Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje lankėsi poetas, rašytojas, filosofas Liutauras Degėsys. Čia jis pristatė naujausią savo kūrinį „Apatiniai gyvenimo drabužiai“.
Šios knygos pagrindas – kasdienio gyvenimo metafizika. Kaip rašoma leidinio anotacijoje, čia ir dvasinis priekabiavimas, ir moralinė elgetystė, kasdienybės klampumas ir švenčių neviltys, vienatvės džiaugsmas ir juokavimo drąsa, kelionių vynas ir nesąmonių degtinė – parabolės, kuriose išsiskleidžia kiekvieno vakarykštės mintys, šiandienos įsitikinimai ir rytojaus viltys.
Rašytojas du kartus įvertintas Kultūros ministerijos premija už publicistiką (2010, 2017) ir Vyriausybės kultūros ir meno premija už poeziją ir filosofinių esė knygas (2013).
Kaip pasakojo knygos autorius, jo kūrinyje gausu esė iš Bernardinų, Metų, Šiaurės Atėnų, 15 min. ir kt. leidinių, kai kurie tekstai niekur neskelbti. Pasak jo, be galo smagu būti įvertintam ir kūrybos kritikų, ir eilinių skaitytojų, bet niekada nereikia rašyti tik tam, kad rašyti, stengtis kažkam įtikti, nereikia rašomo teksto stengtis prie kažko „pritempti“, rašyti jį specialiai taip, kad atitiktų numatytus įvairių konkursų standartus ar pan.
Apskritai, anot Liutauro, gyvenime kartais naudinga pasileisti „proto plaukus", nuo visko atsipalaiduoti: „Pirma reikia būti žmogumi, o ne specialistu, o dažnai yra atvirkščiai, specialistas pamiršta, kad yra dar ir žmogus.“
Šiuo metu autorius jau rašo naują kūrinį, o paklaustas, ar pastarojo pabaiga iš anksto numatyta, ar keisis kūrybos procese, L. Dėgėsys atskleidė, kad jo kūriniuose, kaip ir gyvenime, viskas nuolat kinta: „Dabar nerašiau kokius tris mėnesius, bet jaučiu, kad tie romano herojai gyvena, veikia, ir kai prisėsiu prie kūrinio rašymo, ten jau bus daug naujo, daug įvairių pasikeitimų. Aš ten gyvenu. Dar nežinau, kuo viskas baigsis, veiksmas vyksta. Jei galėčiau, nieko neveikčiau, tik rašyčiau...“
Vakaro metų buvo galima įsigyti knygų su autografu, pabendrauti su autoriumi.