2020 Liepos 06 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Kalba tauragiškiai

Kalba tauragiškiai
Nuomonių gali būti daug ir įvairių. Dalinkimės mintimis.

Pagirios po rinkimų arba sūris pelėkautuose

  • Įkelta: 2019-03-13
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Rytas po rinkimų. Tauragiškiai pasirinko – nors ir nedidele persvara, daugiau savo balsų paskyrė ne dabartinių valdančiųjų kandidatui. Rinkėjas neįsigilino į  kvietimą pagalvoti „Į priekį ar atgal“ ir įjungė atbulinę pavarą.

Matyt, kad valdančiųjų komunikacija turėjo spragų. O gal per garsių pagyrų supykdytas rinkėjas iš pernai išasfaltuotos Stoties gatvės, žingsniuodamas pagaliau vėl tvarkinga Meilės alėja, į rinkimų apylinkę neatėjo. O trečdalis tų, kurie atėjo, neįvertino nei statomo baseino, nei skaidrių konkursų į valstybinius postus, nei nemokamų atrakcionų vaikams, nei Gyčio Paškevičiaus dainų. Nepagalvojo apie užsienio investuotojų fabrikus, nei apie Prezidentės vizitą Tauragėje. Nesusigundė ir žadama sporto arena. Kodėl?

Komunikacijos specialistai ir psichologai kalba, kad sprendimas renkant valdžią dažniausiai būna nulemtas ne mąstymo, o emocijos. Akivaizdu, kad dalis rinkėjų pasimovė ant kabliuko, pasirinkdami asmenybę – solidaus stoto ir atsigręžti į kiekvieną tauragiškį žadantį veidą, tarsi feniksas iš pelenų prisikėlusį ir antro (ar n-tojo?) šanso politikoje prašantį kandidatą.

„Už pagarbą žmogui“, „Tauragiškių vardu“ kalbančiam mokslų daktarui, važinėjančiam prabangiu jaguaru, atsispirti sunku. Net jei jis, besipuikuodamas turtais, yra vienas iš dviejų mažiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokančių kandidatų į merus. Todėl greičiausiai rinkėjas tiesiog nepagalvojo, kad sekdamas paskui šūkį „atsinaujinusi komanda“, vis tik gaus visą senųjų mohikanų ir demagogų paketą: seną gerą markizą karabasą ir jo patarėją bei ginklanešę, meistriškai įvaldžiusią manipuliavimo jautriausiomis visuomenės grupėmis – neįgaliaisiais – meną, ir Ko. (Prisiminkime dirbtinai sukurptą „Bastilijos“ grindų ir neįgaliųjų šventės skandalą, kuomet pats Neįgaliųjų draugijos pirmininkas pripažino, kad į per visą Lietuvą nuskambėjusią istoriją buvo įtrauktas manipuliacijomis).

Rinkėjai nepagalvojo ir apie tai, kad „Tauragiškių vardu“ dabar kalbantis jų simpatija, būdamas vos trisdešimties jau buvo įtrauktas į tėvo machinacijas privatizuojant automobilių stovėjimo aikšteles su sovietinės nomenklatūros riteriais. Tas pats tėvas nė per žingsnį neatsitraukia nuo jo ir šiandien, rinkiminių reitingų sąraše kvėpuoja jam į nugarą. O giminystės ryšiai driekiasi per visą rajoną, kaip ir privatizuoti sklypai, aikštelės bei pastatai. 

Pamodeliuokime, ką ši komanda gali pasiūlyti Tauragei. ABBA dainuoja „The winner takes it all“ (angl. „Laimėtojas pasiima viską“). Taigi, laimėtojai, kaip taisyklė, pasiima svarbiausią: miesto ūkvedžio – administracijos direktoriaus, ir greičiausiai dar keletą politinio pasitikėjimo komandos, kuri iš esmės formuos miesto ateities kryptį ir politiką, postų. Kas iš išrinkto sąrašo galėtų užimti šias svarbias pareigas ir dirbti miestui negailėdamas jėgų kas dieną ketverius metus? Gal absoliučiai jokios politinės patirties neturintis dabartinio administracijos direktoriaus bendrapavardis? (Tarp kitko, vienintelis, be kandidato į merus, išrinktas iš garsiai pozicionuoto partijos „jaunimo“). O gal šiltas vietas mėgstantis partijos pilkasis kardinolas, savo sugebėjimus jau įrodęs teismuose dėl Tauragės šilumos ūkio turto švaistymo ir šauniai „derindamas“ privačius ir viešuosius interesus? Yra apie ką pamąstyti.

