Puolantiems į ledinį vandenį svarbu įveikti save
Įkelta:
2021-01-09
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

Genovaitės feisbuke publikuota nuotrauka, kurioje ji rugsėjo 30 d. Keramikos tvenkinio vandenyje įsiamžino su knyga, po nuotrauka pakomentavo, jog kartojasi tekstą prieš pasirodymą. Genovaitės Urmonaitės feisbuko nuotrauka

 

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

Silverijus gruodžio 27-ąją Jūroje. Silverijaus Statkaus feisbuko nuotrauka

,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

Kartais Viktorija į ledinį vandenį įlenda prieš pirtį. Viktorijos Ivaščenko asmeninio albumo nuotrauka

 

Socialiniuose tinkluose jau įprasta matyti ne vasaros sezono metu upėse ir jūrose besimaudančių pažįstamų nuotraukas. Pastaruoju metu itin aktyviai nuotraukomis su maudynėmis lediniame vandenyje dalijasi buvęs tarybos narys Silverijus Statkus, iki vėlyvo rudens Keramikos tvenkinyje maudydavosi ir visiems puikiai žinoma režisierė Genovaitė Urmonaitė. Jau pradedančių užšalti tvenkinių vandens nebijo ir „Lepūnės pirties“ įkūrėja, profesionali pirtininkė Viktorija Ivaščenko. Visi šie „Tauragės žinių“ pašnekovai teigė jaučiantys ne tik teigiamą poveikį grūdinamam organizmui. Anot jų, kur kas svarbesnis yra psichologinis faktorius: įveikti save ir nebijoti diskomforto.

Nuo balandžio 23-osios iki spalio 23-osios

Tokį laikotarpį apima režisierės Genovaitės Urmonaitės maudymosi sezonas. Maudytis ji pradeda anksti pavasarį. Į repliką, jog vanduo tada dar būna šaltas, Genovaitė nusijuokia. Esą 4 laipsnių  temperatūros vanduo nėra šaltas. Kaip ji jaučiasi po tokių maudynių?

– Kas yra šilta ir šalta? Kontrastai. O kontrastai išjudina. Kaip tie mano prieš 15 metų lauko sąlygomis, ne iš gero gyvenimo, pradėti spektakliai. Kartais būdavo 30 laipsnių karščio. Ir tu vaidini, nors komforto nėra. Negali pasitraukti. Ir įvyksta persilaužimas, prisitaikai. Žmogus toks esi. Nuolat turi prisitaikyti. Toks gyvenimas, – sakė Genovaitė.

– Išlipusi į krantą jaučiuosi kaip ką tik Izraelyje pakrikštytas naujagimis, – juokiasi. – Gi naujagimius paima už kojų ir – į šalto vandens puodą, į tokį pat vandenį. Galvojate, pašildo? Tokiu krikštu pradedu dieną. Vandenyje tau tarsi kažkas duoda į galvą, visos čakros atsiveria, išeina visos nesąmonės. Ir jei kurią dieną neina to padaryti (išsimaudyti, – aut.past.), prastai jautiesi. Mes maudomės su Danguolyte (draugė, – aut.past.), kartais jai tenka išvykti darbo reikalais, nepavyksta mudviem išsimaudyti.

Pasak Genovaitės, toks organizmo grūdinimas pratina lengviau pakelti ir gyvenimo iššūkius, diskomfortą keliančias situacijas. Apskritai maudynės šaltame vandenyje, pasivaikščiojimai basomis žolėje, buvimas gamtoje, anot jos, turėtų būti kiekvieno žmogaus gyvenimo būdo dalis.

– Kas yra šilta ir šalta? Kontrastai. O kontrastai išjudina. Kaip tie mano prieš 15 metų lauko sąlygomis, ne iš gero gyvenimo, pradėti spektakliai. Kartais būdavo 30 laipsnių karščio. Ir tu vaidini, nors komforto nėra. Negali pasitraukti. Ir įvyksta persilaužimas, prisitaikai. Žmogus toks esi. Nuolat turi prisitaikyti. Toks gyvenimas, – sakė Genovaitė.

Režisierė nerimauja, kad penkiolika metų Vilniuje jos organizuojama kraštiečių šventė šiemet dėl pandemijos gali neįvykti. Tačiau ji turi planą susitikimą rengti lauke ir tikisi, kad šis diskomfortas neišgąsdins kasmet šventėje dalyvaujančių sostinėje gyvenančių tauragiškių.

