Kūčių tradicijos ir papročiai
Įkelta:
2020-12-24
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Aprašymas

wikipedia.org nuotrauka

Kaip rašoma leidinyje „Lietuvių kalendorinės šventės, jų papročiai ir tradicijos“, žemdirbio kalendoriuje didžiausia metinė žiemos šventė yra Kalėdos – gruodžio 25-oji. Krikščioniškoje eroje Kalėdos yra Kristaus gimimo prisiminimas. Liaudiškuose šios šventės papročiuose labai ryškūs bruožai vienų ūkinių metų pabaigos ir rūpesčio būsimaisiais metais, darbų sėkme ir šeimos ateitimi. Kalėdos yra dviejų žemdirbio veiklos laikotarpių sandūra, slenkstis tarp kurį laiką trukusio gamtos sunikimo, niūriojo, tamsiojo metų laiko ir šviesos pergalės prieš naktį, laipsniško gamtos atgijimo. Kalėdos praktiškai susideda iš dviejų skirtingos semantikos švenčių – išvakarių dienos, vadinamos Kūčiomis ir Kalėdų, dar XX a. pradžioje švęstų tris ar keturias dienas, o dabar – dvi dienas.

Kalėdos – bažnytinė, o Kūčios – namų šventė, tiksliau netgi ne šventė, o pasiruošimas šventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas „kūčia“. Sunkių darbų tądien nedirba. Moterys tvarkosi pirkioje, ruošia valgius Kalėdoms, taip pat ir Kūčių vakarienei. Vyrai prisiskaldo malkų, kad užtektų kuro per visas švenčių dienas, pasiruošia pašarų gyvuliams, aptvarko kiemą ir visus sodybos pašalius, šiaudais, per kuriuos moterys nukošė žirnius Kūčiai, apraišioja obelis, kūrena pirtį. Vakarop pirma vyrai, po jų moterys prausiasi pirtyje, persirengia švariais marškiniais, šventiniais viršutiniais drabužiais. Suvalkijoje per Kūčias visi būtinai prausdavosi prišildyto vandens kubiluose. Moterys ištrenkdavo šarmu vyrams galvas, numazgodavo jiems nugaras. Tądien sausas pasninkas, kad tik šį tą vyrai ir vaikai tegaudavo užkąsti, daugiausia sausų šutintų žirnių. Užtat visi nekantriai laukdavo šventinės vakarienės. Tądien ir iš namų stengiamasi nebevaikščioti, net jeigu ko mirtinai prireiktų iš kaimyno pasiskolinti. Tikima, jei Kūčiose skolinsiesi, tai teks visus metus skolintis. Kad išvengtų skolų, stengiamasi prieš Kūčias visas skolas atlyginti. Metų sandūros slenkstį norima peržengti švaria sąžine, kad po šventės būtu galima tarsi naują gyvenimą pradėti. Svarbus darbas – sutrinti kočėlo galu puodynėje aguonas miešimui. Miešimas – tai medumi su cukrumi pasaldintas vanduo, kuriuo užpilamos trintos aguonos, ir su kuriuo valgomi tik tai Kūčioms kepami maži kvietinės neraugintos tešlos džiūvėsėliai, vadinami sližikais, arba prėskučiais. Sutrinti aguonas – vyrų darbas.

Tądien ir iš namų stengiamasi nebevaikščioti, net jeigu ko mirtinai prireiktų iš kaimyno pasiskolinti. Tikima, jei Kūčiose skolinsiesi, tai teks visus metus skolintis. Kad išvengtų skolų, stengiamasi prieš Kūčias visas skolas atlyginti. Metų sandūros slenkstį norima peržengti švaria sąžine, kad po šventės būtu galima tarsi naują gyvenimą pradėti.