Keturis mandatus rinkėjai atidavė nebepartiniams. Sekdami paskui jauną, bendruomenišką malonaus veido kandidatą į merus, kuriam lyg ir nieko neprikiši, balsus tauragiškiai patikėjo ir senam politikos vilkui, žadėjusiam į tą pačią upę nebebristi, ir sudegusio teatro artistui.

Sunku patikėti, kad tauragiškiai nori grįžti į laikus, kai Tauragė buvo vadinama švogerių kraštu, o norint dirbti valdišką darbą, reikėjo stoti į teisingą partiją. Greičiausiai žmonės balsavo už pokytį – norėjo nubausti dabartinę valdžią už klaidas, kurių tikrai buvo, nes ne šventieji puodus lipdo, o gal ir už aroganciją ar per didelį pasitikėjimą savimi. Tik ar nebus nusibaudę savęs ir Tauragės.

Tačiau dar yra antrasis mero rinkimų turas, kuris iš esmės viską nulems. Koalicinės svarstyklės šiuo metu stovi lygiai, trūksta tik vieno svarelio – mero, kuris jas nusvers. Todėl gerai pagalvokite, kam atiduoti balsą. O jei dar nebuvote ar neplanavote balsuoti kovo 17-ąją, būtinai ateikite.

Tauragės Vaikų ir jaunių sporto mokyklos bendruomenės parengė nuomonę dėl 2018 metų rugsėjo 7 dieną publikuoto straipsnio „Sėdėję ant valdiškos kėdės, dabar turės dirbti“.

Po liepos 3 dieną pasirodžiusios „Tauragės kurjerio“ publikacijos „Įspėjo apie pavojų: panašu į tiksinčią bombą“, Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patvirtino, kad Tauragės šilumos tinklai (TŠT) biokurą sandėliuoja nepažeisdami Valdybos patvirtintos sandėliavimo schemos ir  priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas Kristijonas Paliutis teigia, kad leidinio publikacijos tikslas – viešas spaudimas bendrovei, kuriuo siekiama pakeisti Tauragės šilumos tinklų biokuro pirkimo politiką. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas K. Paliutis užsimena ir apie galimus „Timbex“ ir Tauragės  miškų urėdijos atstovų interesus. Jo prašymu spausdiname visą raštu atsiųstą komentarą:

37-erių kraštietis Vitalijus Klumbys puikiai žino emigracijos skonį. Pabuvojęs ne vienoje užsienio valstybėje, šiandien Australiją jis vadina antraisiais namais. Pakalbintas apie gyvenimą svetur, darbą su profesionaliais žirgais ir egzotišką klimatą, vyras galop pripažįsta, jog namų ilgesio niekas neatstos.

2 valandos per dieną, maždaug tiek dažniausiai Vilniuje užtrunka kelionė į darbą, iš vieno miesto galo į kitą, žinoma, jeigu tau pasisekė ir šiandien nepakliuvai į eismo kamštį. Atrodytų ne tiek ir daug? Tačiau per savaitę tokių valandų susidarytų net 10, per mėnesį – 44 valandos, kalbant apie metus, valandų skaičius išaugtų net iki 528, o tai reiškia 22 dienas. Ką galima nuveikti per 528 valandas? Galima perskaityti dešimtis knygų ar peržiūrėti maždaug 264 filmus, arba paskirti savo laiką mėgstamam hobiui, ar gvildenamai verslo idėjai.

