9 km atstumu į vakarus nuo Tauragės miesto, šalia Girininkų kaimo (Tauragės raj.) plyti 2009 m. įkurtas Tauragės aerodromas. Čia veikia ir 30 aviacijos entuziastų vienijantis aeroklubas, prie kurio gimimo prisidėjo ir 11 kartą Lietuvos čempionu neseniai tapęs padangių asas Eltonas Meleckis. Svetingai nusiteikę pilotai ne tik su užsidegimu pasakoja apie savo pomėgį, tačiau ir kviečia visus norinčius mokytis skraidyti. Klubo pirmininkas Kostas Bastakys, turintis instruktoriaus licenciją, mielai dalijasi patirtimi ir aviacijos subtilybėmis.
Tarptautinis aerodromas
Tauragės aerodromas – vienintelis registruotas ir civilinio statusą turintis aerodromas rajone. Idėja jį įkurti seno aerodromo vietoje kilo lėktuvų mylėtojui ir skraidymo entuziastui Kostui Bastakiui, prie to prisidėjo ir daugkartinis Lietuvos aviacijos čempionas Eltonas Meleckis.
Tauragės aerodrome dažnai leidžiasi nedidelius lėktuvus valdantys pilotai iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, taip pat neretai leidžiasi paieškas, kitas svarbias užduotis vykdantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnių ekipažai. Šiuo metu aerodrome kyla ir leidžiasi ultralengvieji ir „L“ klasės orlaiviai.
Čia taip pat galima ne tik rengti šventes, varžybas, bet ir priiminėti oro turistus. Jiems priimti aerodrome yra visos sąlygos: nusileidimo takas, apgyvendinimo patalpos, angarai nedideliems lėktuvams, galimybė užsipilti kuro.
Jau daugiau kaip dešimtmetį jame veikiantį aeroklubą įkūrė 7 entuziastai, kurie visi klubo veikloje dalyvauja iki šiol. Norint tapti klubo nariu, tereikia turėti piloto llicenciją. Iš viso šiuo metu aeroklubas vienija 30 narių, paskutinysis prisidėjo šiais metais. 14 iš jų yra pilotuojantys lėktuvus, 6 – parasparnininkai. Likę – tiesiog prijaučiantys aviacijai žmonės, dirbantys administracijoje, tvarkantys ūkį. Kai kurie jų, pasak klubo pirmininko K. Bastakio, planuoja mokytis pilotavimo. Taigi, anot piloto, aerodrome dirba žmonės, norintys dalyvauti aviacijos gyvenime.
Aviacija nebe prabanga
Klubas turi 1 lėktuvą, kuriuo gali naudotis visi jo nariai, turintys pilotų licencijas. Tai ultralengvasis dvivietis orlaivis „Embera“ MXP 158. Kiti aerodromą puošiantys lėktuvai – klubo narių asmeninė nuosavybė. Pasidomėjome, kiek apytiksliai gali kainuoti nuosavas lėktuvas. Anot K. Bastakio, naujo ultralengvojo orlaivio kaina svyruoja nuo nuo 60 iki 200 tūkst eurų. Tačiau, už lengvojo automobilių kainą – 30–40 tūkst. eurų, dar galima nupirkti gerą, skraidantį naudotą lėktuvą. Anot lakūno, galima nupirkti ir už 15 tūkst., bet atitinkamai bus senesnis, daugiau valandų praskridęs.
K. Bastakys teigė, kad turbūt visų mažų berniukų svajonė tapti pilotu – nebe prabanga. Klubo pirmininkas šiuo metu pilotuoja čekų gamybos lėktuvą „Cesna-172“, taip pat turi llicenciją pilotuoti ULO klasių lėktuvus, yra ultralengvųjų orlaivių pilotų mokymo instruktorius, moko aviacijos naujokus.
Anot jo, kad išmoktum pilotuoti lėktuvą, reikia bent 26 val. praleisti ore. Tačiau termino, per kurį reikia atlikti skrydžius – nėra.
– Jei mokysies intensyviai, per tris mėnesius tikrai išmoksi skraidyti. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko tam gali skirti būsimasis pilotas bei jo gabumų. Kai kuriems mokiniams 26 valandų skrydžių nepakanka. Tačiau šiais laikais bet kuris norintis gali mokytis ir tapti lakūnu – tam nėra jokių kliūčių, tai nėra sudėtinga, – šio hobio prieinamumą pabrėžė K. Bastakys.
Vienos valandos mokomojo skrydžio kaina – apie 100 eurų. Anot pilotų, tai net pigiau, nei įgyti C kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
– Visgi, tikru lakūnu, kaip ir muzikantu – ne kiekvienas gali būti. Mokėjimas groti iš natų dar nepadaro žmogaus tikru muzikantu. Taip pat ir čia – pirmiausia reikėtų pašaukimo. O kartą paragavęs – tiesiog negali sustot, – kalbėjo K. Bastakys, paklaustas, kas skatina žmones užsiimti tokiu netradiciniu hobiu. Tačiau pridūrė, jog skrydis po darbo dienos puikiai nuima bet kokį stresą.
Aviacijai sezoniškumas įtakos neturi, žiemą skristi esą dar geriau. Anot pilotų, svarbiausia – geras oras. Pagrindinis lakūno priešas – vėjas, tačiau tai irgi priklauso nuo lėktuvo galingumo, nuo pasipriešinimo, kurį jis gali atlaikyti. Taigi kartais lakūnai kyla kartą per savaitę, kartais keletą kartų per dieną – kaip leidžia oro sąlygos.
O prie aukščio, lakūnų teigimu, priprantama, su juo „susidraugaujama“, aišku, jei tai nėra tikra aukščio fobija – „gimęs šliaužioti, niekada neskraidys“, – šmaikštavo pilotai.
Pasiteiravus, ar šiuo pomėgiu domisi moterys, pilotai teigė, jog kol kas klubas turi tik vieną dailiosios lyties atstovę, kuri mokėsi pilotavimo, tačiau šiuo metu dėl užimtumo yra padariusi pauzę.
– Aišku, kad laukiame moterų susidomėjimo. Juk be jų nė iš vietos! – juokavo klubo pirmininkas.
Padangių asai
Tauragės aeroklubui iki šiol priklauso keleivinį lėktuvą pilotuojantis Edmundas Barkauskas bei 11 kartų Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas Eltonas Meleckis.
– Ne mes jį išugdėme, bet Eltonas mus išugdė. Jis mus parėmė, padėjo įsikurti aerodromui. Aeroklubas be aerodromo – nulis. Tai labai daug patirties turintis žmogus, oro akrobatas. Jis negaili mums nei patarimų, nei energijos. Po Jurgio Kairio, Eltonas Meleckis turbūt šiuo metu yra geriausiai vertinamas aviacijos sporto pasaulyje, – gerų žodžių padangių asui negailėjo aeroklubo pirmininkas.
Tauragėje akrobatinį skraidymą praktikuojančių pilotų daugiau šiuo metu nėra, kadangi, pasak K. Bastakio, čia tam nėra salygų – paprastu ultralengvuoju lėktuvu tokių triukų saugiai nepadarysi, o sportiniai kainuoja gerokai brangiau. Aeroklubas jų neturi. Tiesa, pilotas atviravo, jog pasitaiko lakūnų, atliekančių pavojingus triukus ir tam nepritaikytais lėktuvais. Taip elgdamiesi lakūnai kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, taip pat kartu skraidinamiems keleiviams. Ne vienas jau yra ir žuvęs bei pražudęs artimuosius.
Svarbiausia – saugumas
Anot K. Bastakio, patyręs pilotas iš 1 km aukščio gali nutupdyti lėktuvą ir užgęsus varikliui, to mokoma lakūnų kursuose išduodant llicenciją. Saugumą užtikrina ir lėktuve esantis parašiutas, leidžiantis lakūnui ir įgulai esant reikalui katapultuotis.
– Kartais riziką mėgstantys lakūnai, norėdami pasirodyti, atlieka triukus nesaugiame aukštyje, kurio neužtenka avariniam lėktuvo nusileidimui. Taip ir atsitinka nelaimės. Lakūnai būna dviejų rūšių – arba jauni ir drąsūs, arba seni ir patyrę. Pirmieji antraisiais netampa, – ironiškai kalbėjo K. Bastakys, patikinęs, jog svarbiausia užsiimant aviacijos sportu – saugus manevravimas ir lėktuvo galimybių paisymas.