Apėjus ruošą, balta linine staltiese dengiamas stalas, prieš tai ant jo pataršius kvepiančio šieno gūžtelę. Šienas – prakartėlėje paguldyto Kūdikio Kristaus prisiminimas. Tam, kad puotoje dalyvautų tarsi ir žemdirbio rankų vaisius – javai, simbolizuojantys derliaus dvasios įsikūnijimą, pastalėje patiesiamas nekultų kviečių pėdas. Buvo tikima, kad ant jo sutūpusios gali pasišildyti iš žiemos speigo pirkion pakviestos į šventę šeimos mirusiųjų vėlės. Stengiamasi, kad prie Kūčių stalo susiburtų ne tik visi šeimos nariai, bet simboliškai ir visa, kas supa šeimą, kas įeina į žemdirbio namų sąvoką. Jeigu šeimoje yra nelyginis valgančiųjų skaičius, kviečiama prie stalo artimesnis neturtingas, ypač bešeimis senukas, kad skaičius būtų lyginis. Jei tais metais buvo kas iš narių palaidotas, palikdavo prie stalo jam skirtą vietą, padėdavo jam šaukštą. Kūčios – tai šeimos santarvės diena. Jei šeimos nariai per metus ir buvo susipykę, per šventinę vakarienę visi susitaikydavo, užmiršdavo buvusias nuoskaudas.

Ritualinė senųjų metų pabaigos vakarienė buvo valgoma ne anksčiau, kaip danguje įsižiebus Vakarinei žvaigždei. Ant stalo kiekvienam buvo padedama po šaukštą ir įvairių pasninko patiekalų – kūčios, avižinio kisieliaus, obuolių, žuvies, silkės, grybų, saldžios džiovintų vaisių sriubos. Šiandien yra žinomas Kalėdaitis – pašventinta plotkelė, kurių tikintieji gauna bažnyčioje. Tai šeimos santarvės duonos simbolinis pakaitalas, kuriuo šeimos nariai dalijasi. Senovėje būdavę devyni patiekalai, nes Mėnulio kalendoriuje buvo devindienė savaitė. Dabar stengiamasi patiekti dvylika patiekalų, turint omenyje 12 mėnesių. Juk ši vakarienė – tai padėkos auka Dievui už visus praėjusius metus, už visą ką žemdirbys per juos yra gavęs.

Valgyti pradedama visiems sustojus aplink stalą, persižegnojus, tėvui sukalbėjus maldą arba palinkėjus visiems sveikatos, laimės, sėkmės kitais metais, dalijantis laužoma „Kūčių duona“ arba Kalėdaitis. Buvo tikima, kad metų sandūroje ištarti linkėjimai išsipildys. Valgyta visa ko sočiai. Sotus pavalgymas per Kūčias, Kalėdas, Užgavėnes žmonių įsitikinimu turėjo įtakos nulemti jų sotumą per ištisus ateinančius metus. Patiekalų skaičių, Kūčių valgymo būdą ir rimtį liaudis aiškino vis atsigręždama į praeitį. Pavalgius Kūčias stalas nebuvo nukraustomas, šaukštai ties kiekvieno lėkšte buvo užverčiami, buvo tikima, kad vėlės susirinks puotauti. O ar buvo vėlės, ar kieno nors šaukštu valgė, paliudys Kalėdų ryta to šaukštas. Jei bus atvirtęs semiamąja puse į viršų, ženklas, kad jo savininko tykanti liga ar mirtis. Artimųjų ir benamių vėlėms ant palangės buvo padedamas kisieliaus dubenėlis. Ši naktis – gyvųjų ir mirusiųjų sandūros naktis, todėl taip visais ir buvo rūpinamasi.

Žmonės šventai tikėjo, kad Kūčių-Kalėdų naktį gyvuliai tvarte „prakalba žmogaus balsu“, kad jie išsipasakoja savo vargus, nuoskaudas, ir vargus tam, kas tyčia skundų klausytųsi – jo laukia mirtis. Tikėta, kad per patį vidurnaktį šuliniuose „vanduo virsta vynu“ ir kad tai trunka tik viena akimirksnį, kaip kad Joninių naktį žydi papartis.

