Nevados dykumą galima pavadinti viena nedėkingiausių vietų žemėje: čia ne tik svilina karštis, tačiau Šaltojo karto metu Jungtinės Valstijos joje išmėgindavo atomines bombas. Tačiau dabar ši dykuma atgijo naujam gyvenimui – čia kasmet vyksta gausybę laisvų asmenybių sutraukiantis festivalis „Burning Man“, kuriame galima pamatyti tokių dalykų, kokių niekada daugiau neišvysi jokiose kitose žemės vietose. Reginius, kurie vasaros pabaigoje traukia viso pasaulio smalsuosius į šią dykumą, įamžino ir kaunietis fotografas Romualdas Požerskis, rugsėjo pradžioje Tauragėje surengęs šių nuotraukų parodą. Parodą Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje vis dar galima apžiūrėti, tiesa, ji čia bus vos keletą dienų, tad – suskubkite.
Pasisemti idėjų
– Papasakoti apie šią vietą – tai tas pats, kas pasakoti aklam apie spalvas. Kol nepamatysi – nesuprasi, – apie paskutinę rugpjūčio savaitę Nevados dykumoje vykstantį festivalį „Tauragės žinioms“ pasakojo fotografas.
Apie šį renginį jis papasakojo ir tauragiškiams, susirinkusiems į rugsėjo 4 dieną muziejuje Santaka surengtą menų festivalį „Kvadratu“.
Vyras teigė šiame kasmetiniame festivalyje, rengiamame 500 kilometrų nuo San Francisko dalyvaujantis jau eilę metų nuo 2008 metų. Anot jo, šiame festivalyje pasitinka kone kitas pasaulis: nėra tokių šiuolaikiniam pasauliui priimtinų dalykų kaip pinigai, taip pat nėra gėda būti nuogam. Anot fotografo, čia susirinkę žmonės smarkiai praplečia savo akiratį ir išmoksta priimti vienas kitą.
– Vyrauja laisvė. Gali būti tuo, kuo nori būti, – sakė R. Požerskis.
Jokios žalumos, uodų ar kitų gyvybės apraiškų – vien dykuma: tokia aplinka jau savaime kai kuriems žmonėms yra egzotika.
Tačiau aštrius pojūčius dar labiau sustiprina šioje vietoje matomi žmonės. Trečiosios savo parodos pristatymo Tauragėje metu R. Požerskis pasakojo, kad kai pirmą kartą į festivalį atvyko kartu su sūnumi, šis net ir viskam pasibaigus dar ilgai negalėjo atsitokėti.
– Jis pats nesupranta, kur buvo. Iki šiol, kai susėdame ir kalba pasisuka apie šį festivalį, matau jo akyse nuostabą, – kalbėjo kaunietis.
Anot R. Požerskis, pačios didžiausios JAV kompanijos į šį festivalį siunčia savo darbuotojus, kad šie praplėstų savo akiratį. Ypač tai naudinga filmų režisieriams: pasisemiama tokų aprangos ir atmosferos idėjų, kokių nė sapne nesapnuotum.
Teritorija, kurioje vyksta šis festivalis, apima apie 7 kilometrų skersmenį, joje yra nurodyti gatvių pavadinimai, paviljonai. Kasmet šioje vietoje galima pamatyti ir lietuvių.
Tiesa, jeigu įsivaizduojate, kad šiame festivalyje žmonės dažnai yra apsvaigę, fotografas gali jus nuraminti – nieko panašaus. Prie įvažiavimo į teritoriją budi policija, šunys ieško narkotikų. Tačiau ir pačio festivalio vertybės – ne apsvaigti, o patirti džiaugsmą, laisvę, meilę.
– Žmonės geranoriški, draugiški. Nėra jokių konfliktų ar ginčų, – kalbėjo jis.
Nesidrovi fotoaparatų
Anot R. Požerskio, festivalyje žmogus, kurio niekas nenufotografavo, save laiko jame nė nedalyvavusiu, tad žmonės labai noriai pozuoja objektyvui visiškai nesigėdydami savo išskirtinumo.