Sudėtinga diskutuoti su oponentu, kai yra vartojamos tokios frazės: „sutriuškintas“, „propagandinio karo strategas“ ir daugybė panašių išsireiškimų. Didžiulis straipsnis, išpirktas už mokesčių mokėtojų pinigus, nelabai yra kam suprantamas. 

Būtent tokios mintys kyla skaitant Donato Simaičio, ilgamečio UAB Tauragės šilumos tinklai direktoriaus, o šiuo metu bendrovės valdybos nario, teiginius 2016 m. gegužės 3 d. „Tauragės kurjerio“ straipsnyje  „Tauragės šilumos tinklų planai: ką stengiamasi nuslėpti?“

Sportas visuomet buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Vieni sportuoja tam, kad pagražintų kūno formas, numestų svorio, kiti – savo malonumui, o tretiems sportas yra tiesiog kasdienis darbas ir pragyvenimo šaltinis.

Vasario 16-ąją „Tauragės žinios“ sulaukė tauragiškės žinutės su nuotrauka. Jauna moteris rašo: „Lietuvos valstybės atkūrimo dieną man labai užkliuvo Taurų nuotykių parko pilyje kabanti nuplyšusi vėliava... Baisu žiūrėti, jau geriau visai jos ten nebūtų“.

Kasmet švenčiame Vasario 16-ąją – dieną, kai lietuvių Tauta paskelbė pagaliau išsivaduojanti iš carinės Rusijos pirmosios okupacijos, trukusios apie 120 metų. Už šią dieną Lenino-Stalino įpėdiniai žiauriai atkeršijo Lietuvai, atėję antrosios okupacijos 1940 m. ir grįžę siautėti 1944 m.

Gerą reprezentacinę Tauragės miesto futbolo komandą turėsime, tik tada, kai išugdysime daugiau pajėgių futbolininkų, galinčių rungtyniauti 1 arba A lygoje. Kalbu apie jaunus, 16–19 m. amžiaus tauragiškius, kurie dar mokosi mokykloje ir ateityje gins savo miesto garbę. 

Į „Tauragės žinių“ redakciją užsukusios tauragiškės išsakė savo nuomonę apie Tauragės vasaros estradoje vykstančius koncertus.

Beveik kasdien Tauragės rajono žmonėms viešojoje erdvėje pateikiami, mano suvokimu, patys absurdiškiausi vertinimai apie savivaldybės naujai išrinktos vadovybės darbus. Tokia, mano nuomone, klaidinanti informacija socialdemokratų dėka plinta rajono žiniasklaidos priemonėse bei per uolius bendrapartiečius. Bet kokia kaina stengiamasi kompromituoti Tauragės rajono merą Sigitą Mičiulį ir jo komandą. Pasinaudojant pramanytais teiginiais, rezgamos virtinės intrigų.

Kaip išlydime artimą?
  • Įkelta: 2015-07-20

Neseniai buvau laidotuvėse, grįžusi po jų susimąsčiau ir savo mintimis noriu pasidalinti su jumis, gerbiami skaitytojai.

Tauragiškiai dar pilni neišdildomų šventinių įspūdžių ir neiškenčia jais pasidalinti su kitais: juk Tauragės miesto šventė „Tauro ragas“ padovanojo gausybę renginių. Ne vieną iš jų dar ir ateityje ilgai minėsime kaip reikšmingą kultūrinį įvykį Tauragės gyvenime.

Išbandymas – valdžia
  • Įkelta: 2015-04-24

Pasibaigė gana sudėtingi, daug emocijų sukėlę pirmą kartą surengti tiesioginiai mero rinkimai. Jų aktualumą ir svarbą rodo ir rekordinis rinkėjų dalyvavimas. Įvyko savotiškas revoliucinis persitvarkymas. Tie, kas buvo valdžioje, turėjo svarius teisėtus ir neteisėtus įgaliojimus. Jie liko už borto – opozicija triumfuoja. Daug kam, ypač buvusiems valdžioje – šokas, staigmena, dar nelabai susigaudo, kas įvyko. Kitiems tai politinės karjeros pabaiga. Kaip liaudis sako, nėra nepakeičiamų, yra tik nepakeisti.