Apeiginių patiekalų likučiai ankstų Kalėdų rytmetį padalijami gyvuliams po saujelę. Tikėta, kad tada gyvuliai bus sveiki, tvirti, arkliai – stiprūs. Kai kuriose Lietuvos apylinkėse kiaulėms Kūčių liekanų neduodavo, „nes jos nešvarūs gyvuliai“. Tuo tarpu Marcinkonių apylinkių dzūkės Kūčių valgių liekanas „apraugia ir pakepa blyną, juo užpeni kiaules, kad jos nesirgtų“. Lietuvių Kūčių papročiuose rūpinamasi javais, derliumi, bet per Kūčių vakarienę nevalgoma nei mėsa, nei pienas, todėl galima teigti, jog Kūčios – tai bendra žmogaus ir jo šeimos nario gyvulio puota.

Su gyvulininkyste bei paukščių ūkiu siejasi ir kai kurie kiti tikėjimai bei magiškos praktikos. Dalis Kūčių būrimų primena Joninių magiškas praktikas, pvz., Veliuonoje pakūčiavus šeimininkė turi savo sviestmuše, imituodama sviesto mušima, apeiti savo laukus, tai karvės duos gausiai pieno, turės daug sviesto. Jau pats apėjimas ratu yra magiškas veiksmas. Žemaičiai tiki, kad po Kūčių vakarienės šeimininkė turinti visas turimas puodynes išnešus apdėlioti aplink sodybą, „tai ateinančiais metais karvė duos daug pieno“. O „kad Šv. Jono naktį raganos karvių nemelžtų, tai Kūčių dieną, karvę pamelžus reikia ant jos tris kart užpilti pieno“.

Buvo paprotys, pavalgius Kūčias, traukti iš po staltiesės šieno šiaudelį. Iš vienos pusės, ilgesnis šiaudelis sietas su lemiamu ilgesniu gyvenimu, bet iš kitos, ypač merginoms ir moterims,- su jų daliai pasėtu linų derliumi. Manyta, kad ateinančiais metais geriau derėsią tie javai, kurių grudelių pavyks rasti daugiau ant Kūčių stalo šieno pakratuose. Vaismedžių aprišimas šiaudais, bent pamirkytais Kūčiai virtų žirnių skystime, marijampoliečių manymu, turėję nulemti vaisių gausumą: „bus tiek vaisių, kiek virė žirnių“.

Kai Kurie Kūčių dienos ir vakaro būrimai liudija liaudies tikėjimą magiška „vogto daikto“ galia atnešti namams laimę. Dzūkijoje buvo tikima, kad jei kūčių vakarą pavogsi pašaro kaimyno tvarte iš arklio ėdžių, kaimyno arklys nusilps, o tavo bus stiprus ir sveikas. Tačiau, norint, kad bet kokie užbūrimai būtų neveiksmingi , reikia per Kūčias nerakinti tvartų, o duris pažymėti kokiu nors ženklu. Šie ir kiti būrimai – tai šeimos gerovės prognozės ir pastangos tą gerovę pasiekti.

Daugiausia magijos per Kūčias siejasi su vaikinų ir merginų ateities gyvenimo svajomis: ateinančiais metais ves, ištekės, kas bus tas išsvajotasis, iš čia ar iš svetur. Burtų buvo daug ir įvairių. Kūčių vakarą merginos traukdavo iš stogo šiaudus. Kuriai pasitaikydavo ilgesnis, ta greičiau ištekės. Traukdavo saują šiaudų ir skaičiuodavo: lyginis skaičius – ištekės, nelyginis – teks laukti. Jonavoje seniausias šeimos narys sudėdavo visų batus į sietą ir paskui kiekvienas nežiūrėdamas traukdavo po batą, jei mergina ištraukdavo vyrišką – ištekės, jei vaikinas moterišką – ves, o jei priešingai – šiais metais laimė pro šalį praeis. Arba atsisėsdavo žmogus ant žemės, atskaičiavęs penkis žingsnius nuo slenksčio, ir spirdavo batą nuo kojos sau per galvą. Jeigu batas atsisuks priekiu į duris – sutiks savo porą, jei užkulniu – dar metelius teks palūkėti.

