Praėjusį pirmadienį mero patarėjas Dovydas Kaminskas sukvietė sporto bendruomenės atstovus į diskusiją, ko trūksta jaunųjų Tauragės sportininkų ugdytojams – treneriams. D. Kaminsko teigimu, savivaldos vykdomas – ikimokyklinio ugdymo, taip pat ir mokyklinio neformaliojo ugdymo procesų užtikrinimas turi būti gerinamas, pirmiausia reikia išklausyti visas problemas, tuomet ieškoti jų sprendimų. Didžiausias diskusijas kelia profesionalių sportininkų ugdymas – ši sritis esą turi būti atskirta nuo masinio sportavimo, jai finansuoti reiktų mesti didesnes pajėgas.
Susitikimą D. Kaminskas pradėjo žodžiais, jog treneriams nėra ko nerimauti, strateginiai sprendimai, tokie kaip galimas Vaikų ir jaunių sporto mokyklos sujungimas su Sporto centru nebus daromi skubotai, rajono Taryba nuodugniai apsvarstys šį klausimą ir priims apgalvotą sprendimą, kuris bus įgyvendinamas ilguoju laikotarpiu.
Sportininkai į savivaldybės mažąją salę susirinko gausiai – atvyko visų Tauragėje kultivuojamų sporto šakų atstovai – futbolo, bokso, karate, rankinio, imtynių, šachmatų treneriai, Vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorius Audrius Bitinas, Lietuvos bokso federacijos narys, treneris Edvardas Kutujevas, taip pat Sporto centro direktorius Gediminas Sakalauskas, Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas.
Profesionalus ar masinis sportas?
Prie apskrito stalo susėdę sporto entuziastai noriai diskutavo ir išsakė jiems matomus sportinio ugdymo sistemos trūkumus, siūlė problemų sprendimo variantus. O problemų ir nesutarimų Tauragės sporto visuomenėje nemažai, kiekvienos sporto šakos atstovas, be abejo, žiūri iš savo varpinės. Vienbalsiai sutarta, kad svarbiausias objektas sporto strategijos kūrime yra mokinys, visi sporto pedagogai siekia vieno tikslo – kuo profesionalesnio ugdymo jauname amžiuje. Ilgamečio karate trenerio Gintaro Cemnalianskio nuomone – sporto dirva yra mokiniai iki 18 metų, kuriems ugdyti profesionaliai lėšų beveik neskiriama, kai tuo tarpu suaugusiųjų profesionalų klubams iš biudžeto kasmet atriekiama po 50 tūkst. eurų.
Diskusijų metu sportinis vaikų ugdymas išskirtas į dvi stovyklas – masinį ugdymą arba tiesiog užimtumą ir profesionalų ugdymą, siekiant sportinių rezultatų. Iš čia ir keliama didžiausia priešprieša: kaip sukurti sistemą, suteikiančią galimybę susipažinti su įvairiomis sporto šakomis daugumai mokinių, tuo pačiu suteikiant galimybę gabiems vaikams siekti rezultato. Švietimo skyriaus vedėjo E. Šteimanto nuomone, yra būtina suteikti galimybę visiems vaikams išbandyti save įvairiose sporto šakose. Nenuostabu, kad pagrindinė dedamoji čia yra finansavimas.
– Nėra atskirtas masinis sportavimas nuo profesionalaus sporto – šis yra daug brangesnis, atsiranda kiti kriterijai – reikia dažniau treniruotis, vykti į varžybas, dėl to turi būti skiriami didesni ištekliai, – kalbėjo SC „Kova“ vadovas E. Kutujevas.
Finansuojama per švietimo sistemą
Šiuo metu pagrindinė sporto kalvė – Vaikų ir jaunių sporto mokykla, funkcionuoja pagal Švietimo įstatymus ir priklauso Švietimo skyriui. Todėl sporto treneriai darbo sutartyse yra įvardyti kaip sporto mokytojai, atitinkamai jiems ir skaičiuojamos algos – pagal mokytojų darbo apmokėjimo metodiką. Viskas būtų aišku, jeigu tiems patiems treneriams nereikėtų dirbti ir su aukšto meistriškumo siekiančiais mokiniais – važiuoti į varžybas, tarptautinius čempionatus, olimpiadas. Tuomet ir išryškėja valandinio darbo apmokėjimo modelio trūkumai.
