2019 Spalio 15 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Kalba tauragiškiai

Kalba tauragiškiai
Nuomonių gali būti daug ir įvairių. Dalinkimės mintimis.

Kam užkliuvo Tauragės šilumos tinklų sandėliuojamas biokuras?

  • Įkelta: 2018-07-16

Po liepos 3 dieną pasirodžiusios „Tauragės kurjerio“​ publikacijos „Įspėjo apie pavojų: panašu į tiksinčią bombą“, Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patvirtino, kad Tauragės šilumos tinklai (TŠT) biokurą sandėliuoja nepažeisdami Valdybos patvirtintos sandėliavimo schemos ir  priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas Kristijonas Paliutis teigia, kad leidinio publikacijos tikslas – viešas spaudimas bendrovei, kuriuo siekiama pakeisti Tauragės šilumos tinklų biokuro pirkimo politiką. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas K. Paliutis užsimena ir apie galimus „Timbex“ ir Tauragės  miškų urėdijos atstovų interesus. Jo prašymu spausdiname visą raštu atsiųstą komentarą:

„TŠT vykdoma biokuro įsigijimo politika tiesiogiai susijusi su TŠT valdybos 2016 metais patvirtinta strategija, kurioje esminis bendrovės veiklos tikslas – mažiausia šilumos kaina. Biokuro įsigijimo kaina sudaro 38 procentus galutinėje šilumos kainoje, faktas, kad pati mažiausia ji yra vasarą. Tai lemia šiltuoju metų laiku sumažėjusi biokuro paklausa ir sandėliavimo kaštų nebuvimas, nes tiekėjai į žiemos kainą įsiskaičiuoja ir savo patirtas biokuro sandėliavimo sąnaudas.

Todėl naująja TŠT bendrovės biokuro įsigijimo politika yra labiausiai nepatenkinti vietiniai biokuro tiekėjai, taip pat biokuro sandėliavimo paslaugas teikiantys asmenys: ,,Tauragės kurjerio“ straipsnyje aiškiai įvardinta, kad yra informacijos šaltinis – biokuro tiekiančios įmonės atstovas.

Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad verslas ir jo atstovai gyventojų saugumu pradeda rūpintis ir rūpinasi tik tiek, kiek tai atitinka konkretų to verslo ekonominį interesą.

 Aš norėčiau užduoti viešą klausimą „Tauragės kurjerio“ straipsnio autorei ir redaktorei, kodėl tas staigus susirūpinimas biokuro sandėliavimu atsirado būtent dabar ir priminti tokius faktus.

Biokuras Tauragės mieste buvo sandėliuojamas ir anksčiau, mano žiniomis, pagal prieštaringomis aplinkybėmis sudarytą sutartį.

Kurą TŠT 2013–2015 m. tiekusi „Timbex“, jį supirkdavo iš vietinių biokuro gamintojų, tuomet sandėliuodavo Jovaruose esančiuose sandėliuose. iš kurių biokuras buvo vežamas į Beržės katilinę. Ir panašu, kad šia schema visi buvo patenkinti, įskaitant ir laikraštį „Tauragės kurjeris“. Aš galiu tik spėlioti, kiek tam įtaką turėjo tuometinis Tauragės miškų urėdas  Robertas Piečia, buvęs „Tauragės kurjerio“ akcininkas ir šios įmonės plėtros vadovas. Bet galiu patvirtinti, kad bendrovės biokuro politikos pasikeitimui ir sprendimui praktiškai visą biokurą įsigyti vasaros metu ir jį patiems sandėliuoti, Robertas Piečia turėjo didelę įtaką.

Buvęs bendrovės vadovas Mindaugas Nevardauskas taikė mišrią biokuro įsigijimo politiką, kai nedidelis biokuro kiekis buvo įsigyjamas bei sandėliuojamas vasaros metu, o pagrindinė dalis buvo tiekiama šildymo sezono metu, pagal iš anksto sudarytą biokuro tiekimo sutartį. Mes valdyboje jau 2017 m. vasarą akcentavome, kad bendrovė vasarą nupirktų visą jai reikalingą biokurą ir pas save sandėliuotų. Bet  mums buvo teikiami įvairūs kontrargumentai, kad įmonei sandėliavimas taip pat kainuoja, o patiriamų kaštų negalima įtraukti į galutinę šilumos kainą, kad sandėliuojant tam tikras biokuro kiekis yra prarandamas, kad bendrovė neturi pakankamai teritorijos visam reikalingam kuro kiekiui sandėliuoti, o visų šių papildomų darbų ir rūpesčių kainų skirtumas neva neatperka.

