Pirmas Vaidoto Meškio žygis pėsčiomis buvo 25 km ilgio. Vėliau, kaip pats teigia, pasidarė priklausomas nuo iššūkių ir prisijungė prie Tauragės ekstremalų asociacijos. Naujausias Vaidoto pasiekimas – beveik 800 km žygis pėsčiomis Šv. Jokūbo piligrimo keliu. Iš Prancūzijos į Ispaniją tauragiškis ėjo beveik mėnesį.
Įkvėpė filmas
Vaidotas Meškys – jaunas, 22 metų tauragiškis, baigęs Žalgirių gimnaziją, išvyko mokytis į Karo akademiją Vilniuje. Su bendraminčiais mėgo dalyvauti pėsčiųjų žygiuose, prieš studijas dirbo Taurų nuotykių parke.
– Kai baigiau Žalgirių gimnaziją, nepavyko iškart įstoti į Karo akademiją, tai įsidarbinau Taurų parke vieneriems metams. Po metų pavyko įstoti į norimą vietą ir štai jau trečius metus ten mokausi Gynybos ir saugumo institucijų valdymo, – pasakojo tauragiškis.
Aktyvus, sportiškas ir pėsčiųjų žygius pamėgęs jaunuolis „Tauragės žinių“ žurnalistei kalbėjo, kad žymusis piligrimų kelias jį sudomino pažiūrėjus filmą „Kelionė“, kuriame tėvas nusprendžia tęsti žuvusio sūnaus kelionę garsiuoju keliu, nešinas jo pelenais ir atranda kitokį požiūrį į gyvenimą.
– Pažiūrėjau filmą ir man kilo mintis, kad noriu tai išbandyti. Ėmiau taupyti pinigus kelionei. Planavau vykti vienas per vasaros atostogas. Kretingiškis kambariokas Vytautas Liakas tuo pačiu metu planavo savo kelionę į Alpių kalnus. Tik vėliau persigalvojo ir sutarėme vykti kartu El Camino keliu. Iš pradžių ėjome kalbėdamiesi. Tik po kelių dienų pabandėme eiti klausydamiesi muzikos su ausinukais – taip kelionė tapo linksmesnė, – juokdamasis pasakojo V. Meškys.
Nužygiavo 800 km
Žygeiviai kelionę pradėjo nuo Ispanijos miesto Barselonos, mat lėktuvo bilietai į ten buvo pigesni. Tačiau vėliau suprato apsiskaičiavę, nes teko brangiai sumokėti už traukinio bilietus į Prancūziją, kur ir prasideda garsusis kelias.
– Yra kelios starto vietos, bet mes pasirinkome eiti nuo Prancūzijos kaimelio Saint Jean Pied de Port. Čia pradeda dauguma, nes šią vietą gana lengva pasiekti. Taip pat visi sako, kad kelionės distancija yra 800 km, bet mūsų diplomuose įrašytas 775 km atstumas. Vis dėlto, vos atvykę į Ispaniją, Barselonoje daug vaikščiojome, tai galima sakyti, kad 800 km tikrai nuėjome, – tvirtino vyras.
Sunkumų kelionės metu jaunuoliai neišvengė. Fiziškai V. Meškiui sunkiausia atrodė pati kelionės pradžia, kuomet teko net 26 km įveikti Pirėnų kalnų apylinkėmis. Žygeiviai pėsčiomis buvo pakilę net 1400 m virš jūros lygio. Psichologiškai sunkiausia tapo paskutinioji kelionės savaitė, kai viršų paėmė namų, artimųjų ilgesys. Mintyse skaičiavo kiekvieną likusį kilometrą.
– Esu toks, kuris nori keliauti, pamatyti, susipažinti su kita kultūra. Laikas kelionėje kartais prailgdavo, tapdavo sunku. Nepaisant to, šią kelionę visiems rekomenduočiau išbandyti. Jei ne visus 775 km, tai bent dalį. Ir pats norėčiau dar kartą save taip išbandyti, tik kitam kartui rinkčiausi Šiaurinį kelią. Ten didžioji kelio dalis nusidriekusi kalnais, labai vaizdinga vietovė, – kalbėjo tauragiškis.
Finiše degino rūbus
Per 24 dienas 800 km įveikę vaikinai nešėsi palapinę, kurioje gyveno pirmąją savaitę. Mobiliuosius telefonus pasikraudavo kavinėse, kol gerdavo kavą. O rūbus skalbdavo upėse. Tokiu būdu kelionė atsiėjo šiek tiek pigiau. Vėliau nusprendė naudotis šv. Jokūbo kelyje esančių albergų paslaugomis – tai vietos, kuriose piligrimai nebrangiai gali apsinakvoti, pavalgyti. Juose jie gyveno kas antrą, kartais kas trečią naktį, kitas naktis praleisdavo palapinėje. Per dieną nueidavo apie 30–40 km.
– Kelionės metu buvo visko. Gavau saulės smūgį, tuomet draugas padėjo. Vėliau ir pasipykom, ir susitaikėm. Bet šį kelią eiti dviese saugiau ir smagiau. Teko sutikti kitų lietuvių. Viena pora susipažino per mobiliąją programėlę ir leidosi į kelią kartu. Tačiau kelionės metu susipyko ir toliau ėjo atskirai. Tad išeičių tikrai yra. Nuėjęs visą kelią iki pat katedros, kiekvienas turi apkabinti šv. Jokūbo skulptūrą, tokiu būdu padėkoti už lengvą ir saugią kelionę. Po to piligrimai vyksta į Finisterre miestelį, kuris įsikūręs prie Atlanto vandenyno. Ten reikia sudeginti kelionės rūbus, taip simboliškai apsivalant, palydėti saulę ir nuogiems išsimaudyti vandenyne. Mes atlikome viską, išskyrus maudynes, – šmaikštavo keliautojas.
Šv. Jokūbo kelias, dažnai vadinamas Kamino keliu (isp. Camino de Santiago) – tai katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų. Kelias nėra apibrėžtas, juo laikomas visas piligrimo maršrutas į katedrą. Tradicinis maršrutas iš Prancūzijos į Santjagą eina „prancūzų keliu“ (Camino Francés), nuo Pirėnų kalnų per Pamploną ir Leoną – šiuo keliu ir patraukė rašinio herojus. 1993 m. Šv. Jokūbo kelias įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.