Bokso klubo SC „Kova“ treneris ir sporto mokyklos mokytojas Giedrius Vaištaras tikino, jog sistema, kuomet augant mokinių meistriškumui jų skaičius grupėse turėtų mažėti, o valandinis darbo krūvis mokytojui didėti, praktiškai neveikia. Kelionės į varžybas (boksininkai išvyksta 4–5 dienoms) nėra tinkamai finansuojamos, vaikams neapmokamos maisto ir pragyvenimo išlaidos, tuo rūpinasi patys tėvai, o trenerio atlygio pagal valandinę sistemą tokiu atveju apskaičiuoti neįmanoma.
Sporto mokyklos direktoriaus Audriaus Bitino teigimu, 56 metus Sporto mokykla priklauso Švietimo skyriui ir dirba pagal dvi programas: neformaliojo vaikų švietimo programą bei Sporto departamento meistriškumo ugdymo programą. Jo nuomone, šias funkcijas mokykla atliktų puikiai, jei meistriškumui ugdyti būtų skiriamas pakankamas finansavimas. Direktorius įvardijo ir sumą: kelionėms į varžybas užtektų papildomai skirti apie 15 tūkst. eurų per metus.
– Esame finansuojami Tarybos iniciatyva – jų sprendimų pagalba suremontuotos sporto bazės, palaikomas didelis ugdomų mokinių skaičius – šiuo metu sporto mokykloje treniruojasi apie 900 mokinių, tačiau varžyboms skiriama tik 3000 eurų per metus ir jie paskirstomi visiems mokiniams, – kalbėjo A. Bitinas.
Prašo paramos klubams
Trenerių teigimu, to nepakanka, yra ir kitų sisteminių trūkumų. Daugiau nei pusė susirinkusių trenerių pripažino turį privačius sporto klubus, jų nuomone, meistriškumo ugdymas turėtų būti atiduodamas į klubų rankas, jie turėtų būti papildomai finansuojami savivaldybės, kaip esą yra užsienyje. Edvardas Kutujevas kalbėjo, jog reikia apibrėžti privataus sporto klubo sąvoką ir tikslus – tai yra nevyriausybinė, tačiau pelno nesiekianti organizacija, kuri orientuojasi į aukšto meistriškumo sportininkų ugdymą, todėl turi būti remiama valstybės.
– Apart bendro mokinių užimtumo atsisijoja gabesni vaikai, kuriuos reikia perorientuoti į aukštesnius rezultatus, o esamoje sistemoje tam trūksta galimybių. Klubai yra nepajėgūs treneriams mokėti algų, būtinas privataus ir viešo sektoriaus bendradarbiavimas, – teigė E. Kutujevas.
Bokso federacijos narys siūlė įkurti atskirą profesionalaus sporto federaciją Tauragėje ir per ją finansuoti profesionalius sportininkus ugdančius privačius klubus, prie Sporto centro įsteigiant profesionalių trenerių etatus.
Taip pat visiems aišku, kad komandinės ir individualios sporto šakos reikalauja skirtingo finansavimo modelio. Komandinių sporto šakų atstovas, futbolo treneris Andrius Bendikas vardijo šiai sporto kategorijai iškylančias problemas: sporto bazių trūkumą, sporto mokyklos orientaciją į masiškumą, o ne profesionalumą, gabių vaikų ugdymo nepakankamą finansavimą. Jo nuomone, gabiam vaikui būtina užtikrinti valstybės finansavimą per krepšelių sistemą – kad jis galėtų „atsinešti“ jį ir eidamas treniruotis į privatų sporto klubą:
– Visos valstybės yra pririšusios finansavimą prie vaiko. Dabar yra neaiškios žaidimo taisyklės: vaikas, išeidamas pas nevyriausybininką negali neštis krepšelio, – apie privačius klubus lankančių vaikų finansinį diskriminavimą kalbėjo A. Bendikas.
Jam pritarė ir Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas, teigdamas, jog krepšelio sistema yra pats skaidriausias būdas finansavimui. Tačiau, Edvardo Kutujevo nuomone, krepšelio modelis visgi neatspindi rezultato, jis taip pat yra orientuotas į masiškumą.
Kaip diskusijų metu aptartos problemos bus išspręstos strateginiu lygiu, nutars rajono Taryba.