Aš žmogiškai suprantu, kad buvusiam direktoriui pirkti biokurą pagal išankstinę tiekimo sutartį buvo paprasčiau. Tačiau jis neįvertinto vieno svarbaus fakto, kad netgi pasirašyta sutartis ir joje fiksuota biokuro kaina negarantuoja, jog tiekėjas laiku ir tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus.

TŠT su Tauragės miškų urėdija dar 2017 m. rugpjūčio 1 d.  sudarė pusmetinį biokuro tiekimo sandorį, pagal kurį bendrovei 2018 m. iki kovo ir balandžio mėn. turėjo būti pristatytos 1560 tne biokuro už 223 080 eurų kainą, 143 Eur/tne, pagal konkretų tiekimo grafiką. Kuomet biokuro rinkoje kaina 2018 m. pakilo iki rekordinių aukštumų, Tauragės miškų urėdija nustojo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir nebetiekė biokuro pagal nustatytą kainą. TŠT rezervo taip pat nebeturėjo, todėl urėdijos nepristatytą kurą teko pirkti iš kitų tiekėjų už rinkoje tuo metu buvusią kainą. Kai šildymo sezonas pasibaigė ir biokuro kaina rinkoje sumažėjo  iki 141,7  Eur/tne, Tauragės miškų urėdija tą trūkstamą biokurą pristatė.

2018 balandžio mėn. pirkto biokuro kaina 198,66 Eur/tne, lyginant su 2018 kovo mėn. pirkto biokuro kaina 144,72 Eur/tne, padidėjo 37 proc. arba 53,94 Eur/tne. Tai įvyko dėl ilgalaikio biokuro pirkimo sutarties sąlygų galutinio neišpildymo. Todėl šilumos kaina šoktelėjo nuo 4,71 ct/kWh iki 5,30 ct/kWh arba 12,5 proc.

Pamenu, kad dėl tokios šilumos kainų dinamikos „Tauragės kurjeris“ reiškė pagrįstą pasipiktinimą, buvo metami kaltinimai tiek TŠT vadovui, tiek rajono merui. Tačiau pagrindinio šilumos kainos kilimo kaltininko Tauragės miškų urėdijos atstovų komentarų aš minėtoje publikacijoje pasigedau. Galbūt leidinys nenorėjo pasirodyti neetiškas, pateikdamas su juo susijusio asmens komentarus.

Tik atrodo keistai, kad ,,TŠT galiausiai pradėjus slides ruošti žiemą“, kas daroma tik dėl mažesnės šilumos kainos TŠT klientams, pasirodo štai tokios publikacijos ir bandoma kelti kažkokias įtampas.

Aš noriu tikėti, kad bendrovės klientai yra mąstantys žmonės ir tokioms manipuliacijoms nepasiduos.“

Užs. Nr. 71

 

37-erių kraštietis Vitalijus Klumbys puikiai žino emigracijos skonį. Pabuvojęs ne vienoje užsienio valstybėje, šiandien Australiją jis vadina antraisiais namais. Pakalbintas apie gyvenimą svetur, darbą su profesionaliais žirgais ir egzotišką klimatą, vyras galop pripažįsta, jog namų ilgesio niekas neatstos.

2 valandos per dieną, maždaug tiek dažniausiai Vilniuje užtrunka kelionė į darbą, iš vieno miesto galo į kitą, žinoma, jeigu tau pasisekė ir šiandien nepakliuvai į eismo kamštį. Atrodytų ne tiek ir daug? Tačiau per savaitę tokių valandų susidarytų net 10, per mėnesį – 44 valandos, kalbant apie metus, valandų skaičius išaugtų net iki 528, o tai reiškia 22 dienas. Ką galima nuveikti per 528 valandas? Galima perskaityti dešimtis knygų ar peržiūrėti maždaug 264 filmus, arba paskirti savo laiką mėgstamam hobiui, ar gvildenamai verslo idėjai.

Sudėtinga diskutuoti su oponentu, kai yra vartojamos tokios frazės: „sutriuškintas“, „propagandinio karo strategas“ ir daugybė panašių išsireiškimų. Didžiulis straipsnis, išpirktas už mokesčių mokėtojų pinigus, nelabai yra kam suprantamas. 

Būtent tokios mintys kyla skaitant Donato Simaičio, ilgamečio UAB Tauragės šilumos tinklai direktoriaus, o šiuo metu bendrovės valdybos nario, teiginius 2016 m. gegužės 3 d. „Tauragės kurjerio“ straipsnyje  „Tauragės šilumos tinklų planai: ką stengiamasi nuslėpti?“

Sportas visuomet buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Vieni sportuoja tam, kad pagražintų kūno formas, numestų svorio, kiti – savo malonumui, o tretiems sportas yra tiesiog kasdienis darbas ir pragyvenimo šaltinis.