Bažnyčių gatvės gyventojui Algimantui Gronbergiui futbolas – mėgstamiausia sporto šaka, kuriai atidavė ne vienerius savo gyvenimo metus. Prieš daugiau nei 60 metų kresnas vyrukas it vijurkas buvo nesustabdomas futbolo aikštėje. Kaip save pristato pats, tuo metu buvo padykęs, gal todėl energiją stengdavosi išlieti stadione ar bokso ringe, kuriame taip pat yra pasiekęs ryškių pergalių. Tauragiškis mena laikus, kai futbolas Tauragėje buvo populiariausia sporto šaka, tuo metu jis atstovavo Tauragės mėsos kombinato komandai.
Kelias į stadioną
Laisvės gatvėje užaugęs A. Gronbergis prisimena linksmą vaikystę. Kartu su pusbroliais kas dieną jie keliaudavo į Senąjį Tauragės stadioną, kuriame praleisdavo valandų valandas.
– Buvau išdykęs, tačiau namuose mamos paprašytus darbus visada atlikdavau. Po jų eidavau į stadioną, – prisiminimais dalijosi A. Gronbergis.
Greitą ir fiziškai stiprų jaunuolį tuo metu netruko pastebėti Vytautas Bauža. Jis vyruką ėmėsi treniruoti ne tik futbolo aikštelėje, bet ir bokso salėje. Viena įsimintiniausių pergalių buvo iškovota pastate, kuriame dabar įsikūręs Tauragės kultūros centras. Tvirtas tauragiškis paguldė ant žemės kaunietį ir užsitarnavo visų susirinkusiųjų pagarbą ir aplodismentus.
Tačiau boksas Algimantui G. buvo tik smagi pramoga ir galimybė išlieti jaunatvišką energiją. Kur kas labiau jo dėmesį kaustė futbolas. Neaukštas, 172 cm ūgio tauragiškis šiam sportui turėjo visus reikalingus fizinius duomenis. Iš bendraamžių jis išsiskyrė greičiu ir kovingumu.
– Bėgdavau greitai. Pamenu, tarnaudamas Vladivostoke pasiekiau savo rekordą. 100 m nubėgau per 11,3 sekundės, – prisiminė Algimantas.
Atstovavo mėsos kombinatą
Kariuomenėje tauragiškis praleido penkerius metus. Tarnyba tolimajame Vladivostoke A. Gronbergiui sunki nebuvo, tačiau jis puikiai prisimena geležinę Stalino tvarką. Lietuvius ten gerbė, o ir pats Algimantas neleido kitiems jo stumdyti.
1955 m. tauragiškis grįžo į Tauragę. Čia diskotekoje susipažino su savo būsima žmona Zita. Abu dirbo Tauragės mėsos kombinate. Zita taip pat mėgo sportą, buvo bėgikė.
Išaugusi tuometės mėsos perdirbimo bendrovės „Maistas“ įtaka atvėrė kelius ir čia dirbusiems tauragiškiams. Komanda „Maistas“ dalyvavo įvairiose varžybose. Ten šaltkalviu dirbęs A. Gronbergis atsimena keliones į Vilnių. Sunkvežimis atviru stogu ne kartą vaikinus vežė į varžybas.
– Viename sunkvežimio krašte sukritę sėdėdavo vyresnieji, mes, jaunesni – kitame. Klausydavome jų, bijodavome. Kartu važiuodavo ir futbolininkai, ir krepšininkai, – prisiminimais dalinosi A. Gronbergis.
Tuo metu didžiausi „Maisto“ varžovai buvo Telšių, Plungės, Klaipėdos žaidėjai. „Maisto“ komanda buvo pajėgi ir dažnai parveždavo pergalių į Tauragę.
Per maži sportbačiai
Tuometis futbolas buvo kiek kitoks nei dabar galima įsivaizduoti. Per mažus batus sportininkai mirkė vandenyje tam, kad galėtų juos per varžybas apsiauti.
A. Gronbergis prisimena žiemą vykusias varžybas prie Masčio ežero. Sniego buvo sulig tauragiškio ūgiu, teko nusikasti ir tik tada bėgti žaisti.
Tauragės mėsos kombinatą atstovavę tauragiškiai dėl aukštų sporto pasiekimų visuomet buvo truputį privilegijuoti. Kitaip jiems mokėdavo atlyginimus, gaudavo daugiau išeiginių.
– Labai noriu paminėti šios komandos žaidėjus: Joną Paulauską, Albiną Gečą, Kazimierą Rugį, Audrių Pauliukaitį, vartininką Liudą Povilionį, – prisiminė Algimantas, pridurdamas, kad daugelio jų nebėra gyvųjų tarpe.
A. Gronbergiui teko garbė žaisti su Vytautu Geležiūnu, kuris yra atstovavęs Lietuvos vyrų rinktinę bei kartu dirbo Tauragės maisto kombinate.
Sveika gyvensena
83 metų A. Gronbergis su šypsena veide prisimena šlovingus Tauragės futbolo laikus. Stadione jis kaip žiūrovas lankytųsi ir dabar, jei mylima „Tauro“ komanda žaistų. 30 metų alkoholio nevartojantis vyras be sporto gyventi negali ir šiandien.
– Visiškai negeriu, nerūkau ir kas rytą darau mankštą. Jaučiuosi puikiai, – redakcijoje kalbėjo pašnekovas.
Atsikėlęs jis skuba prie upės Jūros pakrantės, kur atlieka įvairius pratimus. Neseniai įsigijo dviratį, su kuriuo mėgsta apsukti keletą ratų miesto pakraščiais.
– Dar ir laikraščius paskaitau, katiną turiu. Mes su žmona labai mylime gyvūnus, – kalbėjo A. Gronbergis.