Automobilį vairuoju nuo 1986 metų. Noriu išsakyti savo nuomonę dėl neatsargaus pėsčiųjų elgesio kelyje ir jų netolerantiškumo vairuotojų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių turi laikytis visi.

Valstybės gynimo tarybai nusprendus, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą vis galvoju, ar atsiras tauragiškių, ginsiančių Karšuvos kraštą. Per 15 metų čia nebeliko tokių patriotinių organizacijų, kaip Jūrų skautų flotilė, o greta išblizgintų rusų karių kapinaičių, „pavargęs“ Sausio 13-osios paminklas atrodo mažų mažiausiai nepagarbiai.

Esu religingas žmogus ir negaliu tvertis savyje, kai į rinkiminį vajų mūsų mieste nevengia įsitraukti ir kunigai, o Dievo namuose brukama politinė agitacija. Ne man vienam atrodo neetiška ir amoralu, kai tiek katalikų, tiek evangelikų bažnyčių skliautuose skamba kunigų pagyros politikams, liaupsinama viena partija. Absurdas, kai politika persipina su tikėjimu. Žmogus jau nebežinai, kuo tikėti.  

Artėja savivaldybių rinkimai, o tai kiekvieną mūsų priverčia labai susimąstyti – ketveriems metams išrinksime tuos, kurie vadovaus, dirbs rinkėjų gerovei.

Sužinojau, kas yra kas
  • Įkelta: 2015-02-22

Pagaliau ir mano namus pasiekė artėjančių rinkimų informacinis leidinys. Turėjau galimybę bent paviršutiniškai susipažinti su kandidatais į rajono savivaldybės tarybą bei mero kėdę.

Artėja Vasario 16-oji – kiekvienam lietuviui brangi šventė. Tuo pačiu ir lemtinga. Vasario 16-tą, prieš 88 metus, Lietuva neteko daktaro Jono Basanavičiaus. Ką lietuviui, tikram savo šalies patriotui, reiškia ši neeilinė asmenybė, manau, aiškinti neverta.

Šių metų kovo mėnesį vyks svarbus politinis įvykis – savivaldybių merų ir tarybų narių rinkimai. Pirmą kartą istorijoje bus tiesiogiai renkamas meras, to buvo siekiama beveik dvidešimt metų. Iš tų rinkimų politikai, analitikai, įvairūs apžvalgininkai ir, svarbiausia, žmonės, daug tikisi, nori permainų, supratingumo, pažangos, teisybės ir progreso.

Man gėda dėl Jūsų!
  • Įkelta: 2015-01-12

Netrukus minėsime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Ypač gražiai Lietuvoje ji buvo švenčiama praėjusiais metais, kai į krūtinės atlapus lietuvaičiai segėsi ženkliuką – „Neužmirštuolės žiedą“, simbolį orios, savarankiškos ir sėkmingos Lietuvos. Tikiu, šios akcijos rengėjai šiemet neaplenks ir Tauragės, kurioje aukščiausi politikai segi krauju išpurvintą išdavikišką Georgijaus juostelę.

Daug rašoma, kad mūsų Lietuva skęsta alkoholyje. Nuolat skelbiama, kad svaigalų išgeriama daugiau negu bet kurioje Europos valstybėje. Per girtuoklystę kyla baisių dalykų: kiek gaisruose žūsta, kiek eismo katastrofų, kiek įsivelia į muštynes, įsitraukia į gaujas, apsivagia, priekabiauja, keikiasi, sėda į kalėjimus. Širdį sopa, kad prageriami ne tik pinigai, bet ir  lietuvio garbė bei sveikata.

„Mes sustabdysime emigraciją“, „Sukursime naujas darbo vietas”, „Svarbiausia – žmogus”. Girdėta, taip? O kas pasikeitė per ketverius metus? Nieko. Net nepavyko išsilaikyti toje pačioje situacijoje.