Katyčiai – vienas seniausių miestelių Šilutės rajone su puikiai išlikusia architektūra, įsikūręs šalia Šyšos upės. Pro Katyčius Kryžiuočių ordinas nutiesė vieną pirmųjų kelių į Žemaitiją. Miestelio plano struktūra radialinė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius, kurie eina į Šilutę, Ž. Naumiestį, Stoniškius.
Istorijos metraščiuose Katyčiai minimi nuo XV a. Pasak legendos Katyčių apylinkėse siautėjęs maras ištuštino kaimą. Naujai atsikėlę žmonės rado kaimą, kuriame nebuvo nė gyvos dvasios. Jie klaidžiojo apžiūrinėdami namus ir rado katę su šešiais katyčiais, iš čia ir kilo Katyčių pavadinimas. Pagal 1422 m. Melno taikos sutartį Katyčių gyvenvietės teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystės.
Katyčių turgaus aikštė. Šalia bažnyčios, link Degučių, Stubrių bei Mediškiemių kelių sankryžoje įsikūrė turgaus aikštė su prekybos eilėmis, 1906 metais pradėta grįsti akmenimis. Turgaus aikštė buvo apstatyta mūriniais puošniais 1-3 aukštų pastatais, savita turgaus aikšte. Pokario metais visai sunaikinti apylinkių vienkiemiai, nyko senieji mūriniai pastatai. Vis dėlto mūriniai pastatai ilgai atlaikė sovietinio aplaidumo ir netvarkos metus.
Po 1990 m. Katyčiai toliau nyko. Nepriklausomybės metais apleisti ir vėliau nugriauti trijų aukštų namai turgaus aikštėje. Tik 2005 m. Katyčių miestelio istorinė dalis buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, nenurodant jos vertės.
Vienas iš turgaus aikštės namų - senasis mokyklos pastatas. Šioje mokykloje mokytasi dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Mokykla šiame pastate buvo iki 1978 metų.
Katyčių bažnyčia iš lauko akmenų ir plytų, bet mediniu bokštu pastatyta 1734 m., šalia senųjų kapinių. 1801 metais praūžus stipriam viesului nulaužtas bažnyčios bokštas. 1894 m. Katyčių bažnyčia dar kartą iš pagrindų pertvarkyta, remon¬tuota. Tada ji įgijo „griežto stačiakampio“ – ilgis 25, plotis 12 m – formą, sustiprintas medinis, besibaigiąs palapinės pavidalo stogeliu bokštas. Mediniame bokšte kabėjo trys varpai, vieną iš jų bažnyčiai padovanojo Prūsijos karalienė Luiza. Trys bažnyčios varpai skambėjo iki 1955 m.
Vienas iš tragiškų Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčios istorijos epizodų mini, kad visagalė tarybų valdžia bažnyčią 1955 m. nacionalizavo ir nutarė čia įrengti kino salę. Prireikė pertvarkyti interjerą – išgriauti altorių, sakyklą, panaikinti religinę atributiką. Nugriauti varpinę- nuimant varpus, vieną, Prūsijos karalienės Luisės dovanotąjį, sudaužė. Kur jis po to buvo išvežtas, niekas nežino. Užmūrijo altorių, sunaikino po grindimis buvusias kriptas, pribaigė vargonus. Į įrengtąjį „kultūros“ židinį katytiškiai atsisakė eiti. Nieko nepešęs Partijos komitetas bažnyčią 1958 m. grąžino. Pamažu evangelikų liuteronų bendruomenė bažnyčia atstatinėjo. O po 1994 m. restauracijos vėl atstatyta varpinė, įkeltas varpas, vyksta evangelikų liuteronų pamaldos.
Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi vandens ir garo jėga. Po rekonstrukcijos išliko malūnas varomas elektra.
Pastatas avarinės būklės reikalinga renovacija.
Timsriai. Lietuvos dvarų sodybų atlasas mini XIX a. viduryje, į vakarus nuo didelės dvaro sodybos stovėjusią mokyklą (tuomet turėjo būti vadinama mokslinyčia).1957 metais Timsrių pradinių klasių komplektai buvo prijungti prie Natkiškių vidurinės mokyklos. Kitame šaltinyje sakoma, kad Timsrių mokykla suvisai uždaryta 1975 metais. Mokytojas, anuomet gyvenęs netoli mokyklos pas giminaičius, buvo perkeltas dirbti į Natkiškius, o, va, mokyklos sargas, „nuo senų senovės“ gyvenęs mokyklos antrame aukšte, likęs ten gyventi toliau.
Natkiškiai. Buvusi užeiga ir Louis Klein komercinis pastatas. Dabar Natkiškių seniūnija.
Informacija ir nuotraukos Vido Stašaičio, feisbuko grupė Klajoklis.