2020 Kovo 29 d.
Sekmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Birutė SLAVINSKIENĖ

Beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra neįgalus. Daugumos jų gyvenimo kokybė nepavydėtina. Šiek tiek geriau verčiasi tik iniciatyvūs, išsilavinę, darbą turintys neįgalieji. Per pastaruosius metus Lietuvoje padaryta nemenka pažanga gerinant neįgaliųjų gyvenimo kokybę. Tačiau visuomenės požiūris į juos keičiasi lėtai. Šiandien visuomenės gyvenime aktyviai dalyvauja tik nedidelė dalis neįgaliųjų, o dirba dar mažiau. Tauragės rajono Adakavo socialinės globos namai ryžosi laužyti stereotipus: stipresnieji jų gyventojai aktyviai leidžia laisvalaikį: keliauja, dalyvauja varžybose ir net teatrų festivaliuose užsienyje. O neilgai trukus turėtų imti pildytis ir jų svajonės būti naudingiems.  

Ligitai Juščienei, prieš metus įkūrusiai VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“, rūpi beglobių gyvūnų gerovė Tauragės mieste ir rajone. Vien priglausti benamį gyvūną nepakanka – jų skaičių būtina reguliuoti vykdant sterilizacijos ir kastracijos programas. Ne ką mažiau svarbu šviesti visuomenę ir skatinti atsakingai žiūrėti į tuos, kuriuos prisijaukiname. Ligita sako tikinti, kad vieną dieną Tauragė bus pavyzdys kitiems miestams, kaip reikia saugoti gyvūną nuo galimų pavojų ir tikrai atsakingai jį mylėti.

Pužų miške, netoli Skaudvilės, yra holokausto aukų vieta – ten 1941-aisiais sušaudyta apie 300 vyrų. Ten stovi paminklas, jis aptvertas. Tačiau jei norėsite aplankyti šią vietą, to padaryti gali ir nepavykti. Nepavyko paminklo pasiekti ir savaitgalį į Skaudvilę su gidu atvykusiems garbaus amžiaus kanadiečiams. Pasirodo, kelio link šios vietos tiesiog nėra.

Meilės emigrante save vadinanti Neringa Kėdienė sako į užsienį važiavusi trumpam, tačiau grįžo tik po 10 metų. Dabar ji penktus metus gyvena savo gimtinėje – Bijotuose, Šilalės rajone, dirba Skaudvilėje įsikūrusioje kavinėje „Skaudvila“ ir teigia nė minutės nesigailėjusi, kad apsisprendė grįžti.

Norkaičių kaime yra unikali vieta, vadinama Saulėkalniu. Taip vadinasi ir folkloro ansamblis, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre suburtas prieš metus. Nors folkloro ansambliui pavadinimas jau „prilipo“, iškilmingos vardynos įvyko tik dabar, praėjusį savaitgalį. Šį vardą pasiūlę paminklosaugininkas Edmundas Mažrimas, Pagramančio regioninio parko kultūrologė Lina Misiulytė ir literatų klubo „Žingsniai“ vadovas Eugenijus Šaltis tapo krikštatėviais, o vardynos surengtos laikantis senųjų, protėvių puoselėtų tradicijų.

Duobėta gatvė,  per arti tvoros kaimyno pasodintos tujos, gėles nuo kapų nuskabančios stirnos, perdegęs gatvės šviestuvas – šias ir šimtus kitų miestiečių problemų pirmiausia išgirsta ir sprendžia miesto seniūnas Virginijus Žilius. Vyro rankose netyla mobilusis telefonas. Tačiau intensyviai plušančiam seniūnui šį mėnesį sukanka 65-eri. Pagal naująjį Valstybės tarnybos įstatymą jis nebegali tęsti valdininko karjeros. Tiesa, išlieka galimybė dar kuriam laikui įsidarbinti būsimam seniūnui darbus perduodančiu, padedančiu mentoriumi. Ką pasirinks seniūnas: poilsį nuo problemų ar jas?   

Anot vyskupo Jono Borutos, jei nėra „Carito“ – nėra parapijos. Nuo 1989-ųjų Lietuvoje veikianti „Carito“ organizacija šiemet mini 30-metį. Artimo meile pagrįstus santykius, krikščioniškas vertybes skatinanti ir kiekvieno visuomenės nario, reikalingo krikščioniškos paramos, minimalių poreikių patenkinimo siekianti organizacija aktyviai veikia ir mūsų mieste. Pastaraisiais metais jos veikla jaučiama vis labiau. Apie tai, kokius gerus darbus, nors kartais ir nematomus, ji nuveikia, „Tauragės žinioms“ papasakojo Tauragės „Carito“ reikalų vedėja Vitalija Šlepavičienė.

Du vaikinai, ilgai svajoję, pagaliau įkūrė savo dirbtuves, kur vakarais po „pagrindinių“ darbų pjauna, šveičia ir šlifuoja medieną. Savo rankomis ir pačių sukonstruotomis staklėmis jie gamina unikalius medinius indus, neretai tampančius ta maža detale, kurios  trūko iki tobulo namų jaukumo. Žinia apie darbščius ir išradingus pasklido po Lietuvą. O tauragiškiams bus itin smagu sužinoti, kad vienas šių jaunuolių – tauragiškis Vytautas Kasparavičius.

Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta jau aštuntoji Jono Jakštaičio-Šapelio eilėraščių knyga vaikams „Šlepu tepu per laukus“. Renginio išvakarėse įsiprašiusi pas autorių į namus, šių eilučių autorė buvo pavaišinta kava ir „tinginiu“, pasak jo, beveik paties gamintu: „Padariau sunkiausią darbą – sausainius sulaužiau“. Šmaikštauja ir kuklinasi rašytojas ir kalbėdamas apie savo knygas, spausdinamas, beje, labai kukliu tiražu – vos po keliasdešimt egzempliorių. O štai Eugenijus Šaltis, poetų klubo „Žingsniai“ vadovas, susitikimuose su skaitytojais pristatantis jo knygas, sako, kad jose vaikai atranda visai kitą pasaulį – daug geresnį, jaukesnį, pilną meilės viskam, kas gyva.

Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universitetas (TAU) pradėjo mokslo metus.  Brandaus amžiaus studentai vos tilpo didžiojoje savivaldybės salėje. Toks didelis susidomėjusiųjų TAU veikla skaičius tik patvirtina, kad Tauragės senjorai aktyvūs, ir TAU jiems siūlo išties įdomias paskaitas bei veiklas.