkausi populiariąją dainą. Net susipažinau su atskirais styginiais instrumentais: ukulele, gitara ir kanklėmis. Nežinau, kaip vertinti ir tai, jog stojamieji praėjo nuotoliniu būdu. Teko filmuoti pasirodymus skaitant, grojant, dainuojant ir siųsti komisijai kartu su motyvaciniu laišku. Kai kurie įrašai išėjo planuotai, kai kurie netyčia. Kad ir kaip bebūtų, dabar jau žinau, kad įstojau. Teko ir gyvai kalbėtis su būsimais dėstytojais, kursiokais.

D.D.: Kokio palaikymo sulaukei iš artimos aplinkos?

A.R.: Dauguma tame pačiame Pilies teatre buvusių žmonių nesitikėjo, kad man pavyks įstoti, taigi galima sakyti, kad juos nustebinau.

Nuotrauka

D.D.: Kokios pagalbos sulaukei iš vadovės?

A.R.: Vadovė man labai padėjo. Vien tai, jog nuoširdžiai skyrė laiko pasiruošimui, išties palengvino moralinį pasirengimą stojamiesiems. Nufilmuoti vaizdo įrašai visada būdavo vertinami pačios J. Kazlauskienės. Su manimi stojo dar viena abiturientė, vardu Miglė, tai irgi palengvino situaciją, žinojau, jog stoju ne viena.

D.D.: Ar galima sakyti, jog dvyliktoje klasėje daugiau laiko skyrei pasiruošimui stojamiesiems egzaminams negu brandos egzaminams?

A.R.: Iš dalies taip galima teigti. Stojant per pokalbį su komisija manęs paklausė, kodėl pasirinkau laikyti 5 egzaminus. Atsakiau „O kodėl gi ne?“. Tiesiog pati idėja, jog egzaminai yra lemiamas taškas tavo dvylikos metų mokymosi laikotarpyje, nulemiantis tolimesnę ateitį, neišvengiama. Aišku, nuotolinis mokymasis per karantiną šiek tiek pakoregavo mokymosi planus. Laikas, kurį turėjau skirti ruošiantis stojamiesiems, buvo šaltakraujiškai atimtas padidinus krūvį mokykloje. Teko koreguoti planus, šiek tiek paaukoti vienus egzaminus. Kartu ir plano B būtinumas visada sukasi galvoje. Ar aš tokį turiu? Ne. Bet kol kas man jo ir nereikia. Atsarginiu planu gyvenime galiu laikyti tuos 5 egzaminus.

D.D.: Ką veiki praėjus brandos egzaminų sesijai?

A.R.: Nieko ypatingo. Vasara bėga, o aš tiesiog laukiu momento, kada galėsiu išvažiuoti ir pradėti kitą gyvenimo etapą. Dabar tiesiog skaitau, piešiu.

D.D.: Jaunas žmogus, žengiantis į meno pasaulį, dažniausiai jaučiasi netvirtai. Ar tu taip jautiesi? Ar turi abejonių dėl savo pasirinkimo arba dėl laikotarpio, kada nusprendei jam ryžtis?

A.R.: Šiuo metu esu patenkinta savo pasirinkimu. Ar jis galutinis? Tikrai nežinau. Nežinau, nė kaip jausiuosi praėjus savaitei po mokslo metų pradžios. Mus šiek tiek supažindino su būsima tvarka: laukia intensyvus darbas nuo pirmadienio iki penktadienio, 8–24 val. Vien fizinis krūvis nusimato nežmoniškas. Visada galvoju, gal reikėjo mokytis kitur, įgyti patirties kitose mokyklose, susijusiose su menais, tačiau yra kaip yra. Patirtis būtų neįkainojama. Bet esu jauna, tad stojant būnant 18–ikos metų galbūt net privalumas.

D.D.: Lietuvoje populiari mintis, kad menininkams šioje šalyje nelemta išlikti. Ką apie tai manai tu?

A.R.: Pritariu. Pačiai vis tenka girdėti, kaip Lietuvos valdžia nepalaiko įvairių meno formų. O ir žmonės nebevaikšto po teatrus taip dažnai, nebelanko parodų. Tikėkimės, kad situacija keisis.

D.D.: Ar jautei spaudimą stodama?

A.R.: Atvirai pasakius, tuo metu, kai sėdėjau fiziškai tarp kitų susirinkusių menininkų ir kalbėjausi su autoritetingais dėstytojais, nejaučiau jokio spaudimo. Sėdėjau ir buvau savimi. Kalbėjau kaip žmogus, nesusikūręs jokio personažo. Buvau tikra. Galbūt dėl to ir visai neblogai įvertino. Surinkau 99 balus iš 100. Bet patekome visi pretendavę. Mūsų buvo per 20.

D.D.: Ar turi netolimos ateities planą po studijų?

A.R.: Taip toli dar negalvoju, bet vėl gi – kaip bus, taip bus.

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.