COVID-19 pandemija vis nepaleidžia iš savo gniaužtų viso pasaulio. Mūsų šalyje kasdien registruojama per tūkstantį užsikrėtusiųjų, o kai kuriomis dienomis šis skaičius šokteli kone iki 2000. Įsisuko koronavirusas ir į mūsų rajoną – čia yra net keli infekcijos židiniai, nemažai ir pavienių ligos atvejų. Ir toli gražu ne visi atsiperka lengva ligos forma. Vis dėlto nemažai žmonių jis dar atsisako patikėti, kad ši liga egzistuoja, ir pandemiją vadina apgaule. „Tauragės žinių“ pakalbinti šią infekciją jau nugalėję žmonės tokiems siūlo eiti savanoriauti į ligonines ir savo akimis pamatyti skaudžią realybę.
Savijauta buvo prasta
Gerai, jei virusu persergama lengvai, o jei tai sunki forma? Net jei nesunki, nusilpęs imunitetas, nemalonūs testai, grėsmė susirgti sunkia COVID-19 forma artimiesiems – tikrai nieko gero. Ką bekalbėti apie tai, kad bent porai savaičių tenka „iškristi“ iš darbo rinkos, o tai nenaudinga.
Koronaviruso infekcijos neišvengė Tauragės rajono mero patarėjas ryšiams su visuomene Kasparas Bertašius. Dabar jis jau jaučiasi neblogai, todėl sutiko atsakyti į keletą klausimų. Paprašytas papasakoti, kaip prasidėjo liga, jis sako pirmuosius ligos požymius pajutęs lapkričio 5-ąją, ketvirtadienį, darbo metu. Sako iš pradžių jautęs tik lengvą nuovargį ir silpnumą, tačiau apie pietus pajutęs raumenų skausmą. Savijautai vis prastėjant pasimatavęs temperatūrą – termometras rodė 37,5 laipsnio. Saugodamas kolegas, Kasparas iš karto išvažiavo namo ir saviizoliavosi. Namie jau sako jautęs, kaip sveikata po truputi blogėja ir sparčiai kyla temperatūra.
Paklaustas, ar nujaučia, kur ir nuo ko galėjo užsikrėsti, vyras sako, kad per paskutinę savaitę jam teko lankytis keliose prekybos vietose, tačiau jokių artimų kontaktų teigia neturėjęs, o žmonės, su kuriais bendravo, jautėsi gerai.
Susisiekti su medikais jam pavyko lengvai – pirma paskambino į karščiavimo kliniką, kurioje laisva vieta buvo pirmadienį, bet tuomet dar pabandė registruotis į mobilųjį punktą, kur testą atliko jau kitą dieną.
Nors, akivaizdu, K. Bertašių užklupęs virusas nebuvo itin „piktas“, vis dėlto jo savijauta buvo išties prasta: kamavo didelis silpnumas, kosulys, raumenų ir galvos skausmas, aukštesnė temperatūra tęsėsi keturias pirmąsias ligos dienas, jis buvo praradęs uoslę. Paklaustas, kaip gydėsi, Kasparas sako tiesiog ilsėjęsis, vartojęs daug skysčių ir vaistus nuo temperatūros, skausmo ir kosulio. Vėliau, pasak jo, sveikata po truputį ėmė gerėti, tačiau dar iki šiol yra likęs kosulys, jaučiasi, kad greičiau ateina nuovargis, kartais skauda galvą. Šią savaitę kalbintas K. Bertašius sakė kol kas testo nesidaręs, dar iki savaitės galo jam yra paskirtas nedarbingumas ir saviizoliacija.