Merginos, pasirinkusios iš Kūčių vakarienės dvylikos valgių likučių, supildavo tai į rankines girnas ir lygiai vidurnaktį, žiūrėdamos į veidrodį, imdavo malti. Buvo tikima, kad veidrodyje išvysi savo išrinktąjį. Vaikinai, tikėdamiesi pamatyti savo išrinktąją, vidurnaktį klojime botagu išpliekdavo savo kelnes. Būtinai apsivesi, jei Kūčių vidurnaktį nuėjęs i klojimą tris kartus duosi spragilo buože i duris, sakydamas: „Velne, velne, noriu apsivesti“. Savo išrinktąjį buvo galima ir susapnuoti. Visiems namiškiams sugulus reikėjo pasidaryti tokį mišinį – žiupsnelis druskos, miltų, pipirų, cukraus ir vandens. Visa tai reikėjo suvalgyti ir nakčiai atsigulti prie durų slenksčio. Ką susapnuosi už to ir ištekėsi arba tą vesi.

Senovės žmonės taip tikėjo, taip elgėsi ir bendravo su mirusiųjų dvasiomis paskutinį, šventą, ilgiausios nakties vakarą. Tada visa šeima stengėsi būti drauge, tvirtai tikėdama išlaikyti šeimos santarvę, vienybę. Laimė – tik vienybėje, ir santarvę išreiškia susitaikymas prie šventinio Kūčių stalo.

 

