Knygos viršelio nuotrauka
Trečiadienį autorius lankėsi bibliotekoje
Kovo 6 dieną B. Baltrušaitytės Viešojoje bibliotekoje vyko ilgai lauktas tauragiškio, kraštiečio Gedimino Kasparavičiaus knygos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 metais“ pristatymas. Nemunas „atitekėjo“ iki Tauragės į tas erdves, kur įvyko pirmosios Gedimino pažintys su knygomis. Šiandien bebaigianti išnykti profesinė upeivių bendruomenė – vienas įdomiausių šios knygos aspektų.
Gediminas mokėsi Tauragės Jovarų vidurinėje mokykloje ir Tauragės Žalgirių gimnazijoje, kurią baigęs, 2009-aisiais įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Jame 2015 m. įgijo istorijos magistro laipsnį. Šiuo metu yra istorijos doktorantas Vytauto Didžiojo universitete ir dirba Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune. Tyrinėja Lietuvos ekonomikos, upių transporto ir kultūros istorijos problematiką, yra keliolikos mokslinių ir publicistinių straipsnių autorius, su kitais parašė knygą „Lietuvos bajorai – Vasario 16-osios akto signatarai“.
Susitikime dalyvavo ir knygą išleidusios Mokslų ir enciklopedijos leidybos centro atstovė Irena Stankevičienė, kuri džiaugėsi Gedimino pasiekimais, jo didžiuliu asmeniniu indėliu, įamžinant Nemuno istoriją mėlynai baltuose puslapiuose. Įdomu ir tai, kad daugiau nei pusę savo knygos tiražo išpardavęs autorius jau yra surengęs ne vieną leidinio pristatymą skirtingose Lietuvos vietose.
Gediminas Kasparavičius savo knygoje „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 metais aprašo tarpukario Lietuvos upių transporto svarbą ir kaip tai prisidėjo formuojant modernią šalį.
Knygoje autorius analizuoja Nemuno reikšmę XX a. Lietuvai; parodoma, kaip modernios valstybės formavimąsi nulėmė vandens transporto organizavimas, kurie Lietuvos upių uostai ir prieplaukos buvo patys svarbiausi, kaip vandens transportas plėtotas tarpukario Lietuvoje, galiausiai – kokia upių laivyba buvo sovietmečiu.
Šiandien bebaigianti išnykti profesinė upeivių bendruomenė – vienas įdomiausių šios knygos aspektų, deja, iki šiol sulaukęs mažai tyrinėtojų dėmesio. O juk prie Nemuno įsikūrusių miestų ir nedidelių gyvenviečių gyventojai šimtmečiais vertėsi upininkyste ir net XX amžiuje ne vieno kapitono vyriausias sūnus sekdavo tėvo pėdomis – tapdavo matrosu. Tad knygoje aptariama ne tik 1918–1990 metais Lietuvoje Nemune ir kitose šalies upėse vykusi laivyba, bet daug dėmesio skiriama ir upeiviams – žmonėms, be kurių vandens transportas buvo ir tebėra neįmanomas.
Knygos viršelio nuotrauka
Trečiadienį autorius lankėsi bibliotekoje
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiria ypatingą dėmesį vaikų, jaunimo psichinei sveikatai stiprinti. Nemažai organizacijų ir kitų įstaigų siūlo prasmingą vaikų užimtumą – vasaros stovyklas, tačiau pastebima, kad jų, orientuotų į psichinės sveikatos stiprinimą, labai mažai. Todėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka inicijavo meninę-patyriminę vaikų vasaros stovyklą „Pozityvumo tiltas“, kurią finansavo Tauragės rajono savivaldybė.
Kad tiek žmonių būtų, Lauksargių geležinkelio stotis gal ir mena, bet ten gyvenantys žmonės turbūt tikrai nebuvo matę tokios gausos žmonių. Ir ne keleiviai čia susirinko kaip senais laikais važiuoti geležinkeliu į Tilžę ar Įsrūtį, ar į Tauragę, Batakius, Viduklę, Šiaulius. Ir ne trečiasis pasaulinis karas (neduok , Dieve) prasidėjo, nes pirmuosius du pasaulinius gerai mena raudono ir dar oho kaip tvirto mūro sienos. Ne. Susirinkimas buvo itn taikus , pacifistiškas gal kiek. Be abejo, stotis mena ir čia skambėjusią muziką. Turbūt daugiausia karinius maršus. O šįkart čia skambėjo ne maršai, bet labai gera džiazo muzika.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijai, įrengtai pietiniame bokšte, sukanka 20 metų. Ta proga fotografų klubas „Fotojūra“ rengia ypatingą parodą – pirmąją klubo istorijoje pinhole technika atliktų fotografijų parodą „Fotojūra Pinhole“.
Mažoniškiai šeštadienį susibūrė į tradicinę kraštiečių šventę, kurioje sodriausiomis spalvomis, gražiausiais prisiminimais spalvino šviesų prisiminimų peizažą.
Vakarykštis renginys „Vienas (m)eilėraštis“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ buvo skirtas artėjančiai Valentino dienai, todėl į jį buvo kviečiami ne tik poetai, bet ir poezijos mylėtojai. Vakaro metu Tauragės pilies menėse skambėjo lyrika. Eiles skaitė Tauragės klubo „Žingsniai“ literatai ir kiti erdvės išsiilgę miesto poetai, akustine gitara grojo Romanas Grigorjev.
Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalistu, komunikacijos ir rinkodaros profesionalu Ryčiu Sabu, kurio debiutinis romanas „Gaono kodas“ sulaukė itin didelės sėkmės. Knygos pristatymą moderavo žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.
Miesto reklamos stenduose jau kuris laikas kalbėjo plakatai, skelbiantys, kad kovo 1 dieną Tauragę aplankys profesionali baleto trupė. Deja, taip neįvyks – baleto artistai į Tauragę neatvyks. O priežastis paprasta: neišpirkti bilietai.