Gegužės pabaigoje Vištyčio ežero poilsiavietėje (Vilkaviškio rajone) startavo antrus metus rengiamos dviračių bekelės varžybos „Hydra Epic 2019“. Iš įvairių Europos valstybių susirinkę dviratininkai lenktyniavo, kuris greičiau įveiks alinančią 800 km trasą. Šią distanciją per 4 dienas įveikęs tauragiškis Andrius Žalandauskas teigia, jog tokios varžybos palaužia net stipriausius vyrus. Jose būtina ne tik gera fizinė forma, psichologinis pasiruošimas, bet ir kokybiška technika.
Renginio organizatoriai šias bekelės varžybas apibūdina kaip daugybės metų ieškojimų ir kelionių rezultatą. Nuo Vištyčio ežero ši trasa vingiuoja Lenkijos pasieniu, vėliau Nemuno, Neries, Žeimenos upių pakrantėmis. Pernai trasos ilgis siekė 800 km, šiemet organizatoriai, ją patobulinę, nubraižė dviejų ilgių – 400 km ir 800 km atkarpas.
Pagrindinis „Hydra Epic 2019“ varžybų tikslas – kuo greičiau įveikti bekelės trasą, kuri susirinkusiems dalyviams pristatoma tik prieš startą. GPS pagalba maršrutas fiksuoja kiekvieno dviratininko greitį ir esamą situaciją. Varžybose dalyviai negali naudotis kitų žmonių pagalba, jiems draudžiama nuo trasos nutolti didesniu nei 50 m atstumu.
Įmonės „Telefonija“ vadovas tauragiškis Andrius Žalandauskas sako, kad į kelionę dalyviai pasiėmė miegmaišius, palapines, keletą drabužių ir telefonus. Maisto dviratininkai nusiperka pakelės parduotuvėse ar degalinėse. Kuprinėse nesiveža, nes jis sudarytų keletą papildomų kilogramų svorio, kuris alinančiose varžybose pareikalautų papildomų jėgų.
Startavęs nuo Vištyčio ežero tauragiškis pirmąją varžybų dieną įveikė 190, antrąją – 180 km atstumą. Prieš trečiosios dienos startą daugelis dalyvių pajuto pirmuosius sąnarių skausmus ir nuovargio požymius. Anot A. Žalandausko, 85 proc. trasos sudaro smėlėti miško keliai, žvejų takeliai, pievos ir kita sunkiai įveikiama bekelė. Vos 15 proc. viso nuotolio tenka nuvažiuoti žvyrkeliu ar plentu.
Sportininkams sunku jėgas atstatyti ir poilsio metu: naktimis dalyvių šiluma nelepino, daugelis stengėsi keltis kuo anksčiau ir kuo greičiau įveikti numatytą atstumą.
– Eidavau miegoti 12 val. nakties, keldavausi 5 val. ryto. Koks ten poilsis – tai šilta, tai šalta, – prisiminimais „Tauragės žinių“ redakcijoje dalijosi A. Žalandauskas.
Daugelis varžybose dalyvavusių dviratininkų 800 km atstumą įveikė per 4 paras. Tačiau trasoje dalyvavęs pasaulio čempionas Elijus Čivilis užtruko vos 47 valandas. Jis su lyderių grupele važiavo be poilsio, su savimi nepasiėmę jokių papildomų daiktų.
„Man tai buvo antrasis „Hydra Epic“, kurio tikslas – įveikti visą atstumą per mažiau nei 48 valandas. Tai reiškia disciplinuotą tempą, energijos taupymą, dviračio tausojimą, jokio miego ir kiek įmanoma teisingesnę mitybą. Dabar, jau visiems įspūdžiams atslūgus, daugelis klausia: „Kaip tai įmanoma?“ Tiesa sakant, niekam rišliai neatsakiau, bet geriau pagalvojus – „Hydra Epic“ yra kaip stovėjimas ant tarpeklio krašto, jei dvejoji, kad neperšoksi, nešok. Tačiau jei su ta mintimi pradedi gyventi dabar, vis apie tai pagalvoji, o kuo daugiau galvoji, tuo labiau raminiesi, tada kitais metais tu tikrai peršoksi nuo Vištyčio iki Zarasų,“ – po renginio socialiniame tinkle rašė šių varžybų nugalėtojas, dabartinis pasaulio čempionas E. Čivilis.
A. Žalandauskas trasoje užtruko 102 valandas. Po jo finišo linijoje rikiavosi Suomijos, Vokietijos ir kitų valstybių sportininkai. Pirmąją varžybų dieną tauragiškio vidutinis greitis siekė 16 km per valandą, tačiau su kiekviena diena mažėjo. Nemažai dalyvių dėl fizinio išsekimo ar techninių kliūčių varžybų nebaigė. Kai kuriems teko trasoje lopyti dviračio padangas, atlaikyti lietų ir kitus sunkumus.
Praėjus savaitei po varžybų A. Žalandauskas sako jau vėl pasiilgęs dviračio. Neretai 200 km ilgio nuotolius įveikiantis tauragiškis kviečia prisijungti prie bekelės entuziastų kompanijos. Trečiadieniais 19 val. jie renkasi prie Pilies, kur su kalnų dviračiais leidžiasi į 50 km nuotykį bekele.