2020 Rugpjūčio 13 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Kalba tauragiškiai

Kalba tauragiškiai
Nuomonių gali būti daug ir įvairių. Dalinkimės mintimis.

Kas gins Tauragę nuo užpuolikų?

  • Įkelta: 2015-03-05
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka

Vytautas Lukšauskas

Valstybės gynimo tarybai nusprendus, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą vis galvoju, ar atsiras tauragiškių, ginsiančių Karšuvos kraštą. Per 15 metų čia nebeliko tokių patriotinių organizacijų, kaip Jūrų skautų flotilė, o greta išblizgintų rusų karių kapinaičių, „pavargęs“ Sausio 13-osios paminklas atrodo mažų mažiausiai nepagarbiai.

Turiu pripažinti, kad privalomas šauktinių rengimas bei mintis apie kariuomenės stiprinimą mane džiugina. Britų „The Economist“ žurnalistas Edvardas Lucasas teisingai pastebėjo – po šauktinių grąžinimo Lietuvą užimti reikėtų ne 6, o galbūt 76 valandų. Tačiau, mano nuomone, patriotiškumą ugdyti reikia ne tuomet, kai Rusija grasina visos Europos saugumui. Patriotiškumą reikia skiepyti mūsų atžaloms nuo mažų dienų.

Per pastarąjį dešimtmetį Tauragės rajono valdžia nepajudino nė piršto patriotiškumo labui. Mokyklų ir gimnazijų vadovai buvo priversti pakeisti politines pažiūras. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje veikę Jūrų skautai buvo sunaikinti. Nutrauktas jų finansavimas – suduotas didelis smūgis mūsų jaunajai kartai, jaunimo auklėjimui, tautiškumui.

Kažkada ši neformalaus ugdymo savanoriška jaunimo organizacija ugdė dorus, kilnios dvasios, tvirto būdo, stiprius Lietuvos piliečius. Puikiai pažįstu žmones, Tauragėje organizavusius skautų veiklą, šiam dideliam darbui atidavusius daug jėgų. Rengtos stovyklos, buvo mokomasi, kaip išgyventi pačiomis sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Ugdymas vyko nuo pradinių klasių suolo iki pat studijų pabaigos. Tokie išugdyti piliečiai gali ir nori ginti Lietuvą.

Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio jubiliejui, tokia Tauragės valdžios antipatriotinė politika išryškėja dar labiau. Meras giriasi už europinius pinigus išklojęs gatves, bet neranda lėšų sutvarkyti takelio iki laisvės kovotojams skirto Sausio 13-osios paminklo. Žvyruotas, balose paskendęs takas darganotu oru sunkiai prieinamas. Jis nė iš tolo neprilygsta už 20 metrų blizgančioms rusų karių kapinaičių prieigoms.

Praėjusiais metais Jūros upės pakrantės žolynuose pradėta ieškoti paminklo, vadinamojo Tauragės pučo sukilimo dalyviams. Rusijos agresijos fone politikai pradėjo rūpintis smetoninės valdžios sušaudytais sukilėliais. Ar dabartinės Tauragės valdžios atstovai supranta ką nors apie patriotiškumą? Ar tokie žmonės gintų mūsų kraštą?   

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus. 

 

Esu religingas žmogus ir negaliu tvertis savyje, kai į rinkiminį vajų mūsų mieste nevengia įsitraukti ir kunigai, o Dievo namuose brukama politinė agitacija. Ne man vienam atrodo neetiška ir amoralu, kai tiek katalikų, tiek evangelikų bažnyčių skliautuose skamba kunigų pagyros politikams, liaupsinama viena partija. Absurdas, kai politika persipina su tikėjimu. Žmogus jau nebežinai, kuo tikėti.  

Artėja savivaldybių rinkimai, o tai kiekvieną mūsų priverčia labai susimąstyti – ketveriems metams išrinksime tuos, kurie vadovaus, dirbs rinkėjų gerovei.

Sužinojau, kas yra kas
  • Įkelta: 2015-02-22

Pagaliau ir mano namus pasiekė artėjančių rinkimų informacinis leidinys. Turėjau galimybę bent paviršutiniškai susipažinti su kandidatais į rajono savivaldybės tarybą bei mero kėdę.

Artėja Vasario 16-oji – kiekvienam lietuviui brangi šventė. Tuo pačiu ir lemtinga. Vasario 16-tą, prieš 88 metus, Lietuva neteko daktaro Jono Basanavičiaus. Ką lietuviui, tikram savo šalies patriotui, reiškia ši neeilinė asmenybė, manau, aiškinti neverta.

Šių metų kovo mėnesį vyks svarbus politinis įvykis – savivaldybių merų ir tarybų narių rinkimai. Pirmą kartą istorijoje bus tiesiogiai renkamas meras, to buvo siekiama beveik dvidešimt metų. Iš tų rinkimų politikai, analitikai, įvairūs apžvalgininkai ir, svarbiausia, žmonės, daug tikisi, nori permainų, supratingumo, pažangos, teisybės ir progreso.

Man gėda dėl Jūsų!
  • Įkelta: 2015-01-12

Netrukus minėsime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Ypač gražiai Lietuvoje ji buvo švenčiama praėjusiais metais, kai į krūtinės atlapus lietuvaičiai segėsi ženkliuką – „Neužmirštuolės žiedą“, simbolį orios, savarankiškos ir sėkmingos Lietuvos. Tikiu, šios akcijos rengėjai šiemet neaplenks ir Tauragės, kurioje aukščiausi politikai segi krauju išpurvintą išdavikišką Georgijaus juostelę.

Daug rašoma, kad mūsų Lietuva skęsta alkoholyje. Nuolat skelbiama, kad svaigalų išgeriama daugiau negu bet kurioje Europos valstybėje. Per girtuoklystę kyla baisių dalykų: kiek gaisruose žūsta, kiek eismo katastrofų, kiek įsivelia į muštynes, įsitraukia į gaujas, apsivagia, priekabiauja, keikiasi, sėda į kalėjimus. Širdį sopa, kad prageriami ne tik pinigai, bet ir  lietuvio garbė bei sveikata.

„Mes sustabdysime emigraciją“, „Sukursime naujas darbo vietas”, „Svarbiausia – žmogus”. Girdėta, taip? O kas pasikeitė per ketverius metus? Nieko. Net nepavyko išsilaikyti toje pačioje situacijoje.