Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
Vaido Bičkaus nuotrauka
Prasidėjęs pavasaris jau budina gamtą ir byloja apie išskridusių paukščių sugrįžimą. VĮ Valstybinių miškų urėdija kviečia visus prisidėti prie pasiruošimo šiltajam sezonui ir kovo 21 d. Pasaulinės miškų dienos proga kartu kelti inkilus, reikšmingus paukščių išlikimui ir miško išsaugojimui. Inkilų kėlimo šventė vyks 26 Valstybinių miškų urėdijos padaliniuose, tarp jų ir Tauragės rajone, Šilinės girininijoje.
Giesmininkai ieško namų
Kiekvieną pavasarį žmonės kelia inkilus įvairiose vietose – soduose, parkuose ar gyvenamųjų namų kiemuose. Tačiau Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad inkilus būtina kelti ir miškuose, kadangi jie padeda užtikrinti darnaus miško gyvavimą.
Miškininkai sako, jog pavasarį sugrįžtantys paukščiai ieško partnerio, ruošiasi perėjimo sezonui ir bando atrasti tinkamą vietą, kur galėtų prisiglausti. Vieni suka lizdus, kiti – įsikuria inkiluose, todėl svarbu, kad jie būtų saugūs, atsparūs besikeičiančioms oro sąlygoms ir galintys apsaugoti paukščius bei jų jauniklius nuo plėšrūnų.
„Inkilų kėlimas gali padėti išsaugoti tam tikras paukščių rūšis, nes jiems būtina atrasti saugią vietą, kur galėtų perėti. Tai uralinės pelėdos, kukučiai, žalvarniai ir kiti reti paukščiai, kurių populiacijos didėjimui ir rūšių išlikimui inkilai daro didelę įtaką – jie tampa ne tik namais, bet ir prieglobsčiu nuo pavojų“, – teigė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.
Daugelis sugrįžtančių paukščių atlieka ir miško sanitarinę apsaugą, todėl svarbu pasirūpinti, kad jie turėtų kur apsistoti. Daugiausiai inkilai keliami zylėms, musinukėms, varnėnams ir kitiems smulkiems paukščiams, kadangi jų išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su miško apsauga.
„Vabzdžialesiai paukščiai efektyviai saugo miškus nuo kenksmingų vabzdžių ir jų lervų, todėl kuo daugiau bus šių paukščių Lietuvos miškuose, tuo mažiau reikės cheminių apsaugos priemonių. Inkilų gaminimas ir kabinimas yra puiki biologinė miško apsaugos priemonė“, – sakė M. Pulkauninkas.
Valstybinių miškų urėdija jau dešimtmetį organizuoja inkilų kėlimo šventę Lietuvos miškuose, kurios metu kasmet yra iškeliama apie 3–4 tūkst. inkilų.
„Kiekvienas gali atsinešti savo pagamintą inkilą, tačiau tai nėra privaloma – šiemet turime paruošę savų inkilų, kuriuos galės iškelti šventės dalyviai. Svarbiausia, kad atsirastų norinčių ir galinčių prisidėti prie miško puoselėjimo ir jo gyventojų išsaugojimo“, – sako M. Pulkauninkas.
Pasigaminkite patys
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio gamtotvarkos specialisto Mindaugo Ilčiuko teigimu, laukiant kasmetinės šventės paprasta ir patiems pasigaminti inkilą, tačiau būtina žinoti tam tikras taisykles, kad darbas nenueitų veltui ir inkilai būtų naudojami pagal paskirtį.
„Gaminant inkilą reikėtų pradėti nuo klausimo, kokiems paukščiams jis bus skirtas. Pagal tai pasirenkame medžiagas, kurios yra tinkamos jo gamybai“, – sako daug laiko miške praleidžiantis M.Ilčiukas.
Vieni populiariausių inkilų, anot miškininko, kuriuos nesunku pasigaminti patiems – uoksiniai ir lentiniai. Pastarieji itin plačiai naudojami Lietuvoje ir yra skirti musinukėms, zylėms, varnėnams, raudonuodegėms bei kitiems uoksiniams paukščiams.
