Laisvalaikis

Gaurėje gyvenanti ūkininkė Dalia Kalendravičienė sako kadaise juokavusi, jog niekada gyvenime nedirbtų melžėja ir virėja. Dabar, kaip pati sako, užsiima tiek vienu, tiek kitu. Moteris prieš porą metų ėmė prekiauti pačios gaminamais pieno produktais, o sekasi jai puikiai. Priešais „Sodrą“ įsikūrusiame turgelyje moteris savo produkciją kartais išparduoda dar iki 10 val., o kai kuriuos jos gaminius pirkėjai veža ir perpardavinėja užsienyje gyvenantiems kraštiečiams.

Tapo močiute, gimė „Močiutės sūriai“

D. Kalendravičienė teigia turgelyje prekiauti pradėjusi prieš porą metų. Investicijų imtis šio smulkaus verslo, kai pati sako, nereikėjo didelių – užteko parduoti vieną karvę.

– Namuose jau turėjau įsirengusi virtuvėlę su specialia gamybine įranga. Maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, jog galiu dirbti, reikėjo tik pavadinimą savo produkcijai sugalvoti. Tada, prieš dvejus metus, birželio pradžioje gimė anūkas – tapau močiute, tai ir savo verslą pavadinau „Močiutės sūriai“, – pasakoja ūkininkė.

Moteris Gaurėje ūkininkauja su savo vyru. Augina 20 karvių, ne visos jos melžiamos, dalis jų – mėsiniai galvijai. Ūkininkė sūrius gamino dar prieš pradėdama prekybą Tauragėje, tačiau į turgelį su savo produkcija įžengė, kaip sako, „šviežutėlė“ – nelabai kam mieste žinoma prekiautoja.

– Dar moterys, pamenu, sakė „nu, pažiūrėsim, kaip čia bus“. Šioje turgaus vietoje, kur stovi dabartinis mano kioskelis, kaip sakė kiti prekiautojai, labai nesiseka prekyba. Anksčiau čia buvo prekiaujama mėsa, paskui sausainiais, nesėkminga buvo vieta. Kiti prekiautojai sakydavo, jog pirkėjai visus kioskelius apeina, apžiūri, o šį kampą tarsi aplenkia.  Man ėmė sektis nuo pat pradžių, – pasakoja D. Kalendravičienė.

Nuotrauka

Užkandis prie vyno

Iš pradžių labiausiai paklausūs buvo varškės sūriai ir pienas. Vėliau – ir varškė.

– Truko, kol klientai paragavo, kol pasidalino žinia su kitais. Dar šiek tiek vėliau ir jogurtą pamėgo. Kitaip tariant, reikėjo užsidirbti vardą. Praėjus metams jau susibūrė nuolatinių klientų ratas. Ateidavo ir atsivesdavo savo pažįstamus. Arba užsukdavo žmonės, klausdavo: „Ragavau labai skanų sūrį, ar tai jūsų?“, – pasakoja moteris.

Šių eilučių autorei šnekučiuojantis su ūkininke prie kioskelio būriavosi pirkėjai. Viena moteris pirko varškės ir pieno, kita prašė „skaniojo sūrio“ – varškės sūrio su džiovintais vaisiais, dar vienai teko nusivilti apie 11 val. kioskelyje neradus kepto sūrio. O štai viena ponia prašė dviejų indelių marinuoto sūrio. Marinuotas sūris – tai varškės sūrio gabalėliai aliejuje: su baziliku ir česnaku arba džiovintais pomidorais ir paprika.

– Tais pačiais pirmaisiais prekybos metais ėmiau domėtis, ką dar galima pagaminti iš pieno. Visagaliame internete rasi visko. Vienam savaitgaliui prisigaminau įvairių marinuotų sūrių ir susikviečiau savo pažįstamas paviešėti, paragauti. Paragavo,  sako: „Va čia tai – klasė, skanu!“. Moterys juos mėgsta skanauti kaip užkandį prie vyno. Galima daryti vieno kąsnio sumuštinukus šventiniam stalui, naudoti salotoms su aisbergo, Pekino salotomis, su pomidorais, agurkėliais. Tiesiog uždedi šiuos sūrio gabalėlius ant salotų ir užpili indelyje esančiu marinatu, – dalijasi D. Kalendravičienė.

Apie skystąjį auksą

Ji prekiauja ir daug kam negirdėtu ghee sviestu. Šis sviestas ypatingas tuo, jog ypatingu gamybos būdu išvalomi piene esantys baltymai ir išgarinamas vanduo.

– Tas pats, kaip gaminant kaimišką sviestą. Pirma jį mes pagaminame, paskui iškaitiname tam tikroje temperatūroje tam tikrą laiką. Atsiskiria baltymai ir išgaruoja vanduo – lieka grynas riebalas. O tas riebalas ir yra ghee sviestas. Dar vadinamas skystuoju auksu. Tai toks riebalas, kuris aukštoje temperatūroje negamina kancerogeninių medžiagų. Sako, kad kokoso aliejus ir ghee sviestas yra du riebalai, kuriuos kaitinant nesigamina kancerogeninės medžiagos. Kepdamas šiame svieste gali būti ramus, jog valgai saugų produktą. Organizmui gavus šio produkto nereikia jo perdirbti į energiją, jis iš jo energijos gauna iš karto, – pasakojo pieniškų produktų gamintoja.

Mylėti savo pirkėją

Prabilus apie sėkmę versle moteris teigia, jog vien gaminti gerą produkciją nepakanka. Kiekvienas gamintojas turi įdėti pastangų, kad atrastų kelią ne tik į pirkėjo skrandį, bet ir į širdį. Anot jos, geriausia gamintojui savo produkcija prekiauti pačiam.

– Didžiausias indėlis į verslą yra turėti kontaktą su savo klientu. Tai yra viso to tavo prieš tai nudirbto darbo viršūnėlės. Svarbu, kaip tu pateiki savo prekę. Kaip ją pasiūlai, tą ir turi – klientas grįžta arba ne. Žmones aš mėgstu, mes bendraujame. Žinau beveik visų savo klientų ligas, visų skausmus, džiaugsmus. Su gera energija tiek išvykstu į darbą, tiek grįžtu iš jo. Kiti sako, atrodai tarsi nebūtum dirbusi. Nors su vyru keliamės penktą ryto. Pirma – darbai fermoje, tada reikia susipakuoti iš vakaro pagamintą produkciją, nes tai, ką vakar pagaminai, vis dar būna slėgtuve, – pasakojo moteris.

Ar reklamuojasi moteris internete? Sako sukūrusi paskyrą „Močiutės sūriai“ „Google“, tačiau naudos iš to maža. Pasak ūkininkės, užsienyje savo produkciją reklamuoti tokiu būdu itin populiaru, nes į „Google“ paieškos laukelį pirkėjai įvedę „naminiai sūriai“ randa kontaktinę informaciją, nuotrauką ir net parodoma vieta žemėlapyje. Tauragiškiai apie jos sūrius sužino vieni iš kitų. Atsiranda ir tokių, kurie moters produkcijos nusiperka vykdami į užsienį (Švediją, Daniją, Vokietiją, Olandiją) ir ten juos paduoda kaimiškų gaminių pasiilgusiems lietuvaičiams.