Grūdinimui pasitelkia dušą

Profesionali pirtininkė Viktorija Ivaščenko lįsti į ledinį vandenį pratusi po pirties procedūrų, tačiau kartais moteris išsimaudo ir prieš. Kodėl? Anot jos, tai ir psichologinis, ir fizinis savęs grūdinimas.

– Pamatai, kaip kas nors maudosi lediniame vandenyje. Ir galvoji, ar aš taip galėčiau... Kas nors dar paragina. O tu nesi, pavyzdžiui, spalį ar lapkritį lipęs į vandenį lauke. Išbandai. Ir suvoki, kad tavo galimybės yra kur kas didesnės. Juk iki šiol galvojai, jog to nesugebėsi. Atrodo, mažas dalykas, tačiau jame didelė jėga. Įveikti baimę. Mes esame įpratę klausyti, ką mums diktuoja kūnas. Įveikęs baimę prapleti savo galimybes, – sako Viktorija.

Pasak moters, žinoma, be pasiruošimo lįsti į vandenį nepatartina. Būtina pasportuoti ar atlikti kvėpavimo pratimus, kitaip tariant, turi apšilti. Ir, žinoma, būtinas nusiteikimas.

– Pamatai, kaip kas nors maudosi lediniame vandenyje. Ir galvoji, ar aš taip galėčiau... Kas nors dar paragina. O tu nesi, pavyzdžiui, spalį ar lapkritį lipęs į vandenį lauke. Išbandai. Ir suvoki, kad tavo galimybės yra kur kas didesnės. Juk iki šiol galvojai, jog to nesugebėsi. Atrodo, mažas dalykas, tačiau jame didelė jėga. Įveikti baimę. Mes esame įpratę klausyti, ką mums diktuoja kūnas. Įveikęs baimę prapleti savo galimybes, – sako Viktorija.

Viktorija laikosi nuomonės, jog grūdinti organizmą galima ir maudantis šaltame duše. Moteris augina du mažamečius vaikus, anot jos, vaikai yra pratę apsilieti šaltu vandeniu.

– Vakare prausdamiesi jau jie žino, tik mane įspėja: „Man tik du kartus“, kitas: „Man ir tris gali, mama“. Tai pasijuokdami, pasicypaudami ir grūdinamės. Žinoma, nereikia nueiti į kraštutinumus. Tiems, kurie galbūt nesiryžtų grūdintis tokiu būdu, patartina būtų tiesiog einant į lauką vaikų nerengti pernelyg šiltai, neapmuturiuoti. Reikia rengti taip, kad jie neperkaistų būdami šaltyje, ir tai jau bus tinkama apranga, – vaikų grūdinimo ypatumais dalijosi Viktorija.

Maudosi įvairių šalių jūrose

Silverijus Statkus „Tauragės žinioms“ teigė į šaltą upę ar jūrą kartkartėmis lendantis jau metus. Praėjusių metų pabaigoje vis dažniau savo patirtimis ėmė dalintis feisbuke. Įspūdinga Olandijoje, gruodžio 12-ąją, užfiksuota akimirka: vyras brenda iš vandens, jam už nugaros rūke skendintys atrakcionai. Šalta vien jau žiūrint. 

Anot Silverijaus, pasaulyje siaučiant virusui grūdinimasis yra būtinas, nes stiprina organizmą. Anot jo, šaltas vanduo pats gydomųjų savybių neturi, gydomąją funkciją, patyręs temperatūrų pokyčius, atlieka pats organizmas. 

O pirmosios maudynės šį šaltąjį sezoną, anot pašnekovo, įvyko Šiaurės jūroje, Norvegijoje.

– Vandens temperatūra buvo apie 3 laipsnius. Tai buvo lapkričio mėnuo. Po keleto dienų su kolegomis Norvegijoje lankėmės kalnuose. Maždaug 1,1 km aukštyje. Aplink – sniegas, upeliai užšalę. Išsimaudžiau ten tekančiame upelyje tarp ledų. Prikalbinau ir draugus. Baiminosi susirgti, tačiau nesusirgo. Žinau, kiek laiko besimaudančiam pirmą kartą galima užtrukti vandenyje, žinau, ką daryti išlipus ant kranto, tad viskas vyko sklandžiai, – pasakojo S. Statkus. 

