Gruzinų delegacijos Tauragėje ir tauragiškių išvykos į Zestafonį jau tapo nieko nebestebinančia tradicija, tačiau nedaugelis žino, nuo ko prasidėjo saitai, lėmę dešimtmečius nenutrūkstančią tautų draugystę. Istorija, sujungusi miestus, siekia karo laikus, kuomet Žygaičiuose žuvo gruzinas Aleksandras Bibilašvilis. Jo šeima po 36-erių metų pertraukos praėjusią savaitę atvyko į Tauragę ir lankė senelio kapą bei sutiko pasidalinti jausminga patirtimi apie viešnagę.
Aleksandro Bibilašvilio – Žygaičiuose mūšyje su Vokietija žuvusio Tarybinės Armijos gvardijos kapitono šeima po 40-ties metų sugrįžo aplankyti senelio kapo. Didvyrio anūkės 52-ejų Tina Gurgenidzė su savo sūnumi Levanu ir 50-ies Tamuna Buraladzė su šešiolikmečiu sūnumi Luka miesto šventės metu visą savaitę viešėjo Tauragėje. Tinos sūnus Turnike dėl nesklandumų kelionėje atvyko miesto šventei pasibaigus.
Gruzijos bičiulių draugijos Tauragėje įkūrėja Jolanta Kazlauskienė „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad būtent 1944 m. kare žuvusio Aleksandro Bibilašvilio istorija tapo Zestafonio ir Tauragės miestus jungiančia gija.
Įdomu tai, kad kai Aleksandras Bibilašvilis kariavo fronte, jo dukrai Azai buvo vos keleri metukai. Kita jo dukra – Cisana, kurios dukterys dabar viešėjo Tauragėje, nebuvo gimusi, Bibilašvilio žmona dar tik laukėsi antrosios mergaitės, kuomet jis žuvo. Nušauto kariškio kišenėje buvo rasta jo žmonos nuotrauka. Kadangi Aza neturėjo vaikų, pokario metais lankyti tėvo kapo į Tauragę atsiveždavo savo sesers Cisanos dukteris Tiną ir Tamuną.
Nors mergaitės lankėsi Tauragėje kai dar buvo visai mažos, tačiau dar nuo tų laikų, lyg per miglą, jos prisimena viešėjusios Lietuvoje, gyvenusios tauragiškių šeimose, o tetos Azos pasakojimai apie tauragiškių svetingumą netilę visame Zestafonyje. Moteris parvežusi ir knygų apie Tauragę, kurios iki šiol saugomos gruzinų namuose. Nuo tada Zestafonio delegacijos ėmė vis dažniau lankytis mūsų mieste bei kviestis tauragiškius į svečius. J. Kazlauskienė pasakojo, jog kadangi Bibilašvilio pavardė Gruzijoje yra ypatingai dažna, susigiminiuoti su karo laikų didvyriu norinčių atsirasdavo ne vienas – būdavo ir apsišaukusių giminaičių, siekiančių pasinaudoti proga atvykti į Lietuvą.
Po Lietuvos ir Gruzijos nepriklausomybės atgavimo, tikrosios Bibilašvilio šeimos ryšiai su Taurage buvo nutrūkę, tačiau 2011-aisiais Tauragės rajono ir Zestafonio miesto savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį, 2012-aisiais įkurta Gruzijos bičiulių draugija Tauragėje, dviejų miestų bendradarbiavimas vis stiprėjo. „Tauragės žiniose“ jau rašėme, kad šiemet gausi tauragiškių delegacija viešėjo Zestafonyje. Tuomet J. Kazlauskienei kilo mintis į Tauragę pasikviesti tikrąją Bibilašvilio šeimą.
Pasak J. Kazlauskienės, Bibilašvilio anūkės ir proanūkiai – labai inteligentiški ir išsimokslinę žmonės. Abi seserys yra įgijusios gydytojo profesiją, tačiau dirba su finansais suisijusį darbą. Tinos sūnus Levan dirba ministerijoje.
Po keliasdešimties metų sugrįžusios į Tauragę Bibilašvilio anūkės neslėpė susijaudinimo. Moterys pasakojo, kad joms labai svarbu jausti ryšį su seneliu, su savo šeimos šaknimis ir lankyti vietą, kur jis žuvo ir buvo palaidotas. Iš pradžių karininkas buvo palaidotas Žygaičiuose, kur ir žuvo, 1948 m. ant kapo pastatytas obeliskas (autoriai J. Juozonis ir A. Fadinas), kuris buvo restauruotas 2002 m., vėliau jo palaikai perkelti į Tauragės karių kapines.
Nors Gruzija ilgus metus, kaip ir Lietuva, buvo okupuota Tarybų Sąjungos, Bibilašvilio atminimas ten yra saugomas – jo vardu pavadinta gatvė, statomi paminklai, vyksta įvairūs renginiai. J. Kazlauskienės teigimu, šeimai nesvarbu tai, jog Bibilašvilis buvo Tarybinis didvyris. Jiems jis yra tiesiog senelis, o artimųjų kapų lankymo tradicijos tarp gruzinų yra labai gilios – privaloma bent kartą metuose aplankyti artimojo kapą. Galima tik įsivaizduoti, kiek jausmų šeimai sukėlė senelio kapo aplankymas po 40-ties metų. J. Kazlauskienė įteikė Bibilašvilio įpėdiniams ir išsaugotą 2013-aisiais rašytą jau mirusios tetos Azos laišką. Išgirdusios laiško ištraukas Tina ir Tamuna nesulaikė ašarų. Gruzijos bičiulių draugijos Tauragėje prezidentei pavyko įamžinti ir jaudinančias akimirkas lankant senelio kapą.
Tina ir Tamuna dėkojo Tauragės rajono savivaldybei už gražiai prižiūrimą senelio kapą ir teigė ketinančios dar ne kartą čia apsilankyti, galbūt net kitąmet – per miesto šventę – gruzinų šeima sutartinai teigė, jog jiems labai patiko „Tauro rago 2017“ renginiai.