Nuotrauka
gulbės
Įkelta:
prieš 17 valandų
Pažvelgus į Facebook‘ą, ima baltas pavydas: kolegos gamtininkai iš Klaipėdos krašto dalijasi artėjančio (o gal jau atėjusio?) pavasario nuotraukomis. Nemuno delta džiugina stebėtojus gausiais žąsų ir pempių būriais, ten praskrenda eurazinės  cyplės ir smailiauodegės antys, yra užfiksuotos parskridusios gervės ir netgi kai kur stebina ankstyvų gandrų pasirodymai...  O kaip gi mūsų krašte? Ar dar toli tas ilgai lauktas pavasaris?
Nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tauragė – išties kūrybingų žmonių kraštas. Tai dar kartą patvirtino visai neseniai internetu rodyta tiesioginė konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliacija, kurios metu pristatyta Kęstučio Macijausko knyga „Debesų žuvys“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas ir iš televizijos ekrano. O maloniausia mums, tauragiškiams, – kad Kęstutis – mūsų kraštietis, o jo knygoje jo kartos žmonės gali atpažinti savo vaikystę, jaunystę, pokario laikotarpį, žmonių santykius, gyvenimą.
Nuotrauka
gydytoja
Įkelta:
2021-02-26
Išgirsta vėžio diagnozė daugeliui išmuša tvirtą pagrindą iš po kojų ir sukelia daug baimių bei nuogąstavimų. Jie dažnai neduoda ramybės ir gydymo metu, taip pat jam pasibaigus – pacientus kankina nežinomybė dėl ateities, ligos progresavimo ar sugrįžimo galimybės. Nors onkologinė liga žmogui yra išties rimtas išbandymas, anot ekspertų, šiandien tai tikrai nėra mirties nuosprendis, o tinkamas gydymas ir pagalba organizmui po jo gali padėti sėkmingai įveikti ligą ar kontroliuoti jos eigą.
Nuotrauka
namas
Įkelta:
2021-02-24
Nekilnojamojo turto portaluose publikuojamas skelbimas apie parduodamą Stoties gatvėje stovinčio namo, kuriame kadaise viešėjo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, dalį. Namas – tarpukario statybos, jame kadaise buvo įrengta klinika.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-21
Gimtoji kalba mums atveria duris į pasaulį, visą gyvenimą žmogui išlieka pati artimiausia ir brangiausia. Iki kovo 11 dienos viešojoje Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje paskelbtos Lietuvių kalbos dienos. O ryt startuoja ir virtualūs Knygų savaitės renginiai. Tiesa, pirmasis – jau šį vakarą.
Nuotrauka
garnys
Įkelta:
2021-02-19
Žvejai žinos: Tarailiuose yra pilkasis garnys, kuris vasarą kasdien braido ieškodamas žuvies. Paukštis taip pamėgo upės pakrantę, kad susivėlino laiku išskristi į šiltuosius kraštus. Sausio pradžioje, atslinkus arktiniam šalčiui, garniui iškilo grėsmė žūti.
Nuotrauka
Genovaitės Urmonaitės feisbuko paskyros nuotrauka
Genovaitės Urmonaitės feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2021-02-16
Genovaitė Urmonaitė ir jos vadovaujamas Tauragės liaudies teatro kolektyvas minėdami Vasario 16-ąją buvo originalūs kaip visada: surengė simbolinį bėgimą Pilies aikštėje skambant dainai apie Tauragę.
Nuotrauka
Birutės Slavinskienės nuotrauka
Birutės Slavinskienės nuotrauka
Įkelta:
2021-02-16
„Ką pasakytumėte Karaliui Mindaugui? Už ką padėkotumėte Gabrielei Petkevičaitei-Bitei? Kuo jus įkvepia Juozas Miltinis? Ką apie šiandieninę Lietuvą papasakotumėte Vincui Kudirkai?“ – į šiuos klausimus atsakyti Lietuvos moksleivius kviečia Vasario 16-ąją prasidedanti akcija „Laiškas istorijai“. Penkiasdešimties pašto dėžučių, kur galima įmesti laišką, žemėlapyje – net dvi Tauragės vietos: prie Vinco Kudirkos ir Vlado Putvinskio paminklų.
Nuotrauka
blynai
Įkelta:
2021-02-15
Šiemet žiema gausi sniego, o už lango dar spaudžia šaltukas, tačiau Užgavėnės neabejotinai yra viena iš pavasarį pranašaujančių švenčių. Ir nors dėl karantino jų šįmet su šokiais ir dainomis aplink laužą atšvęsti nepavyks – Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad tradicinis blynų kepimas yra lengviausias būdas, leidžiantis simboliškai paminėti žiemos išvarymą.
Nuotrauka
senovinis vaikas
Įkelta:
2021-02-15
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, chemijos mokslų daktaras, o dabar ir Europos Parlamento narys Liudas Mažylis plačiai išgarsėjo 2017 metais. Didelei visos šalies, o ypač istorikų, nuostabai, jis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rado 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių ir vokiečių kalbomis. Šių dokumentų ilgus metus buvo ieškoma įvairiausiose vietose, tačiau nesėkmingai. Kokių savybių ir įgūdžių turi turėti žmogus, kad atliktų tokį darbą? Iš kur jis jų semiasi? Ne paslaptis, kad žmogaus asmenybė formuojasi nuo vaikystės. Apie vaikystę, tėvus ir ypatingus namus kalbamės su pačiu profesoriumi Liudu Mažyliu.
