Mokytoja Inesa Siutilienė: kūrybiškumą reikia auginti tarsi gėles
Įkelta:
2020-10-05
Nuotrauka
Aprašymas
Inesa Siutilienė. Margaritos Rimkutės nuotrauka

Mokytojas – ypatinga profesija. Savo mintimis, darbu, užsidegimu jis gali nulemti tolimesnę mokinio gyvenimo kryptį. Tai – ne tik didelė dovana, bet ir atsakomybė bei nelengva užduotis. Atrasti kelią, kaip ne tik suteikti mokiniui žinių, bet ir padėti tarti žmogumi, įkvėpti gerumui, – didžiausia ir sunkiausia mokytojo užduotis. Linkėdami sėkmingų ir kūrybingų mokslo metų visiems mokytojams, šįkart pakalbinome „Šaltinio“ progimnazijos anglų kalbos mokytoją Inesą Siutilienę, Mokytojų dieną pasitinkančią jau 18-ą kartą.

Birutė Slavinskienė: Kodėl pasirinkote mokytojos profesiją, ar tokia buvo jūsų vaikystės svajonė?

Inesa Siutilienė: Svajone to negalėčiau pavadinti, labiau – tikslo siekimu, kuris man buvo realus ir pasiekiamas. Būsiu mokytoja – tai tikrai žinojau vaikystėje. Tam turėjo įtakos mano pirmoji mokytoja Antanina Stancikienė. Ji buvo puiki mokytoja, atsidavusi savo profesijai ir labai mylėjo savo mokinius, o aš ją kopijuodavau savo namų „klasėje“, kurioje mokėsi mano lėlės ir meškinai. Mokydavau juos, užduodavau namų darbų (kuriuos pati su klaidomis atlikdavau) rašydavau pažymius, t.y. viską darydavau taip, kaip darydavo mano mokytoja.

B. S.: Kur studijavote, kiek laiko jau dirbate mokykloje, kokio amžiaus jūsų mokiniai?

I. S.: Pirmąsias studijas baigiau Šiaulių universitete, vėliau Klaipėdos universitete, o „Šaltinio“ progimnazijoje dirbu nuo 2002 metų, tai mano pirmoji darbovietė. Mano auklėtiniai – aštuntokai, mokau juos anglų kalbos.

B. S.: Ar sutinkate, kad svarbu ne tik mokėti skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ir būti kūrybiškam, kritiškai mąstyti, sugebėti bendrauti? Kaip to išmokyti?

I. S. Sutinku. Svarbiausia – „nenužudyti“ kūrybiškumo, ypač vaikams. Kūrybiškumą reikia auginti tarsi gėles: laistyti, tręšti, puoselėti, džiaugtis, mylėtis, skabyti netinkamus ūglius.

B. S.: Ko, jūsų manymu, reikia mokytojui?

I. S. Lemia tam tikros asmeninės savybės. Su sūnum diskutavom vakar. Anot jo, geriausia, kai mokytojas griežtas. Tačiau ne visiems patinka griežti, kiti nori draugiško. Turi pajausti tą ryšį su mokiniu, kaip sakoma, kad biolaukai sutaptų. Ir, žinoma, mokytojas turi būti šiuolaikiškas, žinoti, kad nauja, kas domina vaikus.  

B. S.: Anglų kalba dabar tokia visur esanti, kad motyvacijos kelti kaip ir nereikia, vaikai mokosi noriai?

I. S. Vienas nuo pat vaikystės „užsikabina“ už anglų kalbos, jam patinka žiūrėti filmukus per „Youtube“, o kitas sako, kad jam nepatinka, svetima jam ta kalba. Vaikai skirtingi – vienam, kad išmoktų svetimą kalbą, reikia daug darbo įdėti, kitam tarsi savaime ji „prilimpa“. Labai skirtingai, viskas priklauso nuo asmeninių gebėjimų. Tačiau kad jos reikia, abejonių niekam nekyla, ir vaikai noriai mokosi. Man smagu, kad tos kalbos visur pilna, galima be vargo rasti, ko reikia, ir tobulėti. Ir vaikams tai teikia daug džiaugsmo.

B. S.: Anksčiau mokytojai būdavo vieni labiausiai gerbiamų žmonių. Dabar ta pagarba lyg ir prarasta. Kaip manote, kodėl?

I. S. Tikriausiai aš neatsimenu tų laikų... Atsimenu tik tai, kad buvo baisu mokytojui prieštarauti. Kartą, muzikos pamokoje, klasiokas sėdėdamas man už nugaros perfrazuoja dainą ir dainuoja apie mane... Pasakau mokytojai, kad jis trukdo man dainuoti... Mokytoja juokais pasako, kad aš jam tikriausiai patinku, tad tegu dainuoja taip. Žinoma, man nepatiko toks mokytojos sprendimas, jaučiausi net pažeminta, tad pakilau iš suolo ir išėjau iš pamokos. Po to buvo svarstomas mano elgesys, kaip aš išdrįsau parodyti mokytojai nepagarbą... Aš savo mokiniams nuolat primenu „pagarba sau ir kitiems“, o kiti – tai ir mokytojai, ir klasiokai, ir aptarnaujantis personalas ir tiesiog kiti žmonės, su kuriais galbūt prasilenkia šaligatvyje eidami į mokyklą. Tad rodydamas pagarbą savo mokiniams gauni tą patį iš jų. Tad tikrai nesijaučiu negerbiama. Kiekvienas gerbiantis mokytojas save ir savo mokinius tikrai nebus negerbiamų sąraše.