– Kartą priėjau prie vienos merginos ir paklausiau, ar galiu ją nufotografuoti. Ji atsakė, kad aš privalau tą padaryti, – pasakojo fotografas.
Anot jo, fotoaparatų blykstės čia žybsi nuolat.
– Vyksta ir daug fotosesijų. Kai kurios privačios. Prieš fotografuodamas turi paklausti žmogaus, ar gali jį fotografuoti. Ištrauki fotoaparatą ir rodai, kad nori fotografuoti. Dažniausiai parodo gestą, kad viskas gerai, galima, – sakė vyras.
Sutiko ir Lady Gagą
R. Požerskis teigė, kad festivalyje vyksta daug įvairių eisenų, žmonės – be galo draugiški, kviečia prisijungti. Kai kada vyksta vestuvės, pasipiršimai. Fotografams čia išties yra ką veikti: R. Požerskis juokėsi, kad jo draugas į šią vietą atvyksta net su 6–iomis kameromis.
– Yra ir specialios vietos, kurioje yra vaikų žaidimo aikštelės. Į šią vietą atvyksta ir lietuvių šeimos su savo vaikais, – pasakojo fotografas.
Vienais metais, kalbėjo R. Požerskis, lietuvių šeimų vaikai netikėtai išvydo pro šalį žingsniuojančią visame pasaulyje žinomą atlikėją Lady Gagą. Ji esą taip pat mėgsta šį festivalį, tad nepraleidžia progos jame sudalyvauti.
Anot fotografo, vaikai nepasikuklino ir pribėgę prie L. Gagos pasiūlė jai pavalgyti blynų su jų šeimomis. Ši mandagiai atsakė ateisianti, tačiau taip ir nepasirodė.
– Tačiau tai atskleidžia, kad šiame festivalyje žmonės vienas su kitu drąsiai bendrauja, – sakė R. Požerskis. – Prieina, lyg niekur nieko kalbasi.
Trojos arklys
Anot vyro, festivalyje veiksmas prasideda vos pradėjus aušti saulei. Ypatingus reginius gali matyti saulę palydint, kai ji leidžiasi ties horizontu – vyksta vadinamasis saulės nuleidimas.
Vienais metais „saulės nuleidimo“ metu vyko procesija, kurioje žmonės tempė milžinišką medinį Trojos arklį.
– Ir galiausiai jį sudegino, – kalbėjo fotografas.
Anot jo, dažniausiai skulptūrų deginimas yra džiaugsmingas, tačiau degant suręstai šventyklai daug kas nesulaiko ašarų – tuomet prisimenami mirusieji.
Vakarais nutinka įvairūs performansai, parodomieji mūšiai, žaidimai. Ugnis – neatsiejama šio festivalio dalis, sukurianti ypatingą nuotaiką.
Iššluoja bilietus
– Manau, kad kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime turi čia atsidurti. Nes potyriai – neišdildomi, – sakė R. Požerskis.
Jis pasakojo dar prisimenantis, kad 2008 metais bilietą į festivalį žmonės galėjo laisvai nusipirkti likus keletui dienų iki jo pradžios, tačiau dabar jie kone nušluojami nuo prekybos pradžios paskelbimo praėjus vos porai valandų.
Tačiau net ir festivaliui pasibaigus, čia nelieka jokių žmonių pėdsakų – vieta yra itin švariai išvaloma: nelieka jokių stiklų, popierų ar kitų atliekų.
– Atvykti į šį festivalį yra be galo daug galimybių. Galima nuvykti ir kaip savanoriui. Arba mėginti laimę perkant bilietus, – sakė fotografas.
R. Požerskis apie šį festivalį sužinojo prieš 2008 metus, kai Lietuvoje apie jį dar mažai kas žinojo.
– Nuo 2010 metų bilietų pirkti laisvai nėra. Balandžio–kovo mėnesiais reikia žaisti loteriją, kai parduodami bilietai visame pasaulyje. Laimėti tą bilietą – tai tas pats, kas automobilį. Lietuvių pavilione paprastai būna apie 50 žmonių, prisideda ir lietuvių iš Čikagos, Los Andželo,– „Tauragės žinioms“ pasakojo jis.