Iš Tauragės kilęs Ignas Dombrauskis save pristato kaip „tėvą, kuris mėgsta bėgioti“. Kaune šeimą sukūręs vyras kurį laiką rašė tinklaraštį apie bėgimą, kol vieno maratono metu suprato, kad reikia praktiškai parodyti žmonėms, kas tai yra. Nes priešingu atveju, pasak pašnekovo, vieną kartą maratoną nubėgę žmonės daugiau bėgioti nebenorės. Bėgimo iššūkis jau turi savo istoriją bei bendruomenę ir skelbiamas kasmet – jo dalyviai socialiniuose tinkluose dalijasi savo sėkmės istorijomis bei patirtais sunkumais, mokantis be streso organizmui nubėgti 5 km. Naujos programos startas – jau šį sekmadienį.
Ruoštis reikia pamažu
Bėgimo entuziastas Ignas Dombrauskis kurį laiką rašė tinklaraštį apie bėgimą. Dabar keli metai iš eilės Ignas skelbia 5 km iššūkį. Tiksliau, jis pritaikė JAV specialistų sukurtą programą, pagal kurią net ir visiškai nesportuojantys žmonės gali pripratinti savo organizmą prie pokyčių ir po devynių savaičių be didesnių problemų nubėgti 5 kilometrus, net jei prieš tai būdavo sunku nubėgti kelis metrus. Tokia idėja Ignui kilo po vieno maratono, kai ten pastebėjo, kiek daug susirinkusių bėgikų daro klaidas, po kurių grįžti tikrai nesinorės.
– Kažkuriame maratone, gal Kaune, pamačiau, kad daug pirmą kartą susirinkusių bėgikų daro įvairių klaidų: netaisyklingai deda koją, mojuoja rankomis. Po tokio bėgimo nenuostabu, kad skauda kojas, kyla uždegimų, ir žmonės tikrai nebenorės vėl bėgioti. Visi nori iš karto nubėgti 5–10 km, bet tokiems atstumams reikia pratintis, keisti įpročius, – pasakoja Ignas.
Niekada nesportavusiems ir nebėgusiems Ignas pataria tam ruoštis pamažu. Reikia pratinti savo organizmą prie pokyčių. Susidaryti treniruočių programą, pratimams skirti bent pusvalandį kasdien. Atlikti tempimus, pamažu nuo vaikščiojimo pereiti prie bėgimo.
– Visi esame bėgę iš pamokų ar kilometrą per fizinį ir neturime gerų prisiminimų (juokiasi, – red. past.) Bet reikia pamažu didinti nubėgamą atstumą. Žinoma, kiekvienas sugebėtume iš karto nubėgti tuos 5 kilometrus, bet klausimas, ar po to kas nors norėtų bėgioti toliau, – pastebi pašnekovas.
Subūrė bendruomenę
Vyras prieš porą metų be jokių lūkesčių paskelbė 5 km iššūkį. Tą kartą per porą valandų užsiregistravo 400 norinčiųjų dalyvauti programoje. Tad, įdėjęs daugiau pastangų, Ignas surinko tris kartus tiek. Programos metu visi užsiregistravusieji kiekvieną sekmadienį gauna elektroninį laišką su Igno parengtomis treniruotėmis bei užduotimis. Šiuo metu registracija vyksta puslapyje 5km.lt, o programos startas – jau poryt, sekmadienį. Užsiregistravusieji buriasi į bendruomenę socialiniuose tinkluose. Šis aspektas, pasak Igno, yra svarbiausias.
– Atlikau apklausą ir dauguma nurodė, kad bendruomenė yra svarbiausia šioje programoje. Kiekvienas dalinasi savo patirtimi, skatina vienas kitą, palaiko, motyvuoja, pataria, – naudą įžvelgia Ignas.
Pasak jo, jau po pirmųjų metų vienas jo bičiulis įveikė maratoną (42 km, – red. past.). Ir dabar programa auga. Ignas gauna vis daugiau užklausų, ar kartelė bus keliama – nuo 5 km atstumo iki 10 ar daugiau. Labai svarbu, pasak Igno, prieš pradedant bėgioti ar sportuoti pasitarti su trimis asmenimis: visų pirma su savimi, tada su kineziterapeutu ir galiausiai – su šeimos gydytoju ar sporto specialistu.
– Pažįstamas kineziterapeutas pusiau juokais yra pastebėjęs, kad kai tik kur nors vyksta didesnis bėgimo renginys, jis iš karto gali susidėlioti darbų sąrašą, nes klientų bus mėnesiui į priekį ar daugiau. Žmonės pas specialistą ateis po maratono, ne prieš, kaip turėtų. Specialistas gali patarti, kaip taisyklingai judėti, ko vengti atsižvelgiant į asmeninę paties būklę. Pradžioje man pačiam dėl netaisyklingo kvėpavimo buvo pradėję skaudėti dubenį, – prisimena pašnekovas.
{{ video:youtube id="kSpPKgbPvLc" }}
Nuomonės išsiskiria
Būna, kad bėgikams nelaiko keliai. Ignas sako, kad tai gali būti dėl kelių priežasčių. Bėgikai neįvertina savo svorio. Arba netaisyklingai deda kojas. Paklaustas, ar bėgimas tikrai yra sveikas užsiėmimas, nes yra nuomonių, kad tai labai nesveikas, širdžiai, kojoms kenkiantis užsiėmimas, Ignas pradeda juoktis.
– Čia kaip kava – vieni teigia, kad sveika, kiti – kad ne. Profesionalų sportas, mano nuomone, vienareikšmiškai nesveika. Judant taisyklingai, nepersistengiant, manau, yra sveika. Kiek skaitau tyrimų, daugiau randu, kad vis dėlto bėgimas yra sveika. Nebūčiau pats pradėjęs bėgioti, jei būtų kitaip, – tikina Ignas.
Pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau populiarėja aktyvus laisvalaikis. Maratonai ar pusmaratoniai nieko nebestebina. Savo gerbėjų vis daugiau sulaukia triatlonas, ledinės eketės iššūkiai ir kita aktyvi veikla. Ignas sako, kad tai labiau sąmoningėjančios visuomenės požymis nei madų vaikymasis.
– Aktyvumas auga ir augs su kartomis. Mūsų tėvų karta tikriausiai mažiau sportuodavo nei mes ar augantis jaunimas. Manau, kuo aktyvesnis esi, tuo gali daugiau duoti, – pokalbį reziumuoja Ignas.