B. S.: Ko mokotės iš vaikų jūs pati?

I. S. Daug ko, labiausiai nuoširdumo, tikrumo.

B. S. O kiek pati auginate vaikų? Ar patirtis auklėjant savus praverčia mokykloje?

I. S. Turiu tris sūnus: vyriausias jau Vilniaus Universiteto pirmakursis, vidurinysis – „Versmės“ gimnazijos pirmokas, o mažylis – penkerių. Kaip sakau, visi skirtingi, bet ypatingi. Beje, taip sakau ir apie savo auklėtinius. Visi turi savo norus, tikslus ir jų siekia. Dėl to labai džiaugiuosi. O „namų“ patirtis išties praverčia, galiu palyginti, o ir dažnai padiskutuojam su vaikais, kaip vienoj ar kitoj situacijoj man reikėtų sureaguoti, ir pasitarti galim, o kartais pagaminu kokių moks mokymosi priemonių, o jie išbando. Nauda dviguba: ir su savo vaiku smagiai leidžiam laiką, ir mokyklai pasiruošiu.      

B. S. Pastaruoju metu švietimo sistema itin kritikuojama. Kaip manote, ar, pavyzdžiui, geresnis finansavimas galėtų pakeisti situaciją iš esmės? Kokių jūs matote būdų ją pagerinti?

I. S. O kada ji nebuvo kritikuojama. Pati baigiau mokyklą 1997 m. Egzaminų sesijos metu girdėjau mokytojus kalbančius, kad esame „eksperimentiniai“, nes išbandom naujas galimybes. Tie „eksperimentai“ tebesitęsia iki šiol, vis ieškoma kažko britiško, skandinaviško, nepaprasto, neįtikėtino, o paprastos ir savitos švietimo sistemos, drįstu pasakyti, nėra. Geresnis finansavimas... Tarsi klaustumėte „jei daugiau mokėtų, ar mokytojai geriau dirbtų?“ Jei taip, tai tada atsakau, kad ne. Suprantu, kad kiekvienas darbas turi būti atitinkamai apmokamas ir darbo užmokestis turi garantuoti finansinį saugumą, bet jei žmogus neturės vidinės motyvacijos, dirbs be įkvėpimo, be „kibirkšties“, neįsivaizduoju tokio mokytojo laimingo, o aplink jį – laimingų vaikų. Daugelis dalykų, kurie suteikia laimės, – nieko nekainuoja, bet yra labai svarbūs žmogui. Tad investicija į žmogiškuosius išteklius yra lygiai taip pat svarbi kaip ir finansavimas.

Būdų švietimo sistemai pagerinti yra pakankamai, tik nėra nuoseklios strategijos ir dermės. Strategijų pokyčiai kažkaip kas ketveri metai sublizga. 

B. S. Žinau, kad aktyviai įsijungėt į „eTwinings“ projektą. Kas tai per projektas?

I. S. Tai tarptautinis „on line“ projektas. Yra sukurta „eTwinings“ platforma, joje jungiasi mokytojai iš viso pasaulio, galima susirasti partnerius ir su jais bendradarbiauti pasiūlius kokią nors temą. Viskas vyksta internetu. Pernai turėjom partnerius iš Turkijos, mokiniai vieni kitiems uždavinėjo užduotis, siuntė visokius video, pristatymus. Ir su ukrainiečiais buvom užmezgę ryšius. Šiemet ieškosim naujų draugų. Vaikai, lygindami save su kitais, patys gali suprasti, kaip jie moka kalbą. Tai įdomesnis požiūris į anglų kalbos mokymą, paskatinimas ir įrodymas, kad mokėti šią kalbą naudinga.

Beje, auklėtinius aktyviai įjungiu ir į „Sniego griūžtės“ projektą (jis skirtas žalingų įpročių prevencijai – aut. past.), nes jame aktyviai dalyvauju.      

B. S.: Koronaviruso pandemija, karantinas, nuotolinis mokymas... Kokias mintis tie žodžiai sukelia, ar tai buvo didelis išbandymas? Kaip reagavo vaikai?

I. S. Visų pirma tai nerimas dėl artimųjų, antra, kitoks darbas, nauji atradimai ir  nuotolinio darbo modelio išbandymas. Bendravimas padėjo išspręsti visus sunkumus.

B. S.: Kai kam atrodo, kad nuotolinis mokymas reiškia mažiau darbo mokytojams. Ar iš tiesų?

I. S. Žmogiška galvoti, kad „visi kiti dirba mažiau, tik ne aš“. Mokinių namuose taip pat vyko nemenkų pokyčių, kai kuriems „savaime suprantami dalykai“ pasidarė „nesuprantami“. Mokytojams taip pat, tad patirčių yra įvairių. Vieni buvo labiau įvaldę informacines technologijas, kiti mažiau, vieniems dalykui reikėjo daugiau medžiagos parengti, kitiems mažiau. Reikėjo gauti ir grįžtamąjį ryšį iš mokinių. Tad sudėtinga būtų įvertinti, kas dirbo mažiau, o kas daugiau, bet galiu drąsiai sakyti, kad mokytojai darbo valandų neskaičiavo, dirbo visu pajėgumu, ir dažnam tai buvo nuo ryto iki vakaro. Nepamirškim, kad sistemai teoriškai „perdirbti“ buvo dvi savaitės, o kai prasidėjo praktiškai – vėl trikdžiai.

B. S.: Ką Mokytojų diena reiškia jums? Kokia ši diena būna?

I. S. Pačios dienos nesureikšminu, bet ji būna kitokia: su daugiau dėmesio iš mokinių ir jaukiu laiku su kolektyvu.

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.