Vyras sako, kad pirmą kartą šokti į šaltą vandenį nebuvo spontaniška mintis. Tam buvo ruoštasi ilgai. Vyras jau anksčiau pratindavosi maudynėmis šaltame duše, grūdinosi kitais būdais. Dabar jau atsiranda ir bendraminčių, kartu su juo brendančių į vandenį. 

Silverijui darbo reikalais tenka lankytis ne vienoje šalyje. Jau viešėjo Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje. Vyras stengiasi išsimaudyti kiekvienoje šalyje.

– Turiu iššūkį aplankyti kuo daugiau jūrų, vandenynų, juose išsimaudyti. Jau maudžiausi Vokietijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir Lietuvoje. Baltijos jūroje ir Jūros upėje. Visur vanduo šiltas. Trūkumas tik tas, kad jis šlapias, – juokavo vyras. – Vanduo retai kur būna žemiau nulio. Na, jūrose gali pasitaikyti ir minusinė temperatūra, tačiau vanduo jūroje yra sūrus ir neužšąla.

Ar po maudynių vyras skuba į šiltą patalpą sušilti? Ne. Sako, jog svarbiausia išlipus į krantą sausai nusišluostyti ir apsivilkti sausus drabužius. O pirmą kartą lipantiems į šaltą vandenį vyras pataria nešlapinti galvos.

– Gali perpūsti vėjas. Geriausia daryti taip: įbėgi į vandenį, išbėgi. Gali palakstyti ant kranto, kad apšiltum, ir vėl į vandenį. Ir taip du–tris kartus. Pirmą kartą įbristi sunku, antrą jau norisi savaime. Po visko nusišluosčius kūnas ima šilti, – pasakojo Silverijus.

Anot Silverijaus, pasaulyje siaučiant virusui grūdinimasis yra būtinas, nes stiprina organizmą. Anot jo, šaltas vanduo pats gydomųjų savybių neturi, gydomąją funkciją, patyręs temperatūrų pokyčius, atlieka pats organizmas. 

– Kūno vietoms, kuriose yra uždegimai, organizmas skiria daugiau energijos, apšildo tą vietą. Pagerėja kraujotaka. Pakyla spaudimas, raudonis išmuša, – pasakoja vyras. – Nesakau, kad lįsdamas į šaltą vandenį pabėgsiu nuo viruso, kad juo nesusirgsiu. Aš manau, kad susirgęs turėčiau jį lengviau pernešti, – sakė pašnekovas.

Baigdamas pokalbį vyras juokais palinkėjo tokio šalto vandens glamonėmis pasimėgauti vietos politikams. Esą toks išėjimas iš komforto zonos grūdina charakterį, padeda susidoroti su neigiamomis emocijomis.

 

Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2021-01-21
2020 m. pabaigoje išleista istoriko Vytenio Almonaičio knyga „Karšuvos žemė XIII–XIV amžiuje: praeitis ir paveldas“ – taip baigtas dar vienas Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuotas projektas. Leidinį sudaro mokslo studija ir jos priedas. Knyga skirta visiems, besidomintiems Lietuvos istorija ir norintiems susipažinti su buvusioje Karšuvos žemėje esančiais XIII–XIV a. laikotarpį menančiais kultūros paminklais.
Nuotrauka
lada
Įkelta:
2021-01-16
1974 m. Tauragėje (Melioratorių g. 11) atidaryta Toljačio miesto Volgos automobilių gamyklai tiesiogiai pavaldi techninio aptarnavimo stotis – tai lyg dabartinis oficialus markės autoservisas. Dar anksčiau, 1971 m., pradėjo veikti kilnojamoji stotis, o Tauragės stoties filialai veikė Vilniuje, Klaipėdoje, Kaliningrade.
Nuotrauka
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Įkelta:
2021-01-15
„Modernus žemės ūkis – perspektyvus žemės ūkis“, – tokios pozicijos laikosi Kazlų Rūdos savivaldybės Pavabalkšnio kaime ūkininkaujanti Dalia Kairaitienė. Kiek leidžia galimybės, į kartu su sutuoktiniu Aidu plėtojamą pienininkystės ūkį investuoja savarankiškai. Tačiau, prireikus atnaujinti melžimo aikštelę, ūkininkai pabandė paramos kreiptis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Nuotrauka
justinas
Įkelta:
2021-01-08
Žinomas vaikų rašytojas, bardas, teisės mokslų dėstytojas Justinas Žilinskas ėmėsi iniciatyvos – nemokamai papasakoti moksleiviams apie knygų rašymą, leidybą ir kitus dalykus, tuo pagelbėdamas mokytojams. Per vieną pusdienį sulaukė tiek prašymų, kad registraciją teko stabdyti. Prioritetą sostinėje gyvenantis vyras teikė regionams, mažoms mokykloms. Tarp užsiregistravusių yra ir Tauragės mokyklų.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-01-07
Diena – lyg siauras šviesos plyšys paros tamsoje. Šykšti saulės šviesa dažniausiai – tik pro debesis. Trumputės dienos pilkuma savaip ramina. Dabar tyla gamtoje – svarbiausia. Ir kiekvienas garsas joje skamba kur kas reikšmingiau. Siūlome paskaityti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vadovo Algio Butlerio pamąstymus apie gruodžio mėnesio gamtą.
Nuotrauka
seima
Įkelta:
2021-01-04
Teikiant pagalbą šeimai, itin svarbus yra specialistų bendradarbiavimas su vaiku. Nuo jo sėkmės nemaža dalimi priklauso kaip greitai pavyks atsitiesti visai šeimai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose veikiančių mobiliųjų komandų specialistai, siekdami padėti į krizę patekusioms šeimoms, ieško kelių į vaikų širdis, kartu sprendžia jų problemas, padeda šeimai ne tik išgyti, bet ir iš naujo atrasti vieniems kitus.  
Nuotrauka
moc
Įkelta:
2021-01-01
Spustelėjus lengvam šaltukui turgavietėse jau pasirodydavo močiučių megztų vilnonių kojinių, pirštinių, šalikų. Tauragiškiai savo mezginiais prekiaujančias močiutes buvo įpratę matyti sėdinčias prie turgelio Vytauto gatvėje. Dabar karantinas pagyvenusias auksarankes verčia likti namuose ir saugoti sveikatą. Tačiau uždarytos bobutės atrado internetą, kuris, jų pačių nuostabai, jau spėjo tapti tikru išganymu padeda vieną kitą eurą prie pensijos prisidurti, ir trokštamu dėmesiu pasilepinti. 
Nuotrauka
pijus
Įkelta:
2020-12-31
Fotografas Pijus Beizaras, kilęs iš Jurbarko, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Tuo metu, kai dėl COVID-19 užkrato visos pasaulio valstybės uždarė savo sienas, daugybė keliautojų iš Lietuvos prarado galimybę išvykti svetur. Tačiau Pijus turėjo galimybę nuvykti į Alpes, besidriekiančias nuo Viduržemio jūros per Vokietiją iki Panonijos lygumos.
Nuotrauka
horo
Įkelta:
2020-12-31
2021-ieji žada daugiau laisvės, naujovių, visuomeniškumo. Diktatorišką valdymo stilių po truputį keis lankstesnis. Nors viršų ims tai vienas, tai kitas stilius, jausis jų samplaika, visgi naujoviškumo daugės. Rasis daugiau pasirinkimo galimybių. Pradės populiarėti modernios naujovės įvairiose srityse, originalūs projektai, daugės ekstravagancijos, eksperimentų madoje ir kitur.  Gausės išradimų bei atradimų, susijusių su ekologiškos energijos išgavimu, elektromobiliais, aviacija, kosmosu, robotizacija, medicina, genetika, farmacija ir t.t. Žmogaus teisės ir laisvės taps primtinesnės netgi tiems, kurie griežtai vadovavosi atgyvenusiu požiūriu. Visgi streikų, maišto vis dar pasitaikys. 