Nuotrauka
airė
Įkelta:
2021-02-13
Prieš septynerius metus Adakave apsigyvenusi airė June Molloy, paklausta, ką gero ji atrado šiame Dievo užmirštame Tauragės rajono pakraštyje, neatsikvėpdama dėsto privalumus: čia nuostabi gamta, pragyvenimui kaime nereikia didelių išlaidų, saulė dažnai ritinėjasi žeme, auga skanios daržovės, o po laukus laksto stirnos. Prieš ketverius metus moteris anglų kalba išleido kulinarinę knygą apie lietuviškus patiekalus, o prieš trejus, įkvėpta vietinės gyvūnijos, parašė apsakymą vaikams.
Nuotrauka
Maistas
Įkelta:
2021-02-12
Įvairios staigmenos – svarbi vasario 14-osios dalis, kai didžioji pasaulio dalis švenčia meilės dieną. Visgi šiemet įsimylėjusiųjų dieną poros praleis ne romantiškai vakarieniaudamos restoranuose, o namuose. Tad lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Barantinskaitė dalijasi keliais itin paprastais receptais, kuriais mylimuosius nustebinti galės ir virtuvės naujokai. 
Nuotrauka
rde
Įkelta:
2021-02-12
Labai greitai pasaulis grįš į savo įprastą kursą, ir mes vėl pradėsime ... keliauti! Kažkas vyks į kaimyninį miestą, kažkas persikels per  Atlanto vandenyną ir bet kokiu atveju turėsite tinkamai pasiruošti, kad kelionė būtų tobula. Ką reikia pasiimti su savimi kelyje? Ko negalite apsieiti? Pinigai ir pasas, be abejo, užima pirmąsias dvi pozicijas būtinų dalykų sąraše. Bet kas dar?
Nuotrauka
a solution
Įkelta:
2021-02-12
Artėjantis pavasaris leidžia dažniau susimąstyti apie šiltas dienas ir aktyvesnį laisvalaikį, tačiau tuo pačiu primena, jog teks užsiimti ir sodo bei daržo priežiūra. Visgi, apsirūpinus svarbiausiomis sodo prekėmis, tai padaryti galima kur kas paprasčiau. Išskyrėme populiariausius, skirtingoms reikmėms pritaikytus gaminius – pasitikrinkite, ar visais jais jau esate apsirūpinę.
Nuotrauka
Asociatyvios nuotraukos šaltinis: canva.com
Asociatyvios nuotraukos šaltinis: canva.com
Įkelta:
2021-02-11
Artėjant Šv. Valentino dienai, kiekvienas norime nustebinti savo mylimą žmogų: padovanoti originalią dovaną ar praleisti romantiškai dieną. Kadangi šalyje vis dar paskelbtas karantinas, galimybių, kaip romantiškai praleisti meilės dieną, sumažėjo. Visgi šiuo metu saugiausia niekur neiti iš namų, todėl Šv. Valentino dieną raginame švęskite namuose: jaukiai žiūrint filmus ar serialus, prisimenant nuostabias akimirkas, praleistas kartu. O, kad Valentino diena būtų ypatinga, kviečiame ją pradėti romantiškais pusryčiais.
Nuotrauka
Paauglė prie kompiuterio
Įkelta:
2021-02-11
73 proc. 14-18 metų jaunuolių mano, kad internete slypi grėsmės ir pavojai – tai atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. Pandemijos metu, kai nebegalime susitikti ir bendrauti gyvai, veikla internete ir socialiniuose tinkluose yra gerokai suaktyvėjusi. Nors nebevykstame atostogauti, nerengiame vakarėlių, savo mintimis ir nuotraukomis dalijamės netgi dažniau – taip numalšiname išaugusį bendravimo alkį.  
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2021-02-10
Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai nebegalvoja apie savo vaikus, smurtauja prieš juos fiziškai ir emociškai, vaikai gyvena skurde ir emociniame bei fiziniame apleistume. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis Lietuvoje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį.
Nuotrauka
ginta
Įkelta:
2021-02-09
Knygose gyvena pasakos, nuotykiai, neįtikėtinos istorijos, išmintis... Ginta Bartkienė, Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Mažonų filialo bibliotekininkė, puikiai tai supranta, tad visomis išgalėmis stengiasi, kad knygas pamėgtų ir maži, ir dideli. Ją pačią knygos lydėjo nuo vaikystės, tad sako esanti dėkinga likimui, atvedusiam ją į Mažonų biblioteką. Bibliotekos veiklos nestabdo netgi karantinas: Ginta sugalvoja, kaip saugiai perduoti knygas jų laukiantiems žmonėms.
Nuotrauka
tramtatulis
Įkelta:
2021-02-09
Tauragės kultūros centras organizuoja Lietuvių vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso vietinį turą ir kviečia lopšelius-darželius, darželius, bendrojo lavinimo mokyklas ir kultūros įstaigas aktyviai jame dalyvauti. Tiesa, šiemet konkursas, kaip ir daugelis veiklų, vyks nuotoliniu būdu.