Ypač blogai būdavo naktimis
Savo patirtimi pasidalijo ir koronaviruso infekcija persirgusi Dalia, prašiusi nerašyti jos pavardės. Nors jau perkopusi penkiasdešimtmetį, nuolat sportuojanti moteris iki šiol buvo itin sveika ir jautėsi stipri, tad tikėjosi, kad viruso pavyks išvengti, juo labiau, kad atsakingai saugojosi. Vis dėlto vieną vakarą grįžusi po treniruotės (tada karantinas dar nebuvo paskelbtas) ji sako pajutusi, kad ima krėsti šaltis, skauda gerklę. Kitą dieną savijauta dar pablogėjo – pakilo aukšta temperatūra, ėmė laužyti kaulus, skaudėjo pilvą, galvą. Ypač blogai, pasak jos, būdavo naktimis – kamuodavo nepakeliamas kojų, nugaros skausmas, raižydavo pilvą. Taip skaudėdavo, kad užmigti būdavo neįmanoma, naktis taip ir praeidavo besivartant ir beieškant patogesnės padėties, kurioje gulint ne taip skaudėtų. Būdavo labai silpna. Vieną dieną net nualpo – atsipeikėjo begulinti virtuvėje, nors net neprisiminė, kaip ten atėjo. Pajuto ir tą itin būdingą koronavirusui požymį – nieko nebeužuodė. Kaip bebūtų keista, pirmojo testo rezultatas buvo neigiamas. Dalia sako nebežinojusi, nė ką daryti – testas neigiamas, tai gal čia kokia kita liga? Vis dėlto papasakojusi šeimos gydytojui simptomus gavo dar vieną siuntimą testui, šįkart karščiavimo klinikoje. Jis parodė teigiamą rezultatą.
Liga tęsėsi ilgiau nei savaitę. Paklausta, kaip gydėsi, Dalia pasakoja vengusi gerti vaistus nuo temperatūros, norėjusi, kad organizmas pats kovotų su liga. Išgerdavusi temperatūrą mažinančių vaistų tik tada, kai ji pasiekdavo 39 laipsnius. Tik gerdavusi daug vaistažolių arbatų. Tik kai pasiguodė kolegei, kad jau kelintą naktį skausmas neleidžia užmigti, ši patarė išgerti aspirino. Dalia sako, kad jis tikrai padėjo – jau tą pačią naktį, kai jo išgėrė, miegojo kur kas geriau.
Einant antrajai ligos savaitei temperatūra ėmė kristi, moters nebekamavo ir tokie stiprūs skausmai. Nors dabar, praėjus dar kelioms dienoms, Dalia sako esanti sveika, išliko silpnumas.
– Tikrai nesijaučiu tokia stipri kaip iki ligos, – prisipažįsta ji. – Matyt, reikės laiko...
Juo labiau, kad dar nėra aišku, kokios gali būti šios ligos pasekmės sveikatai ateityje. Vis dėlto Dalia džiaugiasi jau galinti išeiti į kiemą, pakvėpuoti grynu oru. Netgi grėbė lapus sode. Ji sako dabar ypač pajutusi, kaip gera būti sveikam. Nors jos ligos forma nebuvo labai sunki – neprireikė nei ligoninės, nei plaučių ventiliavimo, iškęsti teko tikrai nemažai.
– Niekam to nelinkėčiau patirti, – sako Dalia.
„Tegu netikintys eina savanoriauti į senelių namus...“
Jai nesuvokiama, kaip žmonės gali sau leisti būti tokie neatsakingi – nesisaugoti patys, nesaugoti kitų, netgi piktybiškai priešintis – „viruso nėra, testo nesidarysiu, kaukių nereikia“. Pasak Dalios, tiesiog jiems ir jų artimiesiems pavyko kol kas šio viruso išvengti. Ji siūlo tokiems žmonėms eiti savanoriauti į ligonines, senelių namus, kur siautėja virusas ir nebėra kam dirbti.
– Jei jau virusas neegzistuoja, ko jiems bijoti? Antai Adakave, socialinės globos namuose, girdėjau, labai sudėtinga situacija, nebėra kam dirbti. Tegu tie netikintys eina ten padirbėti – ir gerą darbą padarys, ir smegenys bemat į vietą atsistatys...
Paklaustas, ką pasakytų tiems, kurie neigia šios ligos egzistavimą, skleidžia melagingas žinias ir netgi visaip trukdo medikams, ir K. Bertašius sako, kad ką nors įrodinėti tokiems žmonėms beviltiška:
– Su žmonėmis, tikinčiais įvairiomis konspiracijos teorijomis, argumentai ir konstruktyvi diskusija nelabai įmanoma, tačiau norėtųsi palinkėti, kad tie žmonės būtų truputį šviesesni, remtųsi patikimais šaltiniais ir nestatytų į pavojų nei savo, nei kitų sveikatos ar gyvybės. Perskaičius intriguojančią antraštę reiktų perskaityti ir visą straipsnį, o diskusijas palikti dalykinėje aplinkoje, nesiveliant į socialinių tinklų komentarus ir apribojant galimybę dezinformacijai sklisti.