Nuotrauka
lietuvos balsas ignas
Įkelta:
2020-12-31
Šį sekmadienį LNK projekte „Lietuvos balsas“ pasirodys atlikėjas iš Tauragės Ignas Novikovas. Tauragiškiai šiame muzikiniame projekte savo jėgas išbando ne taip jau retai. Metų pradžioje sužibėjo ir dvi merginos iš Tauragės.
Nuotrauka
paaugle
Įkelta:
2020-12-28
Lietuvos paaugliai kelintus metus iš eilės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš juos dažniausiai naudojamas visų rūšių smurtas, paaugliai renkasi savižudybės kelią, jaučia nuolatinį spaudimą geriau mokytis, siekti vis geresnių rezultatų, o psichologinė pagalba pasiekia vos 20 procentų paauglių, kuriems ji reikalinga.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2020-12-24
Kristina Anulienė, Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė, šiemet tapo viena iš penkių socialinės apsaugos sistemoje dirbančių žmonių, kuriems įteiktas aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvertinimas – „Gerumo žvaigždė“. Šie metai 243 darbuotojus vienijančiai įstaigai buvo išties sunkūs. Dar prieš mėnesį įstaigoje buvo kilęs koronaviruso protrūkis, sirgo 98 globos namų gyventojai. Kiek anksčiau su didžiuliu visuomenės pasipriešinimu būdavo pasitinkamos įstaigos iniciatyvos neįgaliuosius integruoti į visuomenę. K. Anulienė prisipažįsta: praeityje ir panika, ir ašaros. Didžiausius sunkumus gausaus kolektyvo vadovei įveikti padėjo, kaip ji sako, neįtikėtinas darbuotojų susiklausymas, rūpinimasis vienas kitu bei tikėjimas.
Nuotrauka
idea prima
Įkelta:
2020-12-18
Nuo  gruodžio 16 d., sugriežtėjus karantino sąlygoms, Vyriausybės priimtu nutarimu įsigaliojo tam tikri verslo veiklos apribojimai, kuriais siekiama suvaldyti itin blogėjančią pandemijos situaciją.
Nuotrauka
Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.
Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.
Įkelta:
2020-12-18
Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais.
Nuotrauka
Vis daugiau įmonių patiriant veiklos apribojimų, verslo finansavimo klausimas tampa itin aktualus.
Vis daugiau įmonių patiriant veiklos apribojimų, verslo finansavimo klausimas tampa itin aktualus.
Įkelta:
2020-12-18
Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų.
Nuotrauka
savanore
Įkelta:
2020-12-17
Tauragės rajono Žygaičių gimnazijoje besimokanti 17–metė Gustė Nairanauskaitė tvirtai apsisprendė – baigusi mokslus stos į kariuomenę. Mergina tai vadina pareiga Tėvynei. Tačiau po tarnybos ji ketina studijuoti visuomenės sveikatos mokslus. Šį sprendimą Gustė priėmė po to, kai savanoriavo Tauragės visuomenės sveikatos biure. Lietuvą sukausčiusi COVID-19 pandemija kaip reikiant smogė sveikatos srityje dirbantiems darbuotojams, todėl bet kokia pagalba iš šalies – gyvybiškai svarbi. 
Nuotrauka
idea prima
Covid-19 pandemijos akivaizdoje daugeliui įmonių tenka prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų
Įkelta:
2020-12-14
Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.
Nuotrauka
Stefanija Mažeikienė. Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2020-12-06
Stefanija Mažeikienė, kone pusę amžiaus skubėjusi į pagalbą visiems, kam prireikė skubios medicinos pagalbos, išėjusi į užtarnautą poilsį pagaliau rado laiko kūrybai. Neseniai 70-metį atšventusi moteris jau gali būti tituluojama rašytoja: jos „kraitis“ – ne tik daugybė poezijos posmų, bet ir romanas. Ji prisipažįsta nustebusi, kai sulaukė žurnalistės skambučio. Sako, pagalvojusi „nebedirbu, esu užtarnautame poilsyje, kas galėtų manimi domėtis“, tad ir duoti interviu nelabai norėjosi. Taip ir pasakė – kad nieko įdomaus negalės papasakoti. Bet pasikalbėjusi su žurnaliste ilgėliau sako pagalvojusi, kad šiais „izoliacijos“ laikais nereikia užsidaryti – reikia bendrauti, dalintis savo patirtimis. Nors tos patirtys ne vien smagios, Stefanijos mintys kupinos šviesos ir vilties
Nuotrauka
zum3
Nors pradėti ūkininkauti buvo nelengva, Tadas Petkevičius džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis plečiasi. Karolinos Baltmiškės nuotr.
Įkelta:
2020-12-04
Vita ir Tadas Petkevičiai po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ėmė ūkininkauti Kelmės rajone. Ūkį plėtoja investuodami Anglijoje uždirbtas lėšas ir jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą paramą.