Kornelijos Jurevičiūtės asmeninio archyvo nuotrauka
Vilniaus universiteto ketvirtakursė, tauragiškė Kornelija Jurevičiūtė šios vasaros įspūdžių nepamirš dar ilgai. Pasinaudojusi studentiška mainų programa „Work and Travel“, ji su draugu Viliumi leidosi į paslaptingąją Aliaską. Didžiausia ir rečiausiai apgyvendinta JAV valstija stebino gamta: gatvėmis lakstančiais grizliais ir vandenyne siūbuojančių banginių galybe. Įdomūs pasirodė ir šio Šiaurės Amerikos pusiasalio gyventojai, kurie, pasak Kornelijos, gerokai paprastesni, važinėja dideliais visureigiais ir nuolat lydimi ištikimų keturkojų.
Žinoma animatorė
Kornelija Jurevičiūtė tauragiškiams žinoma kaip projektus vykdžiusio „Kultūros bloko“ komandos narė ir aistringa animatorė. Ne tik gimtajame mieste, bet visoje Lietuvoje ji organizuoja įvairius gimtadienius ir šventes, kuriose įkūnija mažųjų dėmesį kaustančius personažus. Dar praėjusią vasara mergina su drauge dalyvavo ne viename renginyje, stovykloje, tačiau šiemet viskas pasisuko kiek netikėta linkme. Su draugu Viliumi Sitniausku ji nusprendė keliauti ir užsidirbti užsienyje. Akys krypo į Ameriką.
– Aš norėjau nuotykių, o Vilius – žvejoti, pradėję ieškoti darbo, radome kompromisą, – teigė Kornelija.
Birželio mėnesį, skrisdami per Frankfurtą, jaunuoliai pasiekė didžiausio Aliaskos miesto Ankoridžo oro uostą. Iš jo keliavo į pietuose esantį Siuvardo miestelį, kuris vasarą tampa turizmo meka. Dar būdami Lietuvoje, tauragiškiai susirado darbus kavinėje ant vandenyno kranto, kurioje jau darbavosi amerikiečiai, serbė ir bulgarų pora. Kaip teigė Kornelija, baras dirba 5 mėnesiu per metus, išsivažinėjus turistams jis užsisaro, o kavinės šeimininkė keliauja atostogų į Havajus.
– Minimalus atlyginimas ten – 9,75 dolerio už valandą, mums mokėjo 10, plius arbatpinigiai, iš kurių įmanoma išgyventi, – prisiminė Kornelija, pridūrusi, jog Aliaska brangi šalis.
Pakerėjo gamta
Kavos puodelis kainuoja apie 3 dolerius, tačiau labai brangūs vaisiai, daržovės ir kiti produktai. Ne tik dėl to, kad visa tai importuojama, bet ir todėl, kad tai mėgstama turistų,ištroškusių pamatyti laukinę gamtą, vieta.
Pasak Kornelijos, Aliaska – tai ne tik kalnai, ežerai ir tikrų tikriausias žvejų rojus. Klimato sąlygos čia išties nepavydėtinos: žiemą kelius užpusto nepravažiuojami sniego kalnai, vasarą – lyja, dėlto tauragiškiams, pėdinant į darbą 6 km, tekdavo apsivilkti net kelis storus megztinius.
– Vos pradėję dirbti, įsigijome motorolerį, kuriuo rytais važiuoti buvo labai šalta, – prisiminimais dalijosi Kornelija.
Tiesa, viską atpirko vaizdai, ilgainiui tapę kasdienybe. Tauragiškiai, laisvalaikiu leidęsi į iškylas, stebėjosi, kaip miškingas vietas keičia samanos ir akmenys. Nuvykę iki ledynų, negalėjo atitraukti akių nuo žydros spalvos sniego. Aliaskoje žalia, miškuose daug paparčių, ežeruose knibžda lašišos, kurias sugauti galima beveik be masalo. Tiesa, tai daryti galima ne visur, gamta saugoma ir griežtai kontroliuojama.
– Per išeigines nuolat važiuodavome žvejoti. Šeimininkė paskolindavo mašiną. Aliaskoje Vilius ištraukė savo gyvenimo žuvį, kurios dydis nustebino net vietinius, – apie milžinišką lašišą pasakojo Kornelija.
Tyko pavojai
Naftos ir gamtos išteklių turtingas kraštas labiausiai traukia žvejus turistus. Didžiuliais visureigiais jie traukia prie upių ir kitų vandens telkinių. Kai kurie jų – pritaikyti tik turistams, kurie gamtoje neišgyventų be apsiginklavusių vietinių. Laukinėje gamtoje knibžda grizlių, lokių, kurie ne tik karaliauja miškuose, bet ir nevengia artintis prie gyvenamųjų vietovių.
Kornelija prieš atvažiuodama girdėjo, kad juodasis lokys, dar pavojingesnis už grizlius, mirtinai užpuolė bėgiojantį jaunuolį. Tokie atvejai ne dažni, tačiau tik dėl to, kad daugelis saugosi – vietiniai turi ginklus, su savimi nuolat vedžiojasi šunis, – pitbulius ar kitokius mišrūnus, kurie padėtų apsiginti.
Tauragiškės teigimu, Aliaskos gyventojai draugiški, paprasti, mažai dėmesio skiriantys prabangai, todėl kiek skiriasi nuo amerikiečių. Kornelija su Viliumi ypač susidraugavo su kavinės savininke Judith, kuri rūpinosi lietuvaičiais kaip savo vaikais. Ir iki šio socialiniame tinkle „Facebook“ jie dalijasi prisiminimais, pasiteirauja – kaip sekasi.
Ar tauragiškiai dar ryžtųsi sugrįžti į Aliaską?
– Pas tokius gerus žmones – norėčiau. Taip pat norisi pamatyti visko dar daugiau, todėl nežinau, kur bus kita mūsų stotelė, – teigė Kornelija.
Kornelijos Jurevičiūtės asmeninio archyvo nuotrauka