„Svarbu žinoti, kad šių inkilų gamybai yra naudojamos sausos, neobliuotos lentos, nes paukščiams labai svarbūs nelygūs paviršiai, į kuriuos yra patogiau įsikabinti, ypač jaunikliams apleidžiant inkilą. Lentų storis turėtų svyruoti nuo 1,5 cm iki 2,5 cm, tačiau inkilo stogui reikėtų rinktis storesnę lentą, kadangi ji lėčiau pūva. Galima stogą apskardinti – taip padidinsime inkilo ilgaamžiškumą“, – pataria specialistas.
Gaminant inkilą nėra būtinas dvišlaitis arba specialiai pakreiptas stogelis, svarbiau, kad jis būtų pagamintas iš vientisos lentos ir platesnis už inkilą. Stogo kraštai turi būti iškišti į priekį per 4-6 cm, o į šonus – per 2-3 cm.
„Kadangi smulkiesiems giesmininkams keliami inkilai turi būti valomi kasmet, patariu jų stogelius pritvirtinti naudojant 2 vinis, juos įkalant iki pusės. Tai padės lengviau nuimti stogelį, valant inkilą. Yra įvairių atidaromų inkilų, tačiau jų konstrukcija sudėtingesnė. Apsaugai nuo genių, kurie stipriu snapu praplatina inkilo landą išplėšdami lizdą, padės apskardinta inkilo landa. Lakta arba kitaip tariant, pagaliukas prie inkilo landos – nepageidautinas atributas, nes palengvina plėšrūnams inkilo išplėšimą“, – tikina septynerių metų darbo patirtį turintis miškininkas M. Ilčiukas.
Siekiant apsaugoti inkilą nuo greitesnio supuvimo ir pasirūpinti paukščių saugumu, reikia atkreipti dėmesį ir į jo dugno bei priekinės sienelės gamybą.
„Inkilo dugną reikėtų įleisti į jo vidų, o ne kalti iš apačios, tai užtikrins stabilumą ir apsaugos dugną nuo puvimo ir iškritimo. Priekinei sienelei rekomenduoju naudoti tvirtą, gerai išdžiūvusią, vientisą lentą, kadangi atsiradus įskilimui jame gali įstrigti paukščio koja ir sukelti pavojų jo gyvybei“, – sako patyręs miško specialistas.
Pasigaminus lentinį inkilą, reikia žinoti ir kur jį pakabinti, kad paukščiams jis būtų naudingas. Priklausomai nuo paukščių rūšių, kuriems yra skirtas inkilas, skiriasi jo pakabinimo aukštis ir konkreti kabinimo vieta, todėl Valstybinių miškų urėdija kviečia kartu kelti inkilus kasmetinėje šventėje „Paukščiai grįžta namo“.
Minint Pasaulinę miškų dieną, kovo 21 d., 10.30 val. inkilų kėlimo šventė „Paukščiai grįžta namo“ vyks Šilinės girininkijoje. Romas Galkauskas „Tauragės žinioms“ sakė, kad prie akcijos jau yra prisijungę Jovarų pagrindinės mokyklos, Martyno mažvydo progimnazijos, Dauglaukio pagrindinės mokyklų moksleiviai. Miškinikai bus paruošę apie 70 inkilų, skirtų daugiausia zylėms, kikiliams ir varnėnams, ant laužo virs arbatą.
– Visi norintys dalyvauti inkilų kėlimo šventėje kviečiami atvykti, galima atsivežti savo pagamintų inkilų. Renginys kartu bus ir edukacija, miškininkai padės įkelti inkilus, papasakos, kokius, kodėl ir kur reikia kabinti. Nors mes jau ne pirmus metus šią akciją rengiame, daugelis vaikų dalyvauja ne pirmą kartą jau žino kas ir kaip, – tegė R. Galkauskas.
Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
Vaido Bičkaus